Žiniasklaidoje pasirodžius pranešimams, kad Kazachstanas siūlo Lietuvai Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste statyti naują privatų naftos terminalą, „Vakarų ekspresas“ domėjosi, kur realiai toks terminalas galėtų atsirasti.
Susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius mano, kad toks uosto plėtros būdas būtų priimtinas, tik reikėtų šiek tiek pakeistiKlaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymą, kad būtų leidžiama naudoti privačias investicijas strateginiame objekte. Šį klausimą turėtų svarstyti jau naujasis Seimas.
Pranešama, jog kazachai per Klaipėdą nori eksportuoti kasmet apie 6 mln. tonų naftos. A. Butkevičiaus manymu, paskui naftą į Klaipėdos uostą keliautų ir Kazachstano grūdai, daugiau metalo lydinių, o ateityje būtų galima pritraukti prekių iš Šiaurės Kinijos.
Nematė pasiūlymo
Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus, paklaustas, kur toks terminalas galėtų atsirasti, atsakė: „Kol kas nenorėčiau nieko komentuoti, nes tokio pasiūlymo dar nemačiau. Diskusijų buvo daug ir įvairių, tačiau apie konkretų produktą kalbėti negaliu. Be abejo, Kazachstanas yra viena iš tų valstybių, kuri mums labai patraukli.
Vertinant mūsų uosto geografinę lentelę ir pagal krovos apimtį pirmos eina Baltarusija ir Rusija, o paskui Kazachstanas ir Ukraina. Manome, kad Kazachstano krovinių galėtų būti kur kas daugiau. Iš šios šalies galėtų ateiti nafta, naftos produktai, kad būtų gabenamos ir dujos, nelabai tikiu, bet gyvenime visko būna, na ir grūdų produkcija. Todėl natūralu, kad apie tai kalbame, ieškome būdų, kaip tuos krovinius pritraukti. Tačiau apie kokius nors konkrečius planus aš kol kas negirdėjau.“
„Nulinė“ krantinė - niekinė
Pasiteiravus, ar dabartiniame Klaipėdos uoste būtų įmanoma įsprausti naują naftos terminalą teoriniu požiūriu, ministerijos sekretorius atsakė: „Jeigu yra noro, viskas įmanoma. Tačiau visada kyla klausimas, kiek tai yra naudinga ekonominiu požiūriu ir kada tai atsipirks. Norint plėsti Klaipėdos uosto pajėgumą reikia žengti konkrečius žingsnius giliavandenio uosto link. Tiems, kurie ruošiasi ateiti į planuojamą naują teritoriją mes kelsime sąlygą, kad kroviniai nebūtų atimami iš dabar dirbančio uosto. Šiandien aišku, kad ir dabartinė AB „Klaipėdos nafta“ turėtų plėsti savo galimybes išeidama į gilesnius vandenius, ten, kur yra natūralus gylis.
Vadinamoji nulinė krantinė (šalia 1-osios krantinės, kuria naudojasi AB „Klaipėdos nafta“. - Aut. past.), mano supratimu, yra niekinis dalykas. Nematau galimybės statyti nulinę krantinę. Reikia daryti taip, kaip daroma visuose pasaulio uostuose, - eiti į jūrą.“
Išplaukia nepilni laivai
Pasak A. Vaitkaus, Klaipėdos miestas jau gerokai prispaudė uostą, o ne atvirkščiai. Kaip pavyzdį jis pateikia Vitės kvartalą. Pasak jo, kol kas statomi biurai, o kaip rodo kita gatvės pusė - atsiras ir butai, kils problemų su žmonėmis. Todėl lieka labai mažas pasirinkimas - reikia eiti į jūrą. Tai, kad joje kada nors atsirastų Kazachstano ar kitos valstybės terminalas, dėl to A. Vaitkus problemų nemato. Pasak jo, svarbu, kad didėtų mūsų valstybės pajamos, augtų jos ekonomika.
Dabartiniame uoste įsprausti dar vieną naftos terminalą, sekretoriaus teigimu, neturime galimybių. Šiandien „Klaipėdos nafta“ dejuoja dėl švartavimo potencialo stygiaus. Ji nespėja iš naujo parengti grafikų, ypač tada, kai būna prastesnis oras, o paskui pagerėja ir visi nori, kad jų laivai būtų greitai pakrauti. Tas potencialas, žinoma, galėtų būti ir geresnis. Esant tokiai situacijai, kai pas mus tanklaivis pakraunamas ne iki galo, kad jis turi plaukti į kitą uostą pasiimti likusią krovinio dalį, ar galime kalbėti apie mūsų uosto konkurencingumą?“ - klausia Susisiekimo ministerijos sekretorius.
Svarbiausi du terminalai
A. Vaitkaus teigimu, netrukus turės būti žengiami ir konkretūs žingsniai. Šiandien, pasak jo, yra labai svarbūs du terminalai - naftos terminalas, iš kurio tanklaiviai neplauktų į kitus uostus pasiimti likusios krovinio dalies, ir dujų terminalas. Pastarasis yra ne tik paties terminalo ir Klaipėdos uosto plėtros, bet ir visų Lietuvos gyventojų klausimas.
„Dujos ir jų kylančios kainos - strateginis mūsų valstybės klausimas. Šios kainos dydis turės tiesioginės įtakos tam, kaip mes gyvensime žiemą, ar butuose bus 22 laipsniai šilumos ar 18.
Mano įsitikinimu, šių dviejų terminalų startas, turėtų būti labai greitas, o paskui imamasi giliavandenio uosto klausimo“, - sako Susisiekimo ministerijos sekretorius.
Dalia Bikauskaitė
