Euras netrukus švęs dešimtmetį, tačiau jubiliejaus išvakarės – nelinksmos.
Vadovai nori gelbėti, visuomenė – atsisakyti
2002 metai – data, kai euras tapo kūnu, t.y. į apyvartą buvo išleisti euro banknotai ir monetos. Šia valiuta iš pradžių dalijosi 12 valstybių, kiek vėliau į bendrą „pinigų sąjungą“ buvo priimtos dar penkios šalys.
2012 metais sukaks lygiai 10 metų, kai buvo išleista pirmoji euro moneta. Ar euras sulauks savo jubiliejaus? Visas pasaulis kalba, kad euro zonos pamatai braška, ir pačiai Europos Sąjungai (ES) gresia iširimas. Nors Europos lyderiai dievagojasi eisiantys iki galo ir padarysiantys viską, kad euras išliktų, visuomenės pasitikėjimas šia valiuta sparčiai mažėja.
„Šiuo metu bendra valiuta patiria didžiausią krizę per savo egzistavimo istoriją“, – Didžiojo dvidešimtuko (G20) susitikime Kanuose yra sakęs Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy.
N. Sarkozy neslėpė, kad euro žlugimas „susprogdintų“ visą Europos Sąjungą, todėl būtina jį gelbėti bet kokiomis priemonėmis. Vokietijos kanclerė Angela Merkel spaudai yra pasisakiusi dar griežčiau, kad, žlugus eurui, taika gali nebebūti savaime suprantamu dalyku.
Savo ruožtu kitos šalys nebėra tokios tikros, ar tebenori būti tiek euro zonos, tiek ir ES narėmis. Pavyzdžiui, Didžioji Britanija rimtai svarsto apie galimybę rengti referendumą ir leisti tautai nuspręsti, ar ji nori būti ES dalimi. Apklausos rodo, kad dauguma britų rinktųsi išstojimo iš ES kelią. Kritiškai apie euro valiutą kalba ir olandai. Naujausių visuomenės apklausų duomenimis, daugiau kaip pusė (58 proc.) olandų norėtų susigrąžinti savo senąją valiutą guldeną. Kas trečias vokietis (34 proc.) taip pat pasisako norintys atgauti Vokietijos markę.
Klydo iš pat pradžių
Politologo, Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojo Lauryno Kaščiūno teigimu, euro krizės problemos buvo tarsi užprogramuotos neteisingame pačios pinigų sąjungos konstravime. Buvo sukurta pinigų sąjunga prieš tai nesukūrus ekonominės sąjungos.
„Ekonominė sąjunga reikštų, kad ES šalys suvienodina savo tiesioginių mokesčių sistemas, kalba apie bendrą socialinę politiką, daug didesnį ES biudžetą. Iš principo tai reikštų, kad ES narių ekonominės politikos supanašėja ir tik tada kaip kepurė uždedamas bendras pinigas. O buvo pasielgta kitaip. Uždėta bendra piniginės sąjungos kepurė, tikintis, kad ji privers šalis labiau ekonomiškai harmonizuotis. Bandyta eiti visai kitu keliu ir kaip mes dabar matome šis bandymas susiduria su rimtomis problemomis“, – savo versiją, kodėl euro zona patiria krizę, aiškino politologas.
„Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas svarstė, kad euro zoną itin išbalansavo tai, kad pietų šalys visada gyveno aukščiau savo galimybių, o vakarų bei šiaurės – taupė daugiau, nei reikėjo. Toks nesubalansuotumas ir atvedė šalis ten, kur jos dabar yra.
„Pietinės šalys negyveno pagal savo galimybes, jos skolinosi ir vartojo žymiai daugiau negu pačios pagamindavo. Bet nereikia kaltinti vien tik jų. Vokietija taip pat negyveno pagal savo galimybes. Ji vartodavo žymiai mažiau negu pagamindavo, nes taupė pinigus ateičiai. Šiuo metu mes matome, kad nei šiaurinių, nei pietinių šalių lūkesčiai neišsipildo. Šiaurinės šalys tikėjosi, kad jos sutaupys ateičiai, bet tie pinigai dingsta, nes bankrutuoja bankai, „bankrutuoja“ pietų valstybės. Vokietijai tai irgi yra didelis sukrėtimas, nes ji supranta, kad gali prarasti tuos pinigus, kuriuos sutaupė. Pietų šalys, gyvenusios geresnės ateities sąskaita, taip pat mato, kad ta geresnė ateitis nebeateina. Matome nepasitenkinimą iš abiejų pusių“, – kalbėjo Ž. Mauricas.
Šalių statistika nedžiugina
Didžiausių euro zonoje veikiančių ES narių statistika:
BVP (trln. eurų) | Užsienio skola (trln. eurų) | Užsienio skola (nuo BVP) | Užsienio skolos dalis gyventojui (eurais) | Vyriausybės skola (nuo BVP) | |
Vokietija | 2,4 | 4,2 | 178 proc. | 50,6 tūkst. | 83 proc. |
Prancūzija | 1,8 | 4,2 | 235 proc. | 66,5 tūkst. | 87 proc. |
Italija | 1,2 | 2 | 163 proc. | 32,8 tūkst. | 121 proc. |
Didžioji Britanija | 1,7 | 7,3 | 436 proc. | 117,5 tūkst. | 81 proc. |
Ispanija | 0,7 | 1,9 | 284 proc. | 41,3 tūkst. | 81 proc. |
Portugalija | 0,2 | 0,4 | 251 proc. | 38 tūkst. | 166 proc. |
Graikija | 0,2 | 0,4 | 252 proc. | 38 tūkst. | 106 proc. |
*BBC, 2010/2011 metų TVF ir Pasaulio banko duomenys
Vokietijos bendrasis vidaus produktas (BVP) sudaro 2,4 trln. eurų, užsienio skola – 4,2 trln. eurų (178 proc. nuo BVP) Užsienio skolą dalijant šalies gyventojams, kiekvienam iš jų atitektų po 50,6 tūkst. eurų. Didžiausia Europos ekonomika yra labiausiai priklausoma nuo Graikijos, Airijos ir Portugalijos skolų. Jei bent viena iš jų taptų nemoki, tai neabejotinai paveiktų ir Vokietijos finansus. Vokietija yra daugiausiai paskolinusi Prancūzijai (205,8 mlrd. eurų), Italijai (202,7 mlrd. eurų) ir JAV (174,4 mlrd. eurų).
Prancūzijos BVP – 1,8 trln. eurų, užsienio skola – 4,2 trln. eurų (235 proc.). Vienam šalies gyventojui tenka 66,5 tūkst. eurų užsienio skolos. Antra pagal dydį Europos ekonomika yra giliai įklimpusi į kitų šalių skolas, nes šalies bankai turi Graikijos, Italijos ir Ispanijos skolų vertybinių popierių. Prancūzija daugiausiai yra paskolinusi pinigų Didžiajai Britanijai (227 mlrd. eurų), JAV (202 mlrd. eurų) ir Vokietijai (123 mlrd. eurų).
Italijos BVP siekia 1,2 trln. eurų, užsienio skola beveik dvigubai tiek – 2 trln. eurų (163 proc.). Kiekvienam italui tenka 32,8 tūkst. šalies užsienio skolos. Italijos skolos rodikliai vertinami kaip ganėtinai pavojingi, nors šalis ir yra geresnėje padėtyje nei Graikija ar Portugalija. Italija daugiausiai yra paskolinusi Prancūzijai (309 mlrd. eurų), Vokietijai (120 mlrd. eurų) ir Didžiajai Britanijai (54,7 mlrd. eurų).
Didžiosios Britanijos BVP siekia 1,7 trln. eurų, užsienio skola 7,3 trln. eurų (436 proc.). Didelė šalies užsienio skola, lyginant su BVP, aiškinama itin aktyviu Didžiosios Britanijos finansiniu sektoriumi, kuriame kapitalas juda labai sparčiai. Šalies skolų rodikliai nėra laikomi didele problema, nes šalis turi aukštos vertės turto. Didžiosios Britanijos ekonomika yra priklausoma nuo Airijos, Italijos ir Portugalijos įsiskolinimų, pati yra daugiausiai paskolinusi tokioms šalims kaip JAV (578 mlrd. eurų), Vokietija (379 mlrd. eurų), Ispanija (316 mlrd. eurų).
Ispanijos BVP – 0,7 trln. eurų, užsienio skola – 1,9 trln. eurų (284 proc.). Kiekvienas šalies gyventojas jau dabar yra skolingas po 41,3 tūkst. valstybės užsienio skolos. Ispanijos galvos skausmas numeris vienas – skolose paskendusi Portugalija, kuri jai skolinga milijardus eurų. Pati Ispanija yra daugiausiai paskolinusi pinigų Vokietijai (131 mlrd. eurų) ir Prancūzijai (112 mlrd. eurų).
Portugalijos BVP – 0,2 trln. eurų, užsienio skola – 0,4 trln. eurų (251 proc.). Portugalui tenka 38 tūkst. šalies užsienio skolos. Portugalija yra daugiausiai paskolinusi Ispanijai (65,7 mlrd. eurų), o pati skolinga Graikijai (7,5 mlrd. eurų)
Graikijos BVP – 0,2 trln. eurų, užsienio skola – 0,4 trln. eurų (252 proc.). Kiekvienam graikui tenka po 38 tūkst. eurų šalies užsienio skolos. Nors Graikijos ekonomika nėra didelė, labiausiai baiminamasi „užteršimo" pavojaus, t.y., kad jos bėdos gali persimesti į kitas šalis.
Vieni leido, kiti kaupė
Stovint pasirinkimų kryžkelėje, likti su euru, ar jo atsisakyti, verta peržvelgti šalių – euro zonos narių – ekonomikos rodiklių statistiką. Kaip keitėsi šalių turėtos turtas, įsipareigojimai, investicijos valstybėms įsivedus eurą?
Pastebimos dvi ryškios tendencijos. Pirma, pinigų srautai pradėjo plaukti iš pietų į šiaurę, o prekės ir paslaugos – iš šiaurės į pietus. Antra, euro zonos gyvavimo pradžioje ES šalys buvo santykinai nedaug įsiskolinusios viena kitai. 2000 metais ES buvo vos trys šalys, kurių tarptautinių investicijų balansas buvo teigiamas (t.y. jos turėjo daugiau užsienyje turto nei įsipareigojimų). Belgija turėjo 98 mlrd., Vokietija 67 mlrd., Liuksemburgas 27 mlrd. eurų turto užsienyje. Tuo metu didžiausią neigiamą tarptautinių investicijų balansą turėjo Suomija (196 mlrd. eurų). Lygiai po dešimties metų galima pastebėti įdomią tendenciją. Vokietija savo 67 mlrd. eurų turtą sugebėjo padidinti iki 1,051 mlrd. eurų, tai didžiausias kilimas visoje ES.
Savo ruožtu Belgija 98 mlrd. išaugino iki 232 mlrd. eurų, Liuksemburgas nuo 27 mlrd. pakilo iki 39 mlrd. eurų. Suomijos šuolis iš minusinio balanso į teigiamą dar įspūdingesnis, 2000 metais šalis turėjo 196 mlrd. eurų daugiau įsiskolinimų nei turto, 2010 metais situacija apvirto aukštyn kojom, šalies užsienio turtas užaugo iki 12 mlrd. eurų.
Per dešimties metų laikotarpį tarptautinių investicijų balansas labiausiai į neigiamą pusę išaugo dabar jau taip vadinamosiose „periferinėse šalyse“. Airija 2000 metais turėjo 3 mlrd. daugiau įsiskolinimų nei turto, po dešimtmečio jie išaugo iki 157 mlrd. eurų. Portugalija atitinkamai per šį laikotarpį 52 mlrd. balanso deficitą „užaugino" iki 186 mlrd. eurų. Graikija turėjo 55 mlrd. tarptautinių skolų, praeitąmet jos jau siekė 200 mlrd. eurų. Ispanija šioje srityje būtų rekordininkė, jos tarptautinių investicijų balansas nuo 160 mlrd. deficito 2000-aisiais per dešimtmetį ūgtelėjo iki 926 mlrd. eurų. Dabar skaičiuojama, kad „periferinės“ ES šalys viena kitai yra skolingos beveik 2 trln. eurų, o naujosios 600 mlrd. eurų.
Anot ekonomisto Ž. Maurico, šalių vertinimas pagal tarptautinių investicijų balanso rodiklius atspindi ir šalių pasirengimą, grąžinti skolas.
„Noriu akcentuoti Belgijos pavyzdį. Visos šalies turtas yra teigiamas, tai reiškia, kad šalis nėra įsiskolinusi kitoms valstybėms, tačiau Belgijos vyriausybė yra labai stipriai įsiskolinusi kitoms šalims. Belgijos rizika yra gerokai mažesnė negu Graikijos, Portugalijos ar Ispanijos, todėl belgai, norėdami sumažinti savo Vyriausybės skolą, galėtų paprasčiausiai padidinti mokesčius ir dalį tų pinigų perskirstyti iš privataus sektoriaus į viešąjį. Tai reiškia, kad jie turi potencialo. Graikai nebegali to daryti, nes tiek privatus sektorius yra įsiskolinęs, tiek ir viešasis“, – teigė „Nordea“ atstovas.
ES bus provincija ir centras?
Pasak Ž. Maurico, Europa, neišsprendusi skolų problemų, netrukus turės pripažinti ir trūkinėjančio Europos identiteto bėdą. Artimiausiu metu Europoje matysime ne šalių konvergenciją, o divergenciją. Kitaip tariant, jau dabar matome, kad graikų, italų ekonomika važiuoja į apačią, o vokiečių auga.
„Ši situacija kaip ir kvestionuoja visą Europos Sąjungos tikslą, koks jis yra. Ar tikslas – būti saugaus ir konkurencingo klubo nariais, ar tik konkuruoti tarpusavyje? Nes jei ES yra tik konkurencinis mechanizmas, tai visas pasaulis jau yra globalus, kam tada apskritai būti Europos Sąjungoje, jei galima ir atskirai konkuruoti? Tai yra fundamentalus klausimas, kurio dar niekas neliečia, bet tikrai iškels. Kitaip, ES bus provincija ir centras. Klausimas, ar sutiks Graikija, Portugalija į stalčių atidėti svajones, kad kada nors gyvens kaip vokiečiai, ir bus provincija, kuri tam tikra prasme tiekia Vokietijai pigią darbo jėgą. ES turi surasti būdus, kaip spręsti šitą problemą, ne tik kaip mažinti skolas, bet ir kaip pakelti šalių motyvaciją būti sąjungoje“, - apibendrindamas kalbėjo ekonomistas.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Tankus Europos tarpusavio skolų tinklas
Vokietija ir Prancūzija patyliukais vykdo ekonominę Europos kolonizaciją
Kokias Europos nuodėmes atskleidė euro krizė?
