Pernai vyrų ir moterų atlyginimai tose pačiose pareigose skyrėsi kiek daugiau nei 12 procentų, rodo naujausi praneša Statistikos departamento duomenys.
Didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis pastebėtas finansinės ir draudimo veiklos įmonėse. Čia vyrų ir moterų darbo užmokestis vidutiniškai skyrėsi daugiau nei trečdaliu – 33,8 proc. Tuo metu informacijos ir ryšių bei sveikatos priežiūros ir socialinio darbo – kiek mažiau nei trečdaliu, atitinkamai bene 29 proc. ir 27 proc.
Transporto ir saugojimo bei statybos įmonėse moterų vidutinis valandinis bruto darbo užmokestis viršijo vyrų ir buvo atitinkamai 3,5 proc. ir 1,8 proc. didesnis.
„Darbo užmokesčio atotrūkiui įtakos turėjo ne teisinio, o socialinio ir ekonominio pobūdžio veiksniai – vyrų ir moterų skaičiaus pasiskirstymas pagal ekonomines veiklos rūšis, jų profesija, išsilavinimas, amžius, darbo stažas ir kitos priežastys“, – aiškina SD.
Pernai sparčiau augo moterų atlyginimai
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba atkreipia dėmesį, kad visgi naujausi skaičiai rodo, kokia situacija buvo per pandemiją. Tarnybos teigimu, kad nors darbo užmokesčio atotrūkio rodiklis nuo 2019 m. ir sumažėjęs, jis neatskleidžia to, kokioje realiai ekonominėje padėtyje moterys atsidūrė koronaviruso pandemijos metu.
„Šis atotrūkis nusako skirtumą tarp moterų ir vyrų vidutinio valandinio bruto darbo užmokesčio, tačiau neįvertina gyventojų užimtumo lygio. Pandemijos ir karantino metu užimtumo rodikliai padeda adekvačiau įvertinti moterų ir vyrų patiriamus sunkumus darbo rinkoje“, – dalijamasi tarnybos internetinėje svetainėje.
Visgi Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertas Donatas Paulauskas teigia, kad matant tik moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkio dydį, galima būtų pagalvoti, kad nebuvo nei karantino, nei pandemijos, nes rodiklis nuo ankstesnių metų pernelyg nesiskyrė.
„Tiesa, kad karantinas nesustabdė darbo užmokesčio ir darbo pajamų didėjimo, o moterims darbo pajamos augo net sparčiau nei vyrams dėl viešojo sektoriaus atlyginimų augimo. Tačiau moterys, kaip skelbia „Sodra“, susidūrė su didesniais užimtumo sunkumais – per metus nuo karantino pradžios daugiau moterų nei vyrų neteko darbo, o vėliau daugiau vyrų nei moterų darbą susirado.
Matėme, kad ir ilgalaikio nedarbo rodikliai tapo nepalankesni moterims. Todėl darbo užmokesčio atotrūkio sumažėjimas, skatinamas didėjančiais atlyginimais viešajame sektoriuje, kur moterų dirba daugiau, neatskleidžia tikrosios jų ekonominės padėties“, – tvirtina D. Paulauskas.
Atsakomybė – tiek institucijoms, tiek darbdaviams
Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė papildo, kad moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumus lemia daugybė veiksnių – tiek moterų dažniau daromos ilgesnės karjeros pertraukos dėl vaikų priežiūros, tiek lyčių pasiskirstymas į skirtingas profesijas ir ekonominius sektorius, tiek skirtinga moterų ir vyrų derėjimosi dėl atlygio galia ar diskriminacijos dėl lyties atvejai. Todėl svarbu, kad šią problemą spręstų ne tik valstybės institucijos, bet ir privačių įstaigų darbdaviai.
„Aktyviau apie skirtingus moterų ir vyrų atlyginimus pradėta diskutuoti, kai „Sodra“ viešai paskelbė įmonėse mokamų atlyginimų dydžius pagal lytį. Užsienio šalių patirtis rodo, kad darbo užmokesčio skaidrumo priemonės yra vienas iš būdų paskatinti darbdavių sąmoningumą ir pagerinti darbuotojų ar darbo ieškančiųjų derybines pozicijas“, – teigia kontrolierė.
Visgi B. Sabatauskaitė atkreipia dėmesį, kad pasirodžiusios informacijos apie įmonių atlyginimus nereikėtų vertinti skubotai. Jei iš paviešintos informacijos matyti, kad įmonėje moterys ir vyrai uždirba skirtingai, tai savaime nereiškia, kad egzistuoja diskriminacija, nes viešai pateikiami tik vidutiniai atlyginimai, neatsižvelgiant į darbuotojų pareigas, darbo pobūdį.
Kontrolierė teigia, kad toks viešumas turėtų paskatinti pačius darbdavius išsiaiškinti jų organizacijoje egzistuojančio atlyginimų atotrūkio priežastis, o prireikus – padėtį taisyti.
Toks skaičius – pasiekimas
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) dalijasi, kad Lietuva pagal „Eurostat“ duomenis, su dabartiniu darbo užmokesčio (DU) atotrūkiu yra žemiau Europos Sąjungos (ES) vidurkio ir užima 14 vietą tarp ES šalių pagal šį rodiklį lenkdama tokias šalis kaip Danija, Vokietija, Prancūzija, Suomija, Austrija.
Tuo metu Estija ir Latvija pagal šį rodiklį turi blogiausią situaciją visoje ES – čia DU atotrūkis yra virš 21 proc.
„Todėl manome, kad Lietuvos pasiekimai šioje srityje yra dideli ir pasiekta didelė pažanga, mat, SD duomenimis, dar 2010 m. moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis sudarė 14,6 proc.“ – teigia SADM.
Ministerijos teigimu, Lietuvoje darbo užmokesčio atotrūkis dar gali mažėti ir, tikėtina, palaipsniui mažės iki tam tikro lygio, nuo kurio jo mažėjimas gali sustoti arba tapti itin lėtas, kadangi Lietuvos darbo užmokesčio atotrūkis yra santykinai nedidelis, palyginti su kitomis ES valstybėmis narėmis.
„Pilnas darbo užmokesčio atotrūkio išnykimas galėtų būti pasiektas, jei visuomenėje pasikeistų tam tikri stereotipiniai vaidmenys renkantis profesiją, nes didžiausią įtaką darbo užmokesčio atotrūkiui daro tai, kad vyrai pasirenka geriau apmokamas profesijas – IT, inžinerija.
Taip pat pasiskirstant pareigas šeimoje. Moters ir vyro įsitraukimas į šeimos gyvenimą, vaikų auginimą – tai šiuo metu lemia moterų galimybes skirti dėmesio darbui tiek pat, kiek jo skiria vyrai. Šie procesai yra labai lėti, todėl pilnas darbo užmokesčio atotrūkio išnykimas galimas tik labai ilgalaikėje perspektyvoje“, – sako SADM.
Tiesa, dėl to, kad didžiausias atotrūkis vis dar vyrauja kvalifikacijos reikalaujančiuose sektoriuose – pavyzdžiui, finansinių ir draudimo paslaugų, ministerija teigia, kad taip, tikėtina, yra todėl, kad moterys šiuose sektoriuose užima žemesnes ir mažiau apmokamas pozicijas.
„Pavyzdžiui, bankuose daugiausiai klientus aptarnauja moterys, o aukštesnio lygio ir vadovaujančias pozicijas daugiau užima vyrai. Tai kompleksinis reiškinys. Moterų karjerai įtaką daro jų šeimos įsipareigojimai, nepakankamas vyrų įsitraukimas į šeimos gyvenimą. Paskyrimą į vadovaujančias pozicijas lemia asmeninės savybės, tačiau mažesnis moterų skaičius šiose pozicijose gali būti susijęs ir su diskriminacija“, – teigia SADM.
