Pasak ekonomisto, Kauno regione vidutinis darbo užmokestis jau yra didesnis nei Rygos regione ir pasiekė 1 382 eurus „į rankas“.
„Ir Kaune galima gyventi“ – tokiais reklaminiais šūkiais mus pasitikdavo Kaunas prieš du dešimtmečius. Tačiau dabar drąsiai galima teigti, kad Kaune ne tik galima gyventi, bet galima ir gerai gyventi.
<...> Kauno regionas pagal šį rodiklį jau artimiausiu metu (2025–2026 m.), tikėtina, aplenks ir Tartu regioną Įspūdingas rezultatas, turint omenyje, kad tarpukariu laikinojoje Lietuvos sostinėje atlyginimai buvo apie du kartus mažesni nei Rygoje“, – vertino ekonomistas.
Ž. Maurico teigimu, įdomu ir tai, kad Lietuvoje regioninė atskirtis išlieka mažesnė nei, pavyzdžiui, Latvijoje ir Estijoje, t.y. valstybėse, kurios iš esmės yra tapusios vieno miesto valstybėmis.
Pasak jo, Talino regione yra sukuriama 61 proc. Estijos bendrojo vidaus produkto (BVP), Rygos regione – 69 proc. Latvijos BVP, o Vilniaus regione – vos 43 proc. Lietuvos BVP“, – va
Tuo metu atlyginimų atotrūkis tarp turtingiausių ir skurdžiausių regionų Lietuvoje yra mažiausias ir siekia 29 proc., Estijoje 34 proc., o Latvijoje – net 47 proc.
„Įdomu tai, kad skurdžiausiame Latvijos regione (Latgalėje) vidutinis darbo užmokestis į rankas siekia vos 910 eurų, o tai yra 250 eurų mažiau nei su juo besiribojančiame Utenos regione (1 160 eurų), tad vis daugiau darbuotojų iš Latgalės vyksta dirbti į Lietuvą dėl didesnio atlyginimo (tarpukariu lietuviai masiškai vykdavo dirbti į Latviją, o ypač – Rygą“, – kalbėjo Ž. Mauricas.
Dėl atlyginimų augimo kyla nuogąstavimų
Tačiau Ž. Mauricas svarsto, kad beveik visą dešimtemtį sparčiau nei produktyvumas augantis darbo užmokestis taip pat kelia ir tam tikrų rizikų dėl atlyginimų augimo tvarumo.
„Darbo užmokesčio ir sukuriamos pridėtinės vertės santykis visose trijose Baltijos šalyse tapo didesnis nei ES vidurkis, t.y. iškepamo BVP pyrago dalis, atitenkanti darbuotojams, Baltijos šalyse yra santykinai didesnė nei vidutiniškai ES (ES vidurkis yra 55,8 proc., Lietuvoje jis siekia 57 proc., Estijoje – 56 proc., o Latvijoje – net 65 proc.)“, – kalbėjo ekonomistas.
Taigi šiuo metu, kaip teigia Ž. Mauricas, darbuotojai neturėtų skųstis mažais atlyginimais.
„Jie pagrįstai galėjo skųstis mažais atlyginimais 2009–2012 m. vykusio „diržų veržimosi“ periodu, kuomet darbuotojams atitenkanti BVP pyrago dalis buvo ženkliai mažesnė nei ES vidurkis.
Pernelyg spartus atlyginimų augimas ilgainiui gali sumenkinti Baltijos šalių konkurencingumą, tad kad neprisivirtume košės linkėčiau, kad ateityje atlyginimai didėtų panašiu tempu, kaip ir prognozuojamas pridėtinės vertės augimas (5–6 proc.).
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
