Taip įmonės sutaupo, nes dalį darbo užmokesčio išmoka kaip kompensaciją už kilnojamąjį darbą arba darbą lauko sąlygomis ir tuomet nereikia mokėti nei socialinio draudimo įmokų „Sodrai“, bei gyventojų pajamų mokesčio VMI.
Darbuotojai nukenčia, nes ateityje jie gaus mažesnes socialinio draudimo pensijas, sumenksta jų ligos ir motinystės ar tėvystės išmokos, mokamos susirgus ar susilaukus vaikų, gali būti sunkiau gauti paskolą. O valstybės biudžetas praranda pajamas.
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) vadovas Jonas Gricius sako, kad ši spraga yra nei daugiau, nei mažiau, o valstybės parama verslui ir jos turėtų nelikti.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigia žinanti problemą ir ketina siūlyti arba naikinti šias kompensacijas apskritai, arba pradžiai bent mažinti jų mastą – tai yra leisti, kad neapmokestinamos kompensacijos siekti ne iki 50 proc., o iki 30 proc. nuo sutartyje nurodomo darbo užmokesčio.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija pritaria kompensacijų mažinimui ir apmokestinimui, bet ne naikinimui.
VMI randa nemažai pažeidimų
VMI Kontrolės departamento vyresnioji patarėja Kristina Jakštienė pasakoja pastebinti dažnesnius atvejus, kai įmonės, siekdamos išvengti mokesčių į valstybės biudžetą, neapmokestinamomis kompensacijomis išmoka dalį darbuotojų darbo užmokesčio.
Nors taip būti neturėtų, bet kompensacijos mokamos net ir biuro darbuotojams, pavyzdžiui, personalo vadovėms, buhalterėms, sekretorėms ar valytojoms – tai yra darbuotojams, kurie neturi nieko bendra nei su kilnojamo pobūdžio darbu, nei su darbu lauko sąlygomis.
„Taip nukenčia ne tik valstybės biudžetas, bet ir patys darbuotojai, mat kompensacijomis išmokama suma nelaikoma draudžiamomis pajamomis – nesikaupia darbo stažas senatvės pensijai gauti, susirgus mokama mažesnė darbo išmoka, atostoginiai skaičiuojami netraukiant kompensacijos“, – teigia K. Jakštienė.
Pavyzdžiui, VMI patikrinus vieną transporto paslaugas teikiančią įmonę, nustatyta, kad ji 49 proc. atlyginimo siekiančius priedus mokėjo transporto vadybininkams, direktoriams, filialų, procesų vadovams ir kitiems administracijos darbuotojams, nors jų darbas nebuvo kilnojamojo pobūdžio ir niekaip nesusijęs su darbu lauko sąlygomis. Įmonei teko išmokas priskirti apmokestinamoms darbo pajamoms ir papildomai sumokėti beveik 99 tūkst. eurų mokesčių.
Kita įmonė, kuri apie 20 proc. pajamų gauna už pagamintus ir parduotus PVC ir medinius gaminius, tai yra dalis jos pajamų yra už darbus, kurie atliekami ne lauko sąlygomis, mokėjo kompensacijas administracijos ir gamybos cecho darbuotojams. Dėl šių pažeidimų jai taip pat papildomai priskaičiuota beveik 20,4 tūkst. eurų mokesčių.
Dar viena bendrovė, kuri VMI akiratin pakliuvo dėl pernelyg mažo darbo užmokesčio, teigė darbuotojams mokanti apie 1 tūkst. eurų siekiančius atlyginimus, tačiau darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiai rodė visai ką kita. Iš tiesų pasirodė, kad darbuotojams mokėtas minimalus darbo užmokestis, o kita dalis – 50 proc. atlyginimo dydžio kompensacijomis.
Pasitaiko ir tokių atvejų, kai įmonės darbuotojams už tą patį laikotarpį apskaičiuoja ir kompensacijas, ir dienpinigius už komandiruotes, nors to daryti negalima, o kai kurios nepagrįstai išmoka net didesnes nei 50 proc. bazinio darbo užmokesčio sumas.
2020 metais beveik 5 tūkst. Lietuvoje registruotų įmonių už kilnojamojo pobūdžio darbą išmokėjo 134,8 mln. eurų kompensacijų apie 90,6 tūkst. darbuotojų.
Vien statybų sektoriuje pernai apie 1,9 tūkst. įmonių išmokėjo daugiau nei 71,6 mln. eurų kompensacijų beveik 43 tūkstančiams darbuotojų. Tai sudarė apie 53 proc. visų įmonių išmokėtų kompensacijų.
2019 metais kompensacijas už kilnojamojo pobūdžio darbą mokėjo beveik 3,8 tūkst. įmonių 85,5 tūkstančiams darbuotojų. Išmokėta suma siekė daugiau nei 112,3 mln. eurų.
Statybų sektoriuje tais metais kompensacijas mokėjo 1,7 tūkst. įmonių, jos pasiekė apie 41,3 tūkst. darbuotojų, o išmokėta suma sudarė daugiau nei 59 mln. eurų.
Skaičiuojama, kad statybų sektoriuje per penkerius metus įmonių kompensacijos darbuotojams už kilnojamo pobūdžio ar darbą lauko sąlygomis išaugo 3,25 karto, tai yra nuo 22 mln. eurų 2016 metais iki 71,6 mln. eurų 2020 metais.
Darbo inspekcija siūlo atsisakyti nuostatos
Lietuvos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, VDI vadovas J. Gricius esamą sistemą, kai dalį darbo užmokesčio leidžiama išmokėti per neapmokestinamas kompensacijas, vadina netiesiogine valstybės parama verslui. Jis siūlo tokią nuostatą iš viso panaikinti, o darbo užmokestį darbuotojams mokėti įprasta tvarka.
„Kam reikalingi neapmokestinami priedai? Galima tiesiog susitarti dėl didesnio ar mažesnio darbo užmokesčio. Tokių kompensacijų egzistavimas yra netiesioginė verslo rėmimo forma. Be to, tai iškraipo ir konkurencinę aplinką, sumažina darbuotojų socialines garantijas, nes ta dalimi, kiek mokama per kompensacijas, sumažėja asmens socialinio draudimo įmokos, vadinasi, ir išmokos“, – teigia pašnekovas.
Pasak VDI vadovo, paprastai darbuotojai retai skundžiasi dėl dalies darbo užmokesčio mokėjimo per neapmokestinamas kompensacijas, nes paprasčiausiai nemano, kad dėl to nukenčia. Skundai paprastai pateikiami tik tais atvejais, kai darbuotojui nesumokama tiek, kiek buvo žadėta.
„Darbuotojai skundžiasi tik tuo atveju, jeigu jiems nesumokama. Bet tokiais atvejais tenka įrodinėti, kad tikrai buvo dirbama, kokiomis sąlygomis ir panašiai“, – sako J. Gricius.
Pateikė dvi alternatyvas: ką išsirinks
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sako problemą žinanti ir ketinanti siūlyti keisti Darbo kodeksą. Vienas galimas variantas, kad kompensacijos už kilnojamojo pobūdžio darbą arba darbą lauke būtų naikinamos apskritai, o kitu siūlymu būtų siekiama sumažinti išmokamų kompensacijų mastą ribojant jų dydį iki 30 proc. nuo darbo užmokesčio.
„Mes jau pateikėme socialiniams partneriams svarstyti Darbo kodekso pakeitimų alternatyvas, kuriomis siūlome atsisakyti tokio pobūdžio kompensacijų arba bent jau pradžiai mažinti galimą procentą nuo darbo užmokesčio. Mes esame už tokių kompensacijų atsisakymą, tačiau dar norėsime išgirsti socialinių partnerių nuomonę“, – paaiškino ministerijos Darbo teisės skyriaus vadovė Vita Baliukevičienė.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė pripažįsta, kad darbdaviai neapmokestinamas kompensacijas arba dienpinigius pradėjo naudoti kaip darbo užmokesčio pakaitalą tam, kad išvengtų mokesčių. Tačiau ji siūlo ne naikinti kompensacijas už kilnojamojo pobūdžio darbą ar darbą lauko sąlygomis, o jas apriboti ir apmokestinti taip pat, kaip ir įprastą darbo užmokestį.
„Problemą reikia spręsti iš esmės, bet Vyriausybė kažkodėl to nesiūlo“, – teigia I. Ruginienė.
