Per didžiąsias metų šventes prekybininkai tebesapnuoja ekonominį pakilimą, kai pardavimas šoktelėdavo kelis kartus. Tačiau išmokę taupyti žmonės šį šventinį ilgąjį savaitgalį plačiau piniginių neatvers.
Prieš kiekvienas Velykas vienas didžiųjų prekybos centrų skelbia pirkėjų apklausos duomenis, kur svarbiausio klausimo atsakymas nesikeičia jau kelerius metus. Didžioji dalis šalies gyventojų šventiniam stalui neketina išleisti daugiau nei 200 litų.
„Šioms Velykoms lietuviai nežada skirti daugiau lėšų nei praėjusioms. Tai akivaizdus pasikeitusio žmonių mąstymo įrodymas: nors žmonės jaučiasi gyvenantys šiek tiek stabiliau, išmokę taupyti sunkmečiu, jie apdairiai leisti pinigus ketina ir ateityje“, – tvirtino bendrovės „Maxima LT“ Rinkodaros ir pardavimų departamento direktorius Saulius Jonaitis.
Draudikų pastebėjimu, lietuviai Velykas švęsti linkę namie ir į keliones išsileisti šiuo metu neketina, kaip per kitus ilguosius savaitgalius. „Dažnai ilgieji savaitgaliai būna skirti ir užsienio kelionėms, išvykoms. Išanalizavę mūsų kelionės draudimo statistiką, matome, kad Velykas lietuviai linkę sutikti Lietuvoje su artimaisiais. Matome, kad kelionės draudimų įsigyta panašiai kaip ir įprastą savaitgalį“, – sakė Jolanta Pocienė, „PZU Lietuvos“ Ryšių su klientais valdymo centro vadovė.
Likę Lietuvoje, gyventojai, be abejonės, išleidžia daugiau pinigų. Bankininkai skaičiuoja, kad prieš šventes bendra visų mokėjimo kortelių vidutinė dienos apyvarta paauga apie 40–50 proc. „Padaugėja atsiskaitymų kortelėmis, nes ir patys per šventes ruošiame daugiau maisto, ir svečius pavaišinti reikia. Be to, dalis žmonių laisvą laiką leidžia vaikščiodami po parduotuves, pirkdami nekasdienius pirkinius“, – išaugusių atsiskaitymų priežastis įžvelgia Jūratė Kajackienė, Ūkio banko Mokėjimo kortelių departamento direktorė.
Odeta Bložienė, „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė, primena auksinę taupaus apsipirkimo taisyklę – pirkti pagal sąrašą, kuri galioja ne tik kasdien, bet ir per šventes. „Žinoma, jeigu orai nelepins, vietoj pasivaikščiojimo gamtoje kai kurie gyventojai rinksis laisvalaikį prekybos centruose. Natūralu, kad bus išleista daugiau pinigų įvairioms prekės ir paslaugos, tačiau prekybininkai neturėtų džiaugtis Velykomis“, – pabrėžė ji. Pirmiausia todėl, kad papildomas žmonių pajamas suryja išlaidos kasdieniams nuolat brangstantiems produktams, t. y. komunalinėms paslaugoms, transportui, maistui.
Draudikai skaičiuos nuostolius
„PZU Lietuvos“ duomenimis, paprastai per Velykas į draudikus kreipiasi apie 250 klientų. Dažniausiai žmonės registruoja eismo įvykį ir kviečia pagalbą kelyje. Teigiama, kad įprastais savaitgaliais paskambina perpus mažiau žmonių.
„Tačiau iš karto po švenčių, antradieniais, skambučių skaičius šokteli iki 1000, tai yra du kartus daugiau negu pirmadieniais po įprasto savaitgalio. Šeši iš dešimties paskambinusių praneša apie įvykius, nutikusius savaitgalį, keturi nori apsidrausti ar ko nors pasiteirauti. 85 proc. visų registruotų pranešimų yra apie eismo įvykius, dešimtadalis – apie nelaimes buityje, pvz., užliejimą“, – pasakojo „PZU Lietuvos“ Ryšių su klientais valdymo centro vadovė J.Pocienė.
Jolita ŽVIRBLYTĖ
