Europa priėjo liepto galą ir dabar jau svarstomos radikalios priemonių, kurios padėtų išgelbėti euro zoną, o tuo pačiu ir Europos Sąjungą (ES) nuo ją slegiančių ekonominių bėdų.
Prieš tai G20 šalių viršūnės paragino Europos lyderius sugalvoti bendrosios valiutos gelbėjimo planą. Praėjusią savaitę Prancūzija ir Vokietija svarstė apie euro zonos gelbėjimo fondo didinimą iki 2 trilijonų eurų. Tačiau tokiomis prognozėmis buvęs Lietuvos ūkio ministras, Darbo partijos (DP) lyderis ir dabartinis europarlamentaras V. Uspaskich pasidalino su žurnalistais dar ankščiau.
Šį planą Senojo žemyno vadovai turėjo pristatyti per ES viršūnių susitikime Briuselyje, kuris vyko spalio 23 dieną. Tačiau prireikė suderinti kelis techninius klausimus, todėl galutinis antikrizinis planas bus patvirtintas ir paskelbtas rytoj, spalio 26 dieną.
J. M. Barrosas neišsprendžia problemų
„Man patiko, kad galingiausių pasaulio ekonomikų lyderiai griežtai prakalbo apie euro zonos problemą. Tai gerai, nes kiekvieną dieną nepriimtas sprendimas neša vis didesnę žalą“, – naujienų portalui Balsas.lt komentavo V. Uspaskich, stebintis ekonominę situaciją Europoje iš pagrindinio valdymo aparato.
Politikas kritiškai įvertino Europos Komisijos (EK) vadovo Jose Manueloi Barroso pranešimą apie galimus veiksmus gelbėjant situaciją nuo antros krizės bangos.
„Ką reiškia pasakyti, kad bankai turi labiau naudotis privačiomis lėšomis? Juk banko prerogatyva yra nuo pat jo susikūrimo pradžios iki gyvavimo pabaigos naudotis privačiais pinigais, jo prerogatyva pritraukinėti kitus laisvus pinigus, tai pagrindinis banko produktas. Nejaugi jie iki šiol to nedarė?“, – klausė jis. Anot V. Uspaskicho, šis pasisakymas parodo, kad EK vadovas arba visiškai atitrūkęs nuo realios situacijos, arba nesupranta, ką tokioje situacijoje reikėtų daryti.
Taip pat europarlamentaras stebėjosi J. M. Barosso pasiūlymu pagalbos prašančių bankų vadybininkams nemokėti premijų. „Ar neišmokėjus specialistams premijų atsiras tie 2,5 trilijonai eurų, kurie galėtų padengti kenksmingus, ekonomistų dar vadinamus toksinius vertybinius popierius, esančius bankuose? Be specialistų bankuose skola tik augs, o nekompetencijos duobė bus dar gilesnė“, – svarstė pašnekovas, pabrėždamas, kad toks visos ES vykdomosios valdžios galvos sprendimas ir siūlymas, švelniai sakant, problemų neišspręs.
Graikijos klausimas labai svarbus
Politikas akcentavo skolų prislėgtos Graikijos klausimą kaip vieną svarbesnių euro zonos problemų. Graikija pirmoji atskleidė, kokios problemos egzistuoja dalyje euro zonos valstybių.
Pasak jo, nežinomumas stabdo visą rinką, o pasitraukimas iš euro zonos būtų į naudą visiems – euras nesusilpnėtų ir lengviau atsikvėptų.
„Pasiūlius Graikijai išeiti, jos nereikėtų palikti likimo valiai, bet tuomet ji bent jau pusę savo problemų spręstų pati per pinigų devalvavimą arba infliaciją. Jei nieko ir toliau nebus daroma, devalvacija užklups visą Europą“, – pasakė jis.
Krizės gydymo būdai
V. Uspaskicho manymu, yra tik keli galimi ES keliai, gydant finansines euro zonos ligas šiandien.
Viena išeitis – pakelti mokesčius, bet tai galima daryti tik turtingoje valstybėje, kuri neturi skolų ir turi ypatingai aukštų technologijų produkcijos, kuri gali būti konkurencinga tarptautinėje rinkoje pakėlus mokesčius.
Jeigu nėra konkurencingos produkcijos, kurią galima būtų pasiūlyti tarptautinei rinkai, vienintelis instrumentas – palaipsninė ir švelni infliacija.
Trečias variantas – chirurginis ėjimas. „Jeigu būtų taikoma maždaug 30% pinigų devalvacija, dauguma problemų bus išspręsta: probleminių šalių biudžetai bus subalansuoti. Tačiau devalvacijos naštą ant savo pečių turės nešti paprasti žmonės, kurie gyvena iš atlyginimo ir turi santaupų bankuose, juk tų pinigų perkamoji galia taip pat sumažės 30%. Kitas variantas – kelti mokesčius. Nuo mokesčių pakėlimo sumažės juridinių asmenų pelnas su sąlyga, kad jie jo turi, jeigu to pelno nėra, juos ištiks bankrotas. Todėl taikant vieną ar kitą modelį, reikia gerai pasverti ir paskaičiuoti, kaip ateityje gyvuos ekonomika vienoje ar kitoje valstybėje“, – paaiškino V. Uspaskich.
ES rinka nekonkurencinga
Anot DP pirmininko, pirmas variantas atpuola, nes tokios konkurencingos produkcijos Europa turi nedaug, todėl kad jų konkurencingumą silpnina analogiška prekė iš Rytų.
Priežastis slypi ne pačioje produkcijoje, o Europos vertybėse, į kurias įeina demokratiniai institutai ir visa demokratinė ES šalių platforma, socialinės garantijos, ekologinė programa ir t.t., o tai reikalauja papildomų išlaidų.
Visa tai ES rinkai, t.y. verslui kainuoja papildomus kaštus ir didina produkcijos kainą, dėl to neįmanoma konkuruoti.
„Jei mes norime apsaugoti šią rinką su demokratinėmis, socialinėmis ir ekologinėmis vertybėmis, turime jas iš tiesų ginti nuo tų šalių produkcijos, kur nėra tokių vertybių. Arba neveidmainiauti, kad mums svarbios mūsų vertybės“, – patikino pašnekovas.
Euro saugumas
Paklaustas, kiek šiandieninėje rinkoje saugus yra euras, politikas atsakė, kad esant dabartiniam valdymui ši valiuta yra visiškai nesaugi. ES valdymo sistema gana nelanksti, visada reikia viską suderinti su 27 valstybėmis–narėmis, o euro zonoje su 17 euro zonos šalių. Bet nereikia atmesti ir tokių valstybių, kaip Lietuva, kurios nacionalinė valiuta susieta su nekintamu euro kursu.
Jo manymu, taip pat svarbu žiūrėti, ar atskiros tos zonos šalys sugeba vykdyti savo finansinius įsipareigojimus, ar sugeba subalansuoti biudžetą, kad užtikrintų mažesnį fiskalinį deficitą. Jei tik atsiranda požymių, kad nesugeba, vadinasi, tos šalies ekonomikoje prasideda rimtos problemos, kas neišvengiamai atsilieps visai euro zonai.
Politikas uždavė retorinį klausimą, ar ES vadovai tik dabar pamatė, kas darosi ES valstybių–narių finansuose. „Jeigu tik dabar, tai tokie vadovai verti skatiko. O jei matė ankščiau, nieko nedarė, nedrausmino, laukė, kol sprogs šitas burbulas, tokius vadovus reikia patraukti atsakomybėn. Ko jie tikėjosi?“, – stebėjosi V. Uspaskich. Anot jo, problemos taip neišsisprendžia, iš dangaus niekas nenukrenta. Todėl tokia finansinė valdymo sistema yra nesaugi euro atžvilgiu, net gi pražūtinga.
„Jei tokios šalys, kaip Graikija, Italija, Ispanija, netgi Belgija nesugeba vykdyti savo finansinių įsipareigojimų, tokias problemas gali išspręsti tik mano siūlomi instrumentai. Be papildomų konkurencingo verslo sąlygų nebus nieko“, – teigė jis. V. Uspaskich akcentavo tai, kad įmetus papildomų lėšų ir nesubalansavus biudžeto pajamų ir išlaidų, bankrotas ir nemokumas bus tik atidėtas tolimesniam laikui, bet jis bus neišvengiamas.
Vokietijos vaidmuo
Ne paslaptis, kad Vokietijos vaidmuo braškant euro zonai itin svarbus. V. Uspaskicho teigimu, Vokietijos padėtį apsunkina keli klausimai. Vienas iš jų – politinis.
„Dabartinė Vokietijos vykdomoji valdžia praranda visuomenės, nenorinčios savo sąskaita spręsti kitų šalių problemų, pasitikėjimą“, – sakė jis.
Europarlamentaras paminėjo dar vieną Vokietijos problemą – Vokietijos bankus, įklimpusius su nešančiais nuostolius Graikijos ir panašių šalių toksiniais vertybiniais popieriais savo aktyvuose. Anot jo, išstūmus Graikiją, t.y. švelniai jai pasiūlius išeiti, gali nukentėti Vokietijos bankai, o per visą bankų sistemą ir šalies ekonomika.
„Bankinė sistema – tai kaip kraujotaka žmogaus organizme. Jeigu sutrinka kraujotaka, žmogus miršta, todėl būtent čia reikia pagalbos. Svarbu numatyti, ar yra pakankamai rezervų ir kitų tarptautinių finansinių institucijų, galinčių padėti Vokietijos ir Prancūzijos bankams, pašalinus Graikiją iš euro zonos“, – svarstė jis.
Trečioji nebylioji problema, anot V. Uspaskicho, yra statistika, rodanti, kad kiekvienai naujai šaliai įstojus į euro zoną, Vokietijos eksportas į tą šalį padidėja kelis kartus.
„Vienas dalykas, sutvarkyti bankinę finansinę sistemą, t.y. organizmo kraujotaką, kitas dalykas – politinis pasitikėjimas savo šalyje. Vokiečiams reikia gerai paskaičiuoti ir atsižvelgti į tai, kad tuomet Vokietija praras dalį tarptautinės rinkos. Čia ir prasideda grandininė reakcija. Praradus dalį tarptautinės rinkos, sumažės gamyba, vadinasi, sumažės pajamos į biudžetą, padidės nedarbas ir prasidės neigiama progresinė reakcija. Mažėjant pajamoms į biudžetą, tuo pat metu didės biudžeto išlaidos socialinėms bedarbių pašalpoms“, – paaiškino politikas.
A. Merkel gerai viską pasveria
Pasak V. Uspaskicho, A. Merkel geriausiai supranta, kad turint gerai vystomą ekonominį augimą, šios šakos nereikėtų pjauti, dėl to Vokietijos valdžia išgyvena vidinį konfliktą.
Politikas kaip pavyzdį pateikė paskaičiavimus, kad jei naudos iš tarptautinės rinkos Vokietija gauna daugiau, nei praranda gelbėdama kitas euro zonos šalis, reiškia A. Merkel turėtų atmesti populizmą, priimdama Vokietijos ekonomikai palankius sprendimus,ir tuo pačiu Vokietijos lėšomis gelbėdama kitas šalis.
„Kanclerė pralaimi politinį žaidimą Vokietijos viduje. Būtent čia svarbu nepasiduoti politiniam spaudimui, kai matai, kad šaliai labiau pakenksi, nei padarysi naudos“, – svarstė Viktoras Uspaskich.
„Vienintelį pavyzdį euro zonos vadovai gali imti iš Andriaus Kubiliaus, kuris nusispjovęs į savo politinę karjerą, bando gelbėti Lietuvos padėtį taip, kaip jis supranta, o supranta, deja, nelabai gerai. Bet daro tai nuoširdžiai“, – pridūrė pašnekovas.
Jo nuomone, A.Merkel taip pat turėtų spjauti į savo politinę karjerą ir vis tiek gelbėti euro zoną nuo užklupusių problemų, tuo pat metu užtikrindama savo šaliai stabilią ekonominę padėtį, kurios paprasti Vokietijos žmonės nesupranta, o opozicija tuo populistiškai naudojasi. Tai daryti reikia skubiai, nes kiekviena diena yra pražūtinga.
„Ne be reikalo G20 ragina ES vadovus savaitės bėgyje sutvarkyti iškilusias problemas, kitaip bus vėlu. Iš pradžių, gali sprogti euro zonos ekonomika, o paskui ir visa ES, o galų gale, ne saldu bus visai pasaulio ekonomikai“, – prognozavo europarlamentaras.
DP vadovas dar kartą pabrėžė, kad įmetus pinigus į euro zonos rinką, problema nebus išspręsta, ji bus tik nustumta į šoną.
Taip pat jis atkreipė dėmesį į Nobelio premijos laureatus ekonomikos srityje, kurių manymu valstybių vadovai dažniausiai taiko keinsistinį makroekonomikos modelį.
„Esminė šių modelių problema – jie remiasi prielaida, galvodami, kad ekonominėje realybėje rinkos taisyklės yra pastovios. Deja, taip nėra. Ekonomika – tai gyvenimas, kurį reikia gyventi kas valandą, kas minutę, kas sekundę. Ekonomikos vadovėlis, parašytas šiandien, galioja tik vakar dienai. Keinsistinės makroekonomikos modelis iškreipia sąlygas visiems rinkos dalyviams“, – aiškino politikas.
Anot jo, tik subalansavus biudžetus, t.y. pajamas ir išlaidas, tie trilijonai, apie kuriuos kalbama, padės išspręsti problemą, o ne ją nustumti į šalį, kitu atveju burbulo sprogimas bus užprogramuotas.
