Skaičiai šokiruoja. Ispanijoje ir Portugalijoje vidutinės didmeninės elektros energijos kainos dabar yra maždaug trigubai didesnės nei prieš pusmetį – 175 eurai už megavatvalandę. Jungtinėje Karalystėje kainos pasiekė 183,84 eurus už megavatvalandę – dabar tai yra brangiausia norma Europoje.
Politikai skuba apsaugoti pramonę, o ypač vartotojus, nuo didesnių sąskaitų.
Ispanijos vyriausybė praėjusią savaitę pristatė „šoko planą“, kuriuo siekiama sumažinti mokesčius už elektros sąskaitas ir susigrąžinti lėšas iš komunalinių paslaugų, siekiant apsaugoti mažmeninius pirkėjus. Prancūzija stengiasi apsaugoti neturtingesnius vartotojus. JK verslo sekretorius Kwasi Kwartengas paprašė žmonių „nepanikuoti“, pažadėdamas išvengti krizės. Graikija ir Italija turi savo ekstremalių situacijų planus.
Trumpas atsakymas į klausimą, kodėl elektros kainos yra tokios didelės – kylančios gamtinių dujų kainos. Dujos yra naudojamos visoje Europoje, kad būtų pagaminta pagrindinė elektros energijos dalis. Tačiau istorija yra sudėtingesnė, apimanti elektros energijos rinkos projektavimo ir ilgalaikių klimato strategijų klausimus. Kas skatina kainų augimą?
Daugiausia kaltos dujos
Gamtinės dujos yra svarbi daugelio žemyno energijos rūšių dalis. Ši priklausomybė yra didelė problema daugelyje šalių, nes kainos kyla sparčiai.
Skaičiai didėja dėl paklausos padidėjimo ir mažos pasiūlos. Europą taip pat paveikė Maskvos sprendimas sumažinti dujų tiekimą visoje Ukrainoje (spalio mėn. ji neužsakė jokių pajėgumų Ukrainos dujotiekiuose). Esant mažesniam nei įprastai tiekimui, Europos dujų atsargos, kaupiamos šaltoms žiemoms, yra daug mažesnės nei įprastai.
Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) paragino Rusiją padidinti dujų eksportą, kad padėtų susidoroti su krize. „TEA mano, kad Rusija galėtų padėti padidindama dujų tiekimą Europai ir užpildydama atsargas, ruošiantis artėjančiam žiemos šildymo sezonui“, – sakoma pranešime.
ES įstatymų leidėjai paragino Europos Komisiją pradėti tyrimą dėl „galimo tyčinio manipuliavimo rinka“, kurį vykdo valstybinis Rusijos dujų tiekėjas „Gazprom“.
JK pasidarė ypač pažeidžiama po to, kai buvo uždaryta „Rough“ dujų saugykla, todėl ji turi mažai galimybių kaupti atsargas, kad būtų išvengta tiekimo mažinimo.
Europa taip pat konkuruoja su Azija dėl suskystintų gamtinių dujų resursų, o tai reiškia, kad yra mažai nepanaudotų pajėgumų.
Kodėl atsinaujinantys energijos šaltiniai negali užpildyti spragos
2020 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai pagamino 38 proc. bloko elektros energijos, aplenkdami iškastinį kurą, ir pirmą kartą tapo pagrindiniu energijos šaltiniu Europoje. Tačiau vėjo ir saulės energija net nepalankiausiomis klimato sąlygomis nepajėgia pagaminti pakankamai energijos, kad galėtų patenkinti 100 proc. paklausos visus metus.
Branduolinės energijos gamybos sustabdymas tokiose šalyse kaip Ispanija ir Vokietija, kurios išsikėlė nacionalinius tikslus panaikinti esamus branduolinius pajėgumus, taip pat prisidėjo prie padidėjusio atotrūkio tarp vartotojų paklausos ir elektros energijos tiekimo, kurį gali pagaminti atsinaujinantys šaltiniai.
Šiek tiek nesėkmių
Importuota energija užima maždaug dešimtadalį JK rinkos. Selindžėje kilęs gaisras nutraukė pagrindinę elektros jungtį su Prancūzija, taip sumažindamas rinkoje prieinamą elektros energijos kiekį.
Pastarosiomis dienomis Šiaurės Airijos sistemos operatorius SONI uždarė „Moyle“ sujungimą su Škotija eksportui dėl savo tiekimo problemų. Remiantis „S&P Global Platts“ duomenimis, JK Šiaurės jūros dujų gręžinių priežiūra taip pat sumažino gamybą.
Ir nepaisant to, kad turi didžiausią Europoje dujų telkinį sausumoje, Nyderlandai pareiškė, jog neplanuoja didinti gamybos Groningeno telkinyje, kuris palaipsniui stabdomas dėl žemės drebėjimų rizikos.
Rinkos projektavimo problema
ES šalys prekiauja elektros energija didmeninėse rinkose, kuriose siekiama patenkinti energijos poreikį kiekvieną kitos dienos valandą.
Rinkos laikosi ribinio modelio, o tai reiškia, kad galutinė kitos dienos elektros kaina yra susieta su brangiausio kuro, reikalingo numatomai paklausai patenkinti, kaina. Sistema sukurta suteikti galimybę komunalinėms įmonėms susigrąžinti investicijas ir veiklos išlaidas.
Jei 100 procentų paklausos bus galima patenkinti vėjo, saulės ir branduolinėmis energijomis, kurių gamybos sąnaudos yra labai mažos, energijos kaina gali būti labai maža arba net neigiama – tai įvyko 2020 m. pavasarį, kai elektros paklausa buvo maža ir atsinaujinančios energijos gamyba buvo didelė.
Tačiau kai numatoma paklausa viršija pasiūlą, kurią gali pagaminti švari energija, paklausai patenkinti reikia naudoti brangų iškastinį kurą, o elektros kaina yra susieta su ta verte. Todėl gamtinių dujų kainų šuolis padidina ir elektros energijos kainas.
Ispanijos vyriausybė pirmadienį paragino Komisiją persvarstyti didmeninę elektros energijos rinką.
„Per pastaruosius trejus metus mes perpus sumažinome savo išmetamųjų teršalų kiekį ir stipriai sumažinome iškastinio kuro jėgainių dalyvavimą, – rašė Madridas dokumente, išsiųstame į Briuselį. – Tačiau iškastinio kuro gamyklos vis tiek nustato kainą ir yra kaltos dėl staigaus elektros energijos brangimo“.
Komisija ir anksčiau buvo girdėjusi tokius prašymus, tačiau juos atmetė. Atstovas spaudai sakė, kad dabartinė sistema „užtikrina ekonomišką srautą“ ir skatina „pažeidžiamų vartotojų apsaugą“.
Ekspertai sutinka su Komisija. Alternatyvios sąrankos, tokios kaip „mokėti už siūlomą kainą“ modeliai, iš tikrųjų padidino kainas tose vietose, kur jie buvo įdiegti.
Ar tai išmetamųjų teršalų prekybos sistemos kaltė?
Daug kalbama apie tai, kad ES ir JK didžiausio leidžiamo išmetamųjų teršalų kiekio nustatymo ir leidimų prekybos sistemos yra susijusios su dabartiniu energijos kainų šuoliu, tačiau tai nėra pagrindinis veiksnys, lemiantis tai, kas vyksta.
ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS) yra skirta nustatyti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kainą ir padėti sumažinti anglies dioksido išmetimą. Daugelį metų ES ATLPS apyvartos riba siekė apie 5 eurus už toną, tačiau dėl daugybės rinkos reformų ir vis didėjančio postūmio imtis veiksmų klimato kaitos atžvilgiu kainos šoktelėjo. Dabar tona kainuoja apie 60 eurų.
Kainų šuolis pritraukia spekuliantus. Pavyzdžiui, Ispanija paragino Europos Komisiją imtis veiksmų, kad būtų užkirstas kelias tokiai veiklai, pakartodama panašius Varšuvos raginimus.
Tikimasi, kad apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos kainos dar labiau augs, o tai kelia daug nerimo dėl būsimo elektros energijos kainų kilimo tokiose šalyse kaip nuo anglies priklausanti Lenkija, tačiau tai nėra didelė dabartinio šuolio priežastis. Tokios šalys kaip Vokietija netgi nustatė, kad pigiau deginti anglis, o ne naudoti brangias gamtines dujas elektros energijos poreikiui patenkinti.
Kas toliau?
Artėjant žiemai, pokyčiai gali būti pavojingi. „Žvelgiant į priekį, Europos dujų rinkai gali tekti atlikti tolesnius išbandymus dėl neplanuotų gedimų ir aštrių šalčių, ypač jei jie įvyks vėlai žiemą“, – sakė TEA.
Svarbiausias klausimas yra tai, ar dabartiniai kainų šuoliai yra laikinas reiškinys, susijęs su daugybe vienkartinių įvykių, ar gilesnės problemos požymiai, vykstant energetikos pertvarkai. Tai sudėtinga atsakyti, nes visos dalys dar nėra tinkamos mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančiai energijos sistemai.
„Energijos pasiūlos ir paklausos balansas ES bus nepastovus, priklausomai nuo to, kaip greitai bus atsisakyta iškastinio kuro ir palaipsniui pereinama prie žaliosios energijos“, – teigiama „Bruegel“ tyrimų centro atliktame tyrime.
Ilgainiui ES atsinaujinančios energijos pajėgumų didinimas greičiausiai padės blokui patenkinti švarių ir pigių energijos šaltinių paklausą. Tačiau dėl ribinės rinkos sistemos ir kol nebus sukurtos didelės apimties baterijos, skirtos saugoti atsinaujinančią energiją esant nepalankioms oro sąlygoms, ES šalys ir toliau susidurs su panašiomis situacijomis.
Tikimasi, kad atsargų talpa, reikalinga šiai problemai išspręsti, ES bus įdiegta tik šio dešimtmečio antros pusės.
„Gerai valdomas perėjimas prie švarios energijos yra problemų, kurias šiandien matome dujų ir elektros rinkose, sprendimas, o ne jų priežastis“, – sakė TEA vykdomasis direktorius Fatih Birol.
