Tačiau teisės ekspertai įspėja nepamiršti, kad toks, regis, pilietiškas ir atsakingas elgesys gali turėti neigiamų pasekmių.
Pasirodo, jeigu socialiniuose tinkluose paviešinote kito automobilio valstybinius numerius, už tai galima sulaukti ir teisinių pasekmių, baudos.
Nekaltas veiksmas socialiniuose tinkluose – aibė rūpesčių
Socialiniuose tinkluose yra ne viena grupė, kurioje vairuotojai dalijasi įrašais apie įvykius keliuose, taip pat viešina galimus pažeidėjus, o kartais – tiesiog nori sugėdinti kitus asmenis.
Dažniausiai tokios gėdinimo akcijos vykdomos įkeliant transporto priemonių nuotraukas, tačiau nepaslepiant jų valstybinių numerių.
Vis dėlto advokatas dr. Arvydas Budnikas įspėja – transporto priemonių valstybiniai numeriai įprastai vertinami kaip asmens duomenys, nes juos galima susieti su konkrečiu fiziniu asmeniu.
„Tai yra konstatavęs savo praktikoje ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
Socialiniuose tinkluose iš esmės niekada negalima viešinti automobilio valstybinių numerių, nes viešinantys asmenys laikytini galimais asmens duomenų teisinės apsaugos pažeidėjais“, – kalbėjo A. Budnikas.
Pasak advokato, tai, kad asmenys internetinėje erdvėje, pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose, kartais viešina kitų automobilių numerius ir taip siekia tarsi nubausti vairuotoją, nėra gera ir teisėta praktika.
„Asmuo, turintis duomenų apie galimą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, turėtų šį faktą pranešti teisėsaugos institucijoms, o ne užsiimti neteisėta savivale, kuri gali atsigręžti prieš patį duomenų viešintoją“, – paaiškino advokatas A. Budnikas.
Galima sulaukti ir baudos
Tuo metu advokatė Gintarė Girdzijauskienė antrina, kad asmenys dažnai neįvertina savo veiksmų, kai socialiniuose tinkluose yra paviešinami kitų transporto priemonių valstybiniai numeriai ir taip tarsi bandoma sudrausminti kitus vairuotojus.
Tačiau pašnekovė perspėja – nekaltas veiksmas kai kuriais atvejais gali atsisukti kitu galu, mat kito asmens vairuojamos transporto priemonės fiksavimas vaizdo nuotraukomis gali būti laikomas asmens duomenų tvarkymu.
„Tam tikrose situacijose gali susiklostyti tokia situacija, kai pats publikacijos autorius paviešina transporto priemonės vaizdą su aiškiai matomais transporto priemonės numeriais be jokio aiškaus tikslo (dažnai – siekiant pajuokti, sukelti diskusiją). Tačiau toks viešinimas turėtų būti laikomas betiksliu ir neteisėtu asmens duomenų tvarkymu.
<…> Pagal valstybinį transporto priemonės ženklą galima identifikuoti savininką“, – vertino G. Girdzijauskienė.
Nufotografavus automobilio numerius ir paskelbus juos socialinėje erdvėje be jokio teisėto tikslo, pasak teisininkės, už tai gali grėsti baudos, ieškinys, kadangi gali būti pažeidžiamas asmens privatumas ir sukeliama žala.
„Didesnė pridėtinė vertė sukuriama tinkamai apie pažeidėją pranešus valstybinėms institucijoms“, – kalbėjo advokatė.
Kada viešinti nuotraukas galima?
G. Girdzijauskienė taip pat išskiria, kada vaizdų viešinimas, vadovaujantis Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu (BDAR), yra galimas, t.y. nėra reikalingas kito asmens sutikimas:
- kai fiksuojamas teisės pažeidimas, nustatomas teisėtas ir pagrįstas visuomenės interesas žinoti asmeninio pobūdžio informaciją;
- kai informacija apie privatų gyvenimą padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas;
- kai fotografavimas, atvaizdo demonstravimas yr susiję su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimų.
„BDAR nenustato asmens duomenų apsaugos absoliučiai, ypač, kai šiuos duomenis tvarko fizinis asmuo, užsiimdamas asmenine ar ūkine veikla. Tokiam duomenų tvarkymui gali būti priskiriama vaizdo registratoriaus naudojimas, filmavimas mobiliąją ryšio priemone (mobiliuoju telefonu) ir kiti panašūs veiksmai, suteikiantys galimybė gauti, sukurti vaizdinę medžiagą.
Bet kuriuo atveju – duomenų valdytojas privalo įvertinti, kokiu tikslu ir kokia apimtimi yra būtina viešinti asmens duomenis“, – kalbėjo G. Girdzijauskienė.
Todėl, pašnekovės teigimu, užfiksavus teisės pažeidimus, būtų racionaliau ir teisingiau nuotraukas ar vaizdo įrašus ne publikuoti socialiniuose tinkluose, o tiesiogiai pranešti apie pažeidimą teisėsaugos institucijoms.
„Kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl atsakomybės, būtų atsižvelgiama į pačios medžiagos turinį ir tai, ar paskelbta medžiaga pavaizduotiems asmenims sukėlė žalą.
Tokiose situacijose turėtų būti atsižvelgiama į tai, ar medžiaga sudaro galimybę identifikuoti užfiksuotus asmenis vaizdo medžiagoje, ar buvo reaguojama į prašymus pašalinti nuotrauką ar vaizdo įrašą iš socialinės erdvės ir panašiai“, – paaiškino advokatė G. Girdzijauskienė.
Tiesa, „Regitros“ atstovai naujienų portalui tv3.lt paaiškino, kad vien transporto priemonės valstybinių numerių nepakanka tam, kad sužinotumėte daugiau duomenų. Papildomai reikia transporto priemonės identifikavimo numerio (VIN), taip pat ir registracijos dokumento numerio.
Teisininkai gyventojams dar kartą primena, kad dėl netinkamo asmens duomenų tvarkymo būtų pravartus kreiptis į valstybines institucijas.
Pavyzdžiui, asmuo, kurio duomenys buvo paviešinti, galėtų kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo, jeigu tokią patirtų.
Be to, gyventojų, kurių transporto priemonės valstybiniai numeriai buvo paviešinti, turi teisę kreiptis su skundu į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją.