Vokietijos automobilių gamybos milžinė „Volkswagen“ susidūrė su neeiliniais sunkumais – jos atstovai įspėjo, kad gali tekti uždaryti bent tris gamyklas, griebtis sąnaudų mažinimo priemonių, darbuotojų atleidimų ir taip „užtikrinti bendrovės ateitį“.
Tačiau sunku ne tik „Volkswagen“, bet ir visai Vokietijos ekonomikai. Rinkos ekspertai sako, kad Europos ekonomikos varikliu vadinama Vokietija neabejotinai darys įtaką ir kitoms ES valstybėms, įskaitant ir Lietuvą.
Gali tekti nusivilti?
Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto prof. Vytautas Snieška naujienų portalui tv3.lt sakė, kad šlubuojančios Vokietijos ekonomikos poveikis skirtingoms Europos valstybėms (įskaitant ir Lietuvą) nebus vienkartinis.
„Panašiai kaip įkritus akmeniui į vandenį nusirita daug bangelių, taip ir šokų poveikis ekonomikai turi daugkartinį, bet palaipsniui mažėjantį pobūdį.
Kadangi Vokietija yra didžiausias Lietuvos prekių importuotojas, Vokietijos ekonomikos nuosmukis sumažins paklausą lietuviškų prekių eksportui. Daug Lietuvos įmonių dalyvauja Vokietijos įmonių tiekimo grandinėse, todėl gamybos Vokietijoje kritimas automatiškai sumažins užsakymų Lietuvos įmonėms kiekį“, – prognozavo prof. V. Snieška.
Palyginus Vokietijos ir Lietuvos apdirbamosios pramonės augimo dinamikas, pasak V. Snieškos, galima pamatyti nevienodą vaizdą.
Štai 2024 metų antrajame ketvirtyje Vokietijos apdirbamoji pramonė siekė tik 95 proc. 2021 m. lygio ir kritimas buvo gana tolygus.
Tuo pat metu Lietuvos apdirbamoji pramonė, nekreipdama dėmesio į Vokietijos problemas, nuolat augo ir 2024 metų antrajame ketvirtyje pasiekė net 107,4 proc. 2021 m. lygio.
„Tai reiškia, kad Lietuvos apdirbamoji pramonė surado naujų veiklų ir naujų eksporto rinkų, kas leido jai mažiau priklausyti nuo Vokietijos rinkos. Net galimas ir teigiamas Vokietijos poveikis Lietuvai, nes skelbiama apie naujų gynybinės paskirties Vokietijos kapitalo įmonių plėtrą Lietuvos apdirbamojoje pramonėje.
Įvertinus tai, kad Lietuvos apdirbamojoje pramonėje užimti apie 200 tūkst. darbuotojų, ir skelbiama, kad dar trūksta apie 30 tūkst., kol kas didelio pavojaus darbo rinkai dėl Vokietijos problemų nesimato“, – svarstė profesorius.
Tuo metu „Ilte“ vyriausioji ekonomistė Jonė Kalendienė antrina, kad Lietuvos pramonės sektorius yra glaudžiai susijęs su Vokietija, nes ši valstybė yra viena pagrindinių mūsų šalies pramonės eksporto rinkų.
„Pasakymas, kad jei Vokietijos ekonomikai bus blogai, tai pajus ir kitos Europos valstybės, yra teisingas, kadangi Vokietija yra laikoma vedančiąja Europos ekonomika.
Ankstesni tyrimai rodo, kad jei Vokietijoje prasideda arba labai spartus ekonomikos augimas, arba sulėtėjimas, kitas Europos valstybes tam tikri pokyčiai pasiekia po vieno arba dviejų ketvirčių“, – teigė J. Kalendienė.
Pasak jos, nors Lietuva vartojimo prekių Vokietijoje sąlyginai daug nepardavinėja, šios valstybės bendrovių ateitis iš tiesų daro įtaką ir Lietuvai.
„Įmonės Vokietijoje išgyvena sudėtingą laikotarpį. Šį sulėtėjimą jau dabar jaučia ir Lietuvos pramonė, nes didelėje dalyje sektorių neauga gamybos apimtys.
Tai nereiškia, kad netrukus įvyks kažkas dramatiško, masinių, didelių atleidimų Lietuvoje tikrai nebus. Tačiau rizikų yra“, – svarstė J. Kalendienė.
Jos teigimu, statistiniai rodikliai ir rodo, kad Lietuvos ekonomika vis dar auga, kai tuo pat metu daugelyje ES valstybių susiduriama su finansiniais sunkumais, pernelyg džiaugtis tuo nereikėtų.
„Kai pasižiūrime, iš kur tas mūsų augimas atsirado, išaiškėja, kad jis yra vedamas optimizmo, t.y. paremtas tikėjimu, kad viskas su ekonomika bus gerai, atsiras pagerėjimas.
Tačiau gali tekti nusivilti, kad to greito pagerėjimo nebus ir optimizmo pas mus galiausiai nebeliks. Jau ir dabar galime matyti, kad su sunkumais susiduria tekstilės sektoriaus bendrovės, baldų gamintojai, medienos pramonė“, – vardijo ekonomistė J. Kalendienė.
Importuojamos prekės gali brangti
Tuo metu prof. V. Snieška primena, kad Vokietija yra viena didžiausių investuotojų į Lietuvos ekonomiką. Todėl, pasak jo, problemų turinčios vokiečių įmonės gali stabdyti ar peržiūrėti investicijų į Lietuvą apimtis.
„Atitinkamai tai galėtų paveikti ir Lietuvos darbo rinką bei ekonomikos augimo tempus. Nors yra vilties, kad dalis bėgančios iš Vokietijos pramonės pasirinks Lietuvą dėl kol kas pigesnės mūsų darbo jėgos“, – vylėsi prof. V. Snieška.
Pasak jo, Vokietija ilgą laiką turėjo didelį mokėjimų balanso perteklių, nes eksportuodavo daug daugiau, nei pati pirkdavo užsienyje.
Tad sukauptos papildomos Vokietijos pajamos, profesoriaus teigimu, padėdavo padengti kitų Europos šalių (tokių kaip Graikija, Italija, Ispanija, ir kt.) mokėjimų balansų minusus ir taip palaikyti euro valiutos perkamąją galią.
„Problemos Vokietijos ekonomikoje gali sukelti recesiją visoje bendrijoje. Ir tada Europos Centrinis Bankas ims mažinti palūkanas, o tai skatins infliaciją Europoje, Lietuvoje taip pat. Importuojamos į Lietuvą prekės gali dėl to brangti.
Vokietija importuoja apie 10 proc. viso Lietuvos eksporto. Ir nors Vokietijos apdirbamosios pramonės nuosmukis yra didelis – net 5 proc. (2024 m. antrajame ketvirtyje Vokietijos pramonė susitraukė penkiais procentiniais punktais, palyginti su 2021 metais) – tikėtina, kad Lietuvos eksportas į Vokietiją sumažėtų. Tačiau, kaip matome, Lietuva kol kas sugebėjo kompensuoti šį šoką“, – vertino V. Snieška.
Profesorius svarsto, kad nedidelis eksporto kritimas Lietuvos ekonomikos nesužlugdytų.
„2024 m. II ketvirčio Lietuvos mokėjimų balansas rodo 10 mlrd. eurų prekių vertės importą ir 9 mlrd. eurų prekių vertės eksportą. Taigi, susidaro 1 mlrd. eurų deficitas, bet jis dengiamas paslaugų eksporto perviršiu, todėl mokėjimų balansui problemų nesukuria“, – kalbėjo V. Snieška.
Parduodami vokiški automobiliai atpigtų?
Pasak ekonomistės J. Kalendienės, ne be reikalo viešojoje erdvėje dažnai minimas „Volkswagen“ automobilių gamintojo pavyzdys.
„Vokietijos vedančioji pramonės šaka būtent ir yra automobilių pramonė, tai itin svarbus darbdavys šalyje.
O tai, kad Vokietijos ekonomika stoja, įrodo ir šios bendrovės elgsena – visai neseniai paskelbta apie planą uždaryti tris gamyklas Vokietijoje“, – kalbėjo ji.
Ir nors šio automobilių gamintojo sunkumus iš esmės nulėmė Kinijos milžinišką elektromobilių įtaką Europos rinkai, pasak ekonomistės, vargu, ar „Volkswagen“ ryžtųsi drastiškam kainų mažinimui vien tam, kad padidintų pardavimų skaičių.
Prof. V. Snieška taip pat sako, kad kol kas prognozuoti, ar vokiški automobiliai galėtų atpigti, dar per anksti.
„Dar nenusistovėjo Kinijos automobilių, importuojamų į ES, apmuitinimo klausimas. Dar vyksta derybos tarp ES ir Kinijos.
Akivaizdu, kad „Volkswagen“ galimybės kelti kainas yra per mažos, o žaliavų, energijos ir darbo kaštai – per dideli. Todėl ir yra uždaromi „Volkswagen“ fabrikai Vokietijoje. Automobilių pardavimo kainas koncernas nustatys pagal būsimą situaciją automobilių rinkoje ir pagal tai, kaip pirkėjai vertins konkurentų iš Kinijos automobilius“, – teigė V. Snieška.
Vokietija tapo Europos ligoniu
„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas neseniai vykusiame „Verslo forume“ taip pat užsiminė, kad Vokietija „iš pramonės gigantės vėl tapo Europos ligoniu“.
„Pramonės produkcija krinta netgi pastaraisiais metais, nors visi tikėjosi popandeminio atsigavimo. <...> Vokietijos automobilių akcijų kainos irgi nespindi. Visų yra prastesnis rezultatas nei bendro indekso, ypatingai didžiulis minusas yra „Volkswagen“, „Continental“ pozicijose.
Tikėtina, kad ir palūkanų normų mažinimas neišvaduos Vokietijos, o ir visos ES bent jau iš ekonominio sąstingio. Pastarųjų mėnesių lūkesčių indeksai rodo, kad Vokietija apskritai lenda į recesijos kvadratą, tad, tikėtina, matysime gana prastus ir bendrojo vidaus produkto rodiklius“, – kalbėjo Ž. Mauricas.
Autoplius.lt teigimu, 2024 metų antrąjį ketvirtį Lietuvoje naujo automobilio vidutinė kaina sumažėjo iki 36,7 tūkst. eurų – tai 6 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.
Naujų automobilių sandorių kiekis išaugo 4 proc., rinkos apyvarta sumažėjo 2 proc., o vidutinė automobilio kaina krito net 6 proc. Tai gali reikšti, kad vartotojai šį ketvirtį dažniau rinkosi pigesnius ir ekonomiškesnius modelius.
Be to, kainos kritimą galėjo lemti ir gamintojų bei atstovų siūlomos nuolaidos ar akcijos, siekiant didinti paklausą. Ypač hibridinių ir mažalitražių automobilių segmentuose.
Tuo metu „Swedbank“ banko ekonomistai pagerino Lietuvos ekonomikos augimo prognozes 0,2 proc. punkto ir teigia, kad 2024 m. bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,4 proc., o infliacija sieks vos 0,7 proc.
Banko vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis prognozuoja, kad 2025 m. šis augimas pasieks 3 proc., tačiau iki 2,7 proc. paspartės infliacija.
