Visgi karybos ekspertas Darius Antanaitis tikina, kad nereikia pasiduoti paranojai, o tarnybų reakcija į įvykį rodo, kad dabar jos yra pasiruošusios tokiems incidentams.
Kaip pirmadienį žurnalistams aiškino Viešojo saugumo tarnybos generolas Viktoras Grabauskas, įtakos aviaciniam saugumui policijos dronas neturėjo, tačiau jis buvo pakeltas toje vietoje, kur yra leidimosi ir kilimo takai, tačiau buvo leistiname aukštyje.
Tiesa, jei dronas būtų pakeltas į didesnį aukštį, jis galėtų sukelti grėsmė aviaciniam saugumui.
Tokį atvejį vertina teigiamai
Lietuvos kariuomenės atsargos majoras Darius Antanaitis pastebi, kad tai jau ne pirmas kartas, kada tarnybos greitai sureaguoja į tokio tipo atvejus.
„Prisiminkime, prieš kurį laiką buvo sureaguota į kitą drono pakilimą, kurį bandė pakelti jaunas žmogus ir labai operatyviai jis buvo ir sulaikytas, ir nustatyta, kas jis toks“, – teigė D. Antanaitis.
Karybos eksperto teigimu, tai rodo, kad dabar tarnybos yra pasiruošusios tokiems atvejams ir jos gali reaguoti į tokius įvykius ir nustatyti kaltininkus.
„Mūsų tarnybos iš tiesų tarpusavyje koordinuoja, iš tiesų mato paveikslą, reaguoja ir užtikrina mums maksimalų saugumą, kokį tik įmanoma. Be jokios abejonės, 100 proc. saugumo užtikrinti tiesiog neįmanoma ir be jokios abejonės, kad pamatyti, sulaikyti visus dronus ateityje bus sudėtinga“, – komentavo D. Antanaitis.
Tuo metu paklaustas, ar atsižvelgus į tai, kad pastaruoju metu Vilniaus oro uostas buvo dažnai uždaromas dėl Lietuvos oro erdvę pažeidusių kontrabandinių balionų ir dronų, reikėtų keisti zonas ar taisykles kur ir iki kokio aukščio būtų galima skraidinti dronus, D. Antanaitis pabrėžė, kad reikia remtis sveika nuovoka.
„Paranoja yra gerai, bet kada ji tampa liguista, tai jau yra labai negerai. Todėl, jeigu mes sakome, kad šiek tiek aukščiau ir būtų jau blogai, tai mes lygiai taip pat galime sakyti, kad ir visoje Lietuvos teritorijoje, jeigu mes pakelsime kokį nors objektą iki 10-13 km aukščio, jis trukdys oro navigacijai ir lėktuvams.
Todėl visur turi būti sveika nuovoka ir visur turi būti pragmatiškas požiūris, mažiau paranojos, bet daugiau šaltakraujiškumo ir šaltų sprendimų“, – kalbėjo D. Antanaitis.
Pakeltas dronas sukėlė ant kojų tarnybas
Pirmadienio rytą Vilniaus oro uoste, vietoje, kur yra pakilimo ir nusileidimo takas, buvo pastebėtas į orą pakeltas dronas. Tuo metu leidosi lėktuvas iš Turkijos, todėl incidentas akimirksniu sulaukė Viešojo saugumo tarnybų dėmesio. Paaiškėjo, kam priklausė šis dronas ir kodėl jis buvo pakeltas.
Pirmadienį apie 11:30 val. netoli oro uosto, Manufaktūrų gatvėje, buvo pastebėtas dronas. Nedelsiant į šią situaciją sureagavo Viešojo saugumo tarnyba, o atvykę specialistai nustatė, kam priklausė dronas.
Maždaug tokiu metu, 11:26 val., Vilniaus oro uoste kaip tik turėjo leistis „Heston airlines“ lėktuvas, skridęs iš Turkijos, Antalijos oro uosto. Lėktuvas nusileido beveik 40 min anksčiau, mat suplanuotas leidimosi laikas buvo 12:02 val. popiet.
Viešojo saugumo tarnybos generolas Viktoras Grabauskas naujienų portalui tv3.lt nurodė, kad į vietą tarnyba išskubėjo dėl to, kad jie reaguoja į visus įvykius, kurie gali kelti pavojų oro uosto saugumui.
Atskleidė, kam priklausė pakeltas dronas
Generolas V. Grabauskas paaiškino, kieno dronas, kas valdė pakeltą droną ir kokią įtaką jis turėjo Vilniaus oro uostui.
„Šiuo atveju buvo reaguota į droną, kuris buvo netoli oro uosto. Atvyko Viešojo saugumo tarnybos specialiųjų užduočių ekipažai ir įsitikinus, kad grėsmės aviaciniam saugumui nėra, informacija buvo perduota Vilniaus oro uostui.
Mūsų duomenimis, dronas priklausė policijai ir įtakos aviaciniam saugumui neturėjo“, – nurodo jis.
Anot generolo, pakeltas dronas buvo ne pačiame oro uoste, tačiau kiek atokiau, toje vietoje, kur yra leidimosi ir kilimo takai, tačiau buvo leistiname aukštyje.
„Jeigu pakeliamas į tam tikrą didesnį aukštį, jis gali daryti įtaką aviacijos saugumui“, – nurodo jis.
Taip pat V. Grabauskas pabrėžė, kad šioje situacijoje nebuvo nieko ypatingo, mat dronų toje teritorijoje kartas nuo karto pasitaiko.
Anot jo, tais atvejais, jeigu dronas būtų pakeltas draudžiamoje zonoje, jį valdžiusiems asmenims gresia administracinė atsakomybė.
Situaciją pakomentavo ir droną valdžiusi policija
Policijos atstovas spaudai Ramūnas Matonis naujienų portalui tv3.lt taip pat pakomentavo situaciją dėl drono.
Anot jo, dronas manufaktūrų gatvėje buvo pakeltas į nedidelį aukštį, nesiekiant draudžiamos zonos, ir ore išbuvo apie dvi minutes. R. Matonis pabrėžia, kad grėsmės aviaciniam saugumui jis tikrai nekėlė.
„[Dronas buvo pakeltas] mums atliekant maskuotę, ikiteisminio tyrimo veiksmus tam tikrus“, – drono pakėlimo priežastis pakomentavo policijos atstovas.
Atsakė, kas nutiktų lėktuvui susidūrus su kliūtimi
Ilgametis pilotas Kęstutis Zagreckas atsako paprastai – net paprasčiausias paukštis yra didelė bėda aviacijoje, o susidūrimas su didesne kliūtimi galėtų atnešti labai liūdnų pasekmių.
„Yra trečiasis Niutono dėsnis, kurio mokomasi vidurinėje mokykloje, kad impulsas yra lygus masei, padaugintai iš greičio. Tai jeigu baliono masė būtų 50 kg., o lėktuvo greitis 700 km/h, tai jėga, su kuria tas krovinys atsitrenktų, būtų apie 3,5 tonos. Ar įsivaizduojate, kas būtų tam lėktuvui?“ – aiškina pilotas.
Tiesa, anot jo, niekas tiksliai negali pasakyti, kas nutiktų lėktuvui, nes labai priklauso, kokio svorio būtų krovinys bei į kurią lėktuvo dalį atsitrenktų.
„Niekas negali pasakyti, ar bus katastrofa, bet būtų labai didelis lėktuvo pažeidimas, priklausomai nuo to, kur atsitrenktų – ar į sparną, ar piloto kabiną, variklį ir pan.“ – sako jis.
Kitas dalykas, kurį pabrėžia K. Zagreckas, yra tai, jog tokiame dideliame orlaivyje, kaip keleivinis, iš anksto pastebėti ir išvengti kliūties beveik neįmanoma.
Anot jo, vidutinis lėktuvo greitis, kai jis skrenda ore, yra apie 750 km/h. Tuo metu, kai jis priartėja prie oro uosto, jo greitis sumažėja ir būna apie 450 km/h. Kai lėktuvas yra jau oro uosto prieigose jo greitis dar labiau sumažėja ir tūpiant greitis siekia apie 250 km/h greitį.
„Tai vis tiek yra dideli greičiai ir jeigu kalbėtume apie mažus lėktuvus, tai ten dar galima jį pamatyti, apskristi ir prasilenkti, tai nėra didelė problema, tačiau dideliems (keleiviniams) lėktuvams tai yra didžiulė problema“, – pabrėžia pilotas.
Net paukštis gali sukelti rimtą incidentą
K. Zagreckas nurodo, kad net ir žymiai mažesni bei lengvesni objektai gali sukelti rimtų incidentų. Štai pavyzdžiui didelė problema aviacijoje yra paukščiai, kurie saugiam orlaivių eismui taip pat kelia riziką.
„Net ir žvirblis gali skylutę pramušti, priklausomai nuo greičio. O jeigu būna didesnė žąsis ar antis, tai ji jau tikrai pažeidžia lėktuvą kapitaliai.
Kiek man su kolegomis teko susidurti su tais paukščiais, tai būna toks smūgis, kad yra net ir garsas didelis, žinoma irgi priklauso, kur papuola tas paukštis“, – paaiškina jis.
Pilotas pateikia pavyzdį, kad jeigu žąsis ar antis sveria 5 kilogramus, tai padauginus iš lėktuvo greičio, būtų tas pats, kas į lėktuvą atsitrenktų objektas, sveriantis 360 kilogramų.
„Tai jūs įsivaizduokite, tai yra irgi didelė jėga ir tai yra didžiulė problema. Paukščiai yra labai didelė problema visame pasaulyje. Tiesa, Vilniuje gal šiek tiek mažiau jų yra, todėl, kad nėra aplinkui jokių pelkių, kur gyventų paukščiai“, – ramina K. Zagreckas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
