Smarkiai sumažėjus kauniečių, išvengdavusių mokesčių už atliekų išvežimą, susidarė sąlygos atpiginti paslaugą. Daugiabučiuose gyvenantys ir už atliekų išvežimą pagal buto plotą mokantys kauniečiai nuo kitų metų už šią paslaugą turėtų mokėti 8 proc. mažiau, jei tam pritars miesto politikai.
Kainą mažinti leidžia tai, kad po Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo apmokestinti daugiabučių namų gyventojus už atliekų išvežimą pagal turimo būsto plotą padaugėjo mokančių už atliekų išvežimą kauniečių.
Kaip teigia miesto Tarybos sekretoriato vyriausiasis specialistas Mantas Lapinskas, siūlymą mažinti atliekų išvežimo kainą Savivaldybės administracijai ir UAB "Kauno švara" valdybai pateikė Kauno miesto savivaldybės tarybos Miesto ūkio ir energetikos komitetas. Po diskusijų nuspręsta siūlyti miesto Tarybai nuo kitų metų sumažinti metinę atliekų susikaupimo normą. Taip miestiečiai, kurie moka už atliekų išvežimą pagal buto plotą, per metus sutaupytų daugiau kaip pusę milijono litų.
Nuo rugsėjo 20 dienos iki lapkričio vidurio su "Kauno švara" sutartis dėl atliekų išvežimo pasirašė 3000 individualių namų savininkai, iki šiol jų neturėję. Apsispręsta po to, kai individualių namų savininkai buvo paraginti sudaryti sutartis, kad galėtų už paslaugą mokėti pigiau.
„Pagerėjus mokesčių už atliekų išvežimą surinkimui, atsiranda galimybė miestiečiams atpiginti šią paslaugą. Paskaičiavome, kad per metus kauniečių kišenėse liktų apie 650 tūkst. litų“, - sakė Miesto ūkio ir energetikos komiteto pirmininkas Gediminas Žukauskas.
Iki 2010 m. balandžio 1 d. daugiabučių namų gyventojams sąskaitos už atliekų išvežimą buvo apskaičiuojamos vadovaujantis butuose deklaruotu gyventojų skaičiumi ir kiekvienam jų tenkančių atliekų metine susikaupimo norma. Tačiau pastaraisiais metais pastebėtos taisytinos tendencijos, kai gyventojai išsiregistruoja ir pristato pažymas, kad bute niekas negyvena. Bet patikslinus informaciją pas elektros energijos, vandens tiekėjus, paaiškėdavo, kad daugelyje butų, kuriuose nėra registruotų gyventojų, elektros energija ir vanduo vis tiek naudojami. Reiškia, ir buitinių atliekų susidaro.
"Išvengti mokesčių padeda ir tai, kad nemaža dalis kauniečių savo gyvenamąją vietą deklaruoja ne konkretaus būsto adresu, bet savivaldybėje. Kadangi už atliekų tvarkymą gautos lėšos nepadengė atliekų tvarkymo išlaidų, reikėjo didinti atliekų tvarkymo įkainį arba ieškoti alternatyvos. Pasitelkus kitų Europos Sąjungos šalių patirtį, buvo nuspręsta atliekų susikaupimo normą susieti su butų naudingu plotu. Įvedus tokią tvarką, pagerėjo mokesčio surinkimas, nes pradėjo mokėti visi atliekų turėtojai", - teigė UAB "Kauno Švara" generalinis direktorius Dalius Tumynas.
Šiuo metu metinė mišrių komunalinių atliekų susikaupimo norma gyventojams yra 0,09 kub. m kvadratiniam metrui. Pagal parengtą projektą, ši norma mažėtų iki 0,083 kub. m 1 kv. m naudingo gyvenamojo ploto. Kaina sumažėtų nuo 0,25 iki 0,23 lito (nuo 1 kv. m ploto). Didžiausia taikoma susikaupimo norma butams per metus (už 100 kv. metrų ploto ir didesnį butą) sumažėtų nuo 9 iki 8,30 kub. m. Vieno ir dviejų butų (individualiems) namams (maksimalus apmokestinamas plotas - 150 kv. m) didžiausia taikoma susikaupimo norma sumažėtų nuo 13,50 iki 12,45 kub. m.
Dauguma individualių namų savininkų, sudariusių sutartis su "Kauno švara", moka pagal faktinį atliekų išvežimą ir toliau mokės pagal sutartį. Nesudarę sutarčių su "Kauno švara" turi mokėti pagal atliekų susikaupimo normą, o tai kainuoja brangiau. "Kauno švara" dar tikrina duomenis, nes spėja, kad daugiau nei 2270 namų savininkų dar nėra sudarę sutarčių dėl atliekų išvežimo.
