Menininkams ir kūrėjams finansavimas, o tiksliau, jo trūkumas, yra opi problema ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Šią problemą bent jau iš dalies bando išspręsti pradinę investiciją surinkti padedanti platforma „Kickstarter“.
Pabendravę su menininkais suprantame, kad dažniausiai jų vizijos ir idėjos lieka jų pačių galvose ar bent jau juodraštyje dėl to, kad pritrūksta lėšų joms įgyvendinti. Norėdami kurti jie priversti prašyti didesnės valstybės paramos ar susirasti mecenatų. Tačiau šiandien atsiranda naujų būdų pritraukti lėšas, interneto platybėse viena po kitos kuriasi įvairios labdaros, paramos, investicijų rinkimo svetainės.
Šiose svetainėse dosnūs ir suinteresuoti asmenys gali prisidėti prie naujų idėjų įgyvendinimo, paremti menininkus ar net finansuoti gyvybiškai svarbius medicininius tyrimus. Viena iš tokių lėšų pritraukimo platformų yra „Kickstarter“.
Unikalus modelis
Platforma „Kickstarter“, kurią 2008 metais įkūrė trijulė Perry Chenas, Yancey Strickleris ir Charlesas Adleris, kūrėjų tinklalapyje pristatoma kaip minios finansavimo (angl. crowd funding) svetainė išradingiems projektams. Netrukus po įkūrimo projektas tapo interneto sensacija.
Unikali lėšų pritraukimo platforma iš kitų išsiskiria tuo, kad apeina tradicinius investavimo būdus: valstybės subsidijas, įmonių paramą ar vadinamąsias angelų investicijas. Lėšos naujiems projektams gaunamos tiesiogiai iš eilinių visuomenės narių.
Nusprendę pradėti savo projektą autoriai turi pasirinkti tikslią pinigų sumą, kurią ketina surinkti, ir nusistatyti galutinę datą, iki kurios turi būti surinktos norimos lėšos. Jei iki nustatytos datos reikiamos lėšos nėra surenkamos, projektas laikomas nepavykusiu ir visos iki tol surinktos lėšos grąžinamos jų davėjams. Pinigus patikusiems projektams žmonės gali skirti per bendrovės „Amazon“ sukurtą mokėjimų sistemą.
Valstybės paramos nesulaukęs naująjį savo filmą „Streikas“ (angl. „We Will Riot“) kuriantis jaunasis Lietuvos režisierius Romas Zabarauskas dalį filmavimui reikalingų lėšų nusprendė pabandyti pritraukti būtent per „Kickstarter“. Niujorke studijavęs vaikinas pasinaudojo pasitaikiusia proga ir dalį filmo nufilmavo šiame mieste. Tam, jo manymu, reikėjo surinkti 10 tūkst. JAV dolerių (28 tūkst. litų) ir su „Kickstarter“ bei rėmėjų pagalba tai jam pavyko – šių metų gegužės pradžioje buvo surinktos reikalingos lėšos, projektas paskelbtas sėkmingu, o šiuo metu Niujorke nufilmuota medžiaga jau montuojama Lietuvoje.
Pilkoji zona
Lėšų savo turimoms idėjoms siekiantys pritraukti autoriai į „Kickstarter“ svetainę pirmiausia įdeda savo pasiūlymą, jame smulkiai pristato savo projektą, pateikia jau veikiančio gaminio nuotraukas ar vaizdo įrašą ir nurodo reikiamą pinigų sumą.
Skirtingai nuo tradicinių investicijų pritraukimo modelių, kai lėšų davėjai mainais gauna naujos įmonės akcijų ar tam tikrą dalį nuo pardavimo, „Kickstarter“ idėjų autoriai savo rėmėjams siūlo įvairių dovanų. Be to, tinklalapis neprisiima jokių nuosavybės teisių už vartotojų siūlomus projektus ar gaminamus produktus. Sėkmingai lėšas surinkę kūrėjai turi sumokėti „Kickstarter“ įmonei 5 proc. surinktos sumos, dar 3–5 proc. nuo šios sumos pasiima bendrovė „Amazon“.
Vis dėlto nėra jokių garantijų, kad net surinkus norimas lėšas pavyks sėkmingai įgyvendinti projektą. Yra buvę atvejų, kai autoriai paprasčiausiai neįvertino visų išlaidų ir pasirinkę per mažą sumą projektą baigti buvo priversti skendėdami skolose.
Be to, šia platforma gali naudotis tik 18 metų sulaukę nuolatiniai JAV gyventojai, šalyje turintys gyvenamąją vietą, banko sąskaitą, čia išduotą vairuotojo pažymėjimą ir socialinio draudimo numerį. Pasak R. Zabarausko, tokios platformos kaip „Kickstarter“ yra savotiška pilkoji zona ekonomikoje.
„Jos atrodo visiškai laisvos, tačiau teisiškai sunku atskirti, kas yra legalu, o kas ne, – tvirtino jaunasis Lietuvos režisierius. – Už gautas lėšas skirtos dovanos gali būti vertinamos kaip pardavimai ir tokiu atveju reikėtų mokėti mokesčius.“
Sekasi geriausiems
Iki šiol „Kickstarter“ platformoje buvo pristatyta daugiau kaip 67 tūkst. projektų, iš kurių per 28 tūkst. (44 proc.) laikomi sėkmingi, t. y. per pasirinktą laiką buvo surinktas užsibrėžtas lėšų kiekis. Iš viso projektams pritraukta 321 mln. JAV dolerių (900 mln. litų), iš kurių 271 mln. JAV dolerių (761 mln. litų) panaudoti sėkmingai.
„Kickstarter“ tinklalapyje esanti statistika byloja, kad sėkmingiems projektams žmonės dažniausiai skiria sumas nuo 1 iki 10 tūkst. JAV dolerių (2,8–28 tūkst. litų). Nesėkmingi projektai dažniausiai įstringa surinkus nuo 1 iki 20 proc. reikalaujamos sumos.
Šių metų vasarį Casey Hopkinso sukurtas „iPhone“ laikiklis tapo pirmuoju „Kickstarter“ projektu, surinkusiu daugiau kaip 1 mln. JAV dolerių (2,8 mln. litų). Tuo pat metu žaidimų kūrėjams „Double Fine Productions“ šią sumą pavyko surinkti greičiau nei per 24 valandas, o galiausiai projektas pritraukė daugiau kaip 3 mln. JAV dolerių (8,4 mln. litų). Daugiausia lėšų pritraukęs projektas „Kickstarter“ istorijoje šiuo metu yra „Peeble E-Paper Watch“ – surinkta per 10 mln. JAV dolerių (per 28 mln. litų).
Pasak R. Zabarausko, projekto sėkmę, kaip ir daugeliu atveju, lemia pažįstamų, šeimos narių ir draugų socialiniuose tinkluose skaičius. Be to, siūlomas projektas turi būti aktualus ir įdomus tam tikrai visuomenės daliai, kuri būtų pasirengusi skirti savo pinigų idėjai įgyvendinti.
„Surinkti pinigus per „Kickstarter“ labai sunku ir dažnai žmonės į minios finansavimo platformas deda daug vilčių, tačiau pasiseka anaiptol ne visiems“, – teigė kino režisierius.
Negalima nesutikti, kad tokių lėšų pritraukimo platformų egzistavimas naudingas ne tik kūrėjams, tačiau ir produktų ar paslaugų gavėjams ir vartotojams. „Kickstarter“ sėkmės receptą geriausiai turbūt iliustruoja vieno iš jo įkūrėjų Y. Stricklerio citata: „Idėjos finansuojamos ne dėl to, kad gali būti geros investicijos ar duoti daug pelno, jas remia todėl, kad žmonės nori, jog jos egzistuotų.“
