Laiku negrąžintos gyventojų skolos pastaraisiais mėnesiais didėja neregėtais tempais.
Šiuo metu skolų nesugeba grąžinti apie 195 tūkst. Lietuvos gyventojų. Jų skolos per metus padidėjo beveik pusantro karto - nuo 138 iki 196 mln. litų, rodo didžiausią šalyje skolininkų registrą sukūrusios bendrovės „Creditinfo Lietuva“ duomenys.
Anot bendrovės vadovo Andriaus Bogdanovičiaus, gyventojų skolos pastebimai pradėjo augti šių metų pradžioje. Vien vasarį jos padidėjo beveik 25 mln. litų.
Prasčiausia padėtis - finansiniame sektoriuje. Per metus gyventojų „blogos“ skolos bankams, išperkamosios nuomos ir kredito bendrovėms išaugo beveik dvigubai - nuo 57 iki 110 mln. litų.
Anot specialistų, reali situacija yra dar prastesnė, nes apie skolų nemokančius klientus įvairias paslaugas teikiančios bendrovės praneša savo nuožiūra. Į bendrus skolininkų sąrašus žmonės patenka per 30-90 dienų.
Kita tendencija - vėluojamų grąžinti skolų skaičius auga kur kas lėčiau nei skolų suma.
Prieš metus bendrovės duomenų bazėse buvo užfiksuota apie 220 tūkst. skolų, balandžio pradžioje - 231 tūkst. Tačiau vidutinė skola padidėjo nuo 626 litų iki 849 litų.
Bendras skolų skaičius per metus ūgtelėjo apie 11 tūkst., o skolų skaičius vien finansiniam sektoriui - 21 tūkstančiu: nuo 50 iki 71 tūkstančio. Vidutinė skola finansiniam sektoriui išaugo nuo 1132 iki 1540 litų.
Per pirmuosius šių metų mėnesius bendrovės „Gelvora“ išieškomų skolų suma padidėjo dešimtadaliu. Skolininkų sąrašuose šiais metais į akis labiausiai krinta išaugęs žmonių, nesugebančių atiduoti aktyviai reklamuojamų greitųjų kreditų, skaičius.
Anot „DnB Nord“ banko vyriausiojo analitiko Rimanto Rudzkio, gyventojų skolos Lietuvoje pradėjo augti prasidėjus nekilnojamojo turto krizei. Pirmiausia krito su nekilnojamojo turto, statybos verslu susijusių žmonių pajamos. Tačiau didžiausią smūgį žmonėms sudavė infliacija.
