Per pastaruosius 12 mėnesių C kaina – orientacinė prekybinės „Arabica“ kavos kaina Niujorko tarptautinėje prekių biržoje – pakilo nuo 1,07 JAV dolerio (0,92 euro) už 454 g iki maždaug 1,95 JAV dolerio. Dar liepos mėnesį kaina siekė 2,08 JAV dolerio, rašo theconversation.com.
Beveik visos kavos tiekimo sutartys lyginamos su C kaina, todėl žaliosios arabikos (neskrudintų pupelių) kainos per pastaruosius metus pakilo daugiau nei 80 proc. „Robusta“ kavos – pigesnės, mažiau skanios alternatyvos – kaina pakilo daugiau nei 30 proc. Ir yra didelė tikimybė, kad ateinančiais mėnesiais šios kainos tik kils.
Kodėl pabrango kava?
Pagrindinė kainų šuolio priežastis yra klimato kaitos poveikis derliui Brazilijoje. Iki šiol pirmaujanti pasaulyje kavos gamintoja, Brazilija turi apie 35 proc. pasaulinio derliaus. Gamybos apimtis reguliariai svyruoja tarp „gerų“ ir „prastų“ metų, ir paprastai tai labai nepaveikia kainų, nes gamintojai sumažina savo riziką, valdydami akcijas ir ribodami kainas ateities kavos rinkoje.
Tačiau 2021 m. derlius greičiausiai bus žymiai prastesnis. Taip yra dėl ankstyvos sezono sausros, kuri sumažino kavos medžių vaisių skaičių, ir pastarųjų metų stiprių šalnų, galinčių dar labiau pakenkti vaisiams ir net medžiams. Brazilijos valdžia prognozuoja mažiausią arabikos derlių per pastaruosius 12 metų.
Svarbiausias klausimas – kaip tai paveiks būsimą produkciją. Kavamedžių brendimas gali užtrukti iki penkerių metų, todėl prireiks kelių sezonų, kol paaiškės žalos mastas. Jei, kaip teigia kai kurie gerbiami žurnalistai, šaltis padaro didžiausią žalą – gali nukentėti du trečdaliai medžių. Gali būti, kad pasaulio kavos atsargos sumažės ilgam. Dėl to kainos gali peržengti 3,00 JAV dolerių ir net 4,00 JAV dolerių barjerą.
Ilgas kavos ciklas
Istoriškai, kavos kainoms būdingas ekstremalus svyravimas. Pernelyg dideli tiekimo laikotarpiai palaipsniui mažina kainas, kol dėl katastrofiško įvykio – sukelto tiek aplinkos, tiek politinių sprendimų – padaroma korekcija.
Ketvirtajame dešimtmetyje labai didelis derlius ir maža vartotojų paklausa sukėlė didžiulį pasiūlos trūkumą. Siekdama sumažinti atsargų perteklių, Brazilija vieną dalį kavos išpylė į jūrą, o kitą – pavertė lokomotyvų degalais. Kitu kraštutinumu, daugelis kavamedžių buvo nužudyti 1975 m., kai Braziliją ištiko „juodųjų“ šalnų serija. Dėl to derliaus nuėmimas sumažėjo 60 proc., o kavos kainos 1975–1977 m. patrigubėjo.
1962 m. Tarptautinė kavos organizacija įvedė gamintojų kvotas, siekdama išlaikyti stabilias kainas. Tam pritarė JAV, siekdama išvengti komunizmo plitimo iš Kubos į žemyninę Lotynų Ameriką, tačiau 1989 m. amerikiečių reikalavimu to atsisakyta. Tai sukėlė kavos produkcijos perteklių ir galiausiai krizę amžiaus pabaigoje, kai C kaina ketverius metus iš eilės nesiekė 1,00 JAV dolerio. Kava kainavo nuo 1,00 iki 2,00 JAV dolerio už 454 g, o dėl kainų kritimo daugelis gamintojų skurdo.
Kaina atsigavo tik tada, kai kavos lapų rūdys užkrėtė didelę Centrinės Amerikos ir Kolumbijos produkcijos dalį. Karčioji kavos rinkos ironija yra ta, kad kainos gamintojams gerėja tik tada, kai daugelis jų patiria nepatvarių nuostolių.
„Robusta“ kavos problema
Kavos kainos sumažėjo antroje 2010-ųjų pusėje pirmiausia dėl pasaulinės gamybos plėtros. Labiausiai pastebima plėtra įvyko Vietname, kuris dabar yra antras pagal dydį kavos gamintojas pasaulyje ir pagamina apie 18 proc. visos pasaulinės produkcijos. Net 95 proc. Vietnamo produkcijos yra „Robusta“ rūšies kava.
„Robusta“ iš tikrųjų pirmą kartą buvo panaudota dėl įvykusios katastrofos, kai XIX amžiaus pabaigoje Rytų Azijos kavos gamyba buvo praktiškai sunaikinta dėl kavos lapų rūdžių. Pastaruoju metu „Robusta“ valymo procedūros, siekiant sumažinti nemalonų skonį, patobulėjo tiek, kad skrudintojai vis dažniau didina jos dalį mišinyje. Tai ypač daroma taikantis į rinkas, kurios visų pirma priklauso nuo kainos, pavyzdžiui, tirpios kavos.
Jei kainos ir toliau didės, naudojant daugiau „Robusta“ rūšies mišiniuose, kava gali tapti pernelyg brangi vartotojams. Tačiau tai padaryti bus sunku, bent jau kol kas, dėl griežtų COVID-19 apribojimų Vietname. Tai sukėlė didelių sutrikimų tiekiant kavą iš centrinės aukštumos į Ho Chi Minh miesto eksporto centrą, ir vykdant tolesnę laivybos logistiką. Tos pačios problemos iškilo daugelyje kavą gaminančių šalių.
Todėl dabar tarpininkai kovoja tam, kad užtikrintų pakankamai kavos atsargų, skrudintojai svarsto, kaip kainų kilimą perkelti savo verslo klientams, o vartotojai bando susigyventi su idėja, kad už buitinius kavos gaminius reikės mokėti daugiau.
Bet ar gamintojai bus šio paskutinio kainų šuolio nugalėtojai? Tie Brazilijos žemės ūkio verslai, kurie išgyvena tiesioginį šalnų poveikį, tikrai bus. Tai bus naudinga ir gerai kapitalizuotiems, vidutinio dydžio Lotynų Amerikos ūkiams.
Tačiau ką daryti smulkiesiems verslininkams ir ūkininkams, kurie sudaro 95 proc. kavos ūkininkų? Tarptautinė kavos organizacija ir jos valstybės narės daugelį metų laikė šiuos ūkininkus kaip pasaulinės rinkos jėgų aukas. Dabar sužinosime, ar šie žaidėjai sugeba grąžinti ūkininkams didesnę jų kavos vertę.
