merkel

Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel pagaliau konkrečiai išsakė savo poziciją karo Ukrainoje atžvilgiu, nepaisant kritikos jos atžvilgiu dėl jos vadovavimo metu vykusio nuolatinio nuolaidžiavimo Kremliaus įtakai. Prasidėjus ketvirtajam Rusijos įsiveržimo į Ukrainos teritoriją mėnesiui buvusi Vokietijos kanclerė išsakė savo palaikymą Ukrainai.

Vokietijos valdžia pripažįsta, kad daugelį metų buvo renkamasi netinkama politikos Rusijos atžvilgiu strategija. Maža to, pirmą sykį paviešinta informacija, kad ir ilgametė šalies kanclerė Angela Merkel „niekuomet nepasitikėjo Vladimiru Putinu“. Vokietija gegužės 10-ąją paskelbė, kad šalis planuoja „visam laikui“ visiškai atsisakyti Rusijos energijos šaltinių. Tai simbolizuoja kardinalų pokytį tai politikai, kuri buvo vystoma pastaruosius dešimtmečius.

Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel tikina, kad 2008 metais priėmė teisingą sprendimą nepriimti Ukrainos į NATO, nepaisant Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kritikos. Tai pirmadienį naujienų agentūros DPA prašymu pareiškė A. Merkel atstovė spaudai, rašo „Evropeyskaja pravda“. Tuo pat metu buvęs kancleris palaikė tarptautines pastangas užbaigti Rusijos užkariavimo karą Ukrainoje, tačiau į kvietimą atvykti į Bučą neatsiliepė. „Federalinė kanclerė dr.

Rusijos karas Ukrainoje tarsi nubraukia visos Vokietijos politikų kartos darbą, rašo portalas „Politico“. Vis tik Vokietijai nėra svetima būti neteisingoje istorijos pusėje. Todėl nieko neturėtų stebinti, kad pastaruosius 16 metų Berlynas praleido tvirtai stovėdamas neteisingoje pusėje, apsispręsdamas, kaip elgtis su Rusija.

Angelos Merkel pasitraukimas iš politinės arenos po 16 metų darbo kanclerės poste ne tik pradėjo naują erą Vokietijoje, bet ir sutrikdė galios pusiausvyrą Europos Sąjungoje. Tarp potencialių kandidatų perimti iš A. Merkel Europos lyderio skeptrą minimi ją prie didžiausios Europos ekonomikos vairo pakeitęs Olafas Scholzas, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Italijos vyriausybės vadovas Mario Draghi.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda buvusios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pokalbio su Baltarusijos autoritariniu prezidentu Aliaksandru Lukašenka nekritikavo dėl geopolitinių priežasčių, sako patarėja. „Kanclerės Merkel skambutis išties buvo vertinamas įvairiai. Lietuvos prezidentas pasirinko nekritikuoti Vokietijos kanclerės.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel trečiadienį oficialiai perdavė valdžią savo įpėdiniui Olafui Scholzui ir išvyko iš savo biuro Berlyno centre, lydima kortežo, pranešė vienas naujienų agentūros AFP žurnalistas. A. Merkel, dėvinti apsauginę kaukę, sėdėjo automobilio „Mercedes“ gale, o kanceliarijos darbuotojai plojo darbą baigusiai lyderei, vadovavusiai Vokietijos vyriausybei keturias kadencijas iš eilės.

Politinę karjerą baigianti Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį buvo pastebimai sujaudinta jai surengtos atsisveikinimo ceremonijos, per kurią nuskambėjo „pankų krikštamote“ vadinamos atlikėjos Ninos Hagen daina ir karių eitynėmis su deglais. Ceremonija buvo surengta likus vos kelioms dienoms iki A. Merkel, prie Vokietijos vyriausybės vairo stovėjusios 16 metų, darbo kanclerės poste pabaigos.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį dar kartą paragino sugriežtinti dėl koronaviruso pandemijos įvestus suvaržymus, siekiant sumažinti užsikrėtimų skaičių Vokietijoje, ir pabrėžė, kad mirčių nuo COVID-19 skaičiui šalyje perkopus 100 tūkstančių „svarbi kiekviena diena“. „Mums reikia labiau apriboti kontaktus“, – sakė darbą baigianti Vokietijos lyderė.

Praėjusią savaitę su Baltarusijos diktatoriumi telefonu du kartus kalbėjusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel šiandien pirmininkavo savo jau, turbūt, paskutiniam vyriausybės posėdžiui. Vokietijoje išties istorinė diena, mat centro kairės partijos pasirašė koalicijos susitarimą, kuriame pirmą kartą per daugelį metų nelieka Angelos Merkel krikščionių demokratų. Nauja valdžia žada ne tik žalią kursą Vokietijai, bet ir viltį gauti Vokietijos pilietybę imigrantams.

Vokietijos kanclerės Angelos Merkel sutuoktinis antradienį apkaltino nepasiskiepijusius vokiečius „tinginyste“, šaliai siekiant pažaboti dramatišką naujų užsikrėtimų COVID-19 skaičiaus augimą. Nauja COVID-19 banga iš dalies siejama su faktu, kad nepakankama dalis gyventojų yra pasiskiepiję, palyginus su kitomis Vakarų Europos šalimis, tokiomis kaip Prancūzija, Italija ar Ispanija. Vokietijoje visiškai vakcinuoti 68 proc. visų šalies gyventojų.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako su užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu sutarusi nebekomentuoti Prezidentūros žinučių apie Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pokalbį su autoritariniu Baltarusijos lyderiu Aliaksandru Lukašenka temos. „Aš nieko neturiu, ką pridurti prie to, ką pasakė užsienio reikalų ministras penktadienį.

Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja pirmadienį paprašė Europos Sąjungos ministrų „susilaikyti nuo bet kokių kontaktų“ su Aliaksandru Lukašenka, o Vokietijos kanclerės Angelos Merkel skambučius autoritariniam Baltarusijos prezidentui pavadino „labai keistais“. Vakarai kaltina Baltarusiją apgaulingais pažadais viliojant tūkstančius migrantų – daugiausia Irako kurdus – prie sienos su Lenkija ir Lietuva, tokiu būdu keršijant Europos Sąjungai už sankcijas, paskelbtas Minsko režimu...

Vokietijos kanclerė Angela Merkel penktadienį per vaizdo konferenciją su Jungtinių Tautų vyriausiuoju pabėgėlių reikalų komisaru Filippo Grandi ir JT Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) generaliniu direktoriumi Antonio Vitorino aptarė migracijos į Europos Sąjungą per Baltarusijos teritoriją problemą.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį telefonu kalbėsis su Vokietijos kanclere Angela Merkel, pranešė Prezidentūra. Vokietijos kanclerė šią savaitę dukart bendravo su Baltarusijos autoritariniu prezidentu Aliaksandru Lukašenka – tai buvo pirmieji kurio nors Vakarų lyderio pokalbiai su A. Lukašenka nuo pernai rugpjūtį įvykusių ir Vakarų nepripažįstamų prezidento rinkimų. Jie tarėsi, kaip spręsti migrantų krizę Baltarusijos pasienyje su Lenkija, Lietuva ir Latvija.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį pareiškė norėjusi, kad iki jos darbo vyriausybės vadovės poste pabaigos būtų surengtas dar vienas Normandijos ketverto viršūnių susitikimas. „Tokie susitikimai visada turi savo dinamiką, todėl gera ir teisinga [juos rengti]. Apgailestauju, kad pastaruoju metu tokio susitikimo nebuvo“, – ketvirtadienį Berlyne žurnalistams sakė ji.

Vokietija įves naujus griežtus apribojimus, neleisiančius neskiepytiems gyventojams dalyvauti tam tikruose viešuosiuose renginiuose, siekdama suvaldyti didžiulį COVID-19 atvejų šuolį, ketvirtadienį po skubių derybų su regionų vadovais pareiškė kanclerė Angela Merkel. Pasak jos, vadinamoji 2G taisyklė – leidžianti į patalpas įleisti tik vakcinuotus ir persirgusius žmones – bus taikoma vietovėse, kur 100 tūkst. gyventojų tenka daugiau nei trys hospitalizuoti COVID-19 pacientai.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako informavęs užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį greičiausiai apie antrąjį iš dviejų šią savaitę vykusių pokalbių tarp Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir autoritarinio Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos. Taip jis reagavo į užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio pareiškimą, jog apie A. Merkel skambučius A. Lukašenkai jis sužinojo ne iš Prezidentūros, o tik iš užsienio partnerių. „Mes apie pokalbį informavome.

Europos Sąjunga ir Baltarusija surėmė ietis dėl migrantų krizės, kilusios tvyrant įtampai tarp Vakarų ir Minsko režimo sąjungininkės Maskvos. Pateikiame svarbiausius faktus apie šią krizę, per kurią Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje sunkiomis sąlygomis yra įstrigę tūkstančiai migrantų. Krizės pradžia Nuo vasaros tūkstančiai migrantų, daugiausia iš Vidurinių Rytų, plūstelėjo į Baltarusiją, vildamiesi patekti į Europą per kaimynines Europos Sąjungos valstybes Lenkiją, Latviją ir Lietuvą.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako apie Vokietijos kanclerės Angelos Merkel skambučius Baltarusijos autoritariniam lyderiui Aliaksandrui Lukašenkai sužinojęs ne iš Prezidentūros, o iš užsienio partnerių.

Lietuvos Prezidentūra trečiadienį pareiškė, kad Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pokalbiai su Baltarusijos autoritariniu lyderiu Aliaksandru Lukašenka yra migracijos krizės valdymas, o ne dialogas, ir savaime nedaro jo režimo legitimiu. Anot Prezidentūros, tokios Lietuvos pozicijos gairės trečiadienį aptartos kelių už užsienio ir saugumo politiką atsakingų institucijų atstovų susitikime, vykusiame prieš antrą A. Merkel ir A. Lukašenkos pokalbį.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel kalbėdama telefonu su Baltarusijos autoritariniu prezidentu Aliaksandru Lukašenka pabrėžė, kad Minskas turi bendradarbiauti su Europos Komisija ir tarptautinėmis organizacijomis migrantų humanitarinio aprūpinimo ir jų grąžinimo į tėvynę klausimais, trečiadienį pareiškė Vokietijos vyriausybės atstovas Steffenas Seibertas.

Baltarusijos autoritarinio režimo lyderio aplinkos „Telegram“ kanalas „Pul Pervogo“ skelbia, kad ketvirtadienį įvyko dar vienas pokalbis telefonu tarp Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir A. Lukašenkos. Patį pokalbio faktą patvirtino ir valstybinė Baltarusijos naujienų agentūra BELTA. „Pul Pervogo“ rašoma, kad A. Lukašenka ir A. Merkel telefonu aptarė situaciją Baltarusijos-Lenkijos pasienyje.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako matantis riziką, kad po pokalbio su Vokietijos kanclere Angela Merkel Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka ims save laikyti Vakarų pripažįstamu lyderiu. Jis pareiškė nematantis reikalo kalbėtis su A. Lukašenka, nes jis ir atsakingas už migracijos krizės pasienyje su Lenkija, Lietuva ir Latvija sukėlimą.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako suprantanti Vokietijos kanclerės Angelos Merkel susirūpinimą situacija prie rytinės Europos Sąjungos (ES) sienos, tačiau jos nestebina, kad skambutis Aliaksandrui Lukašenkai buvo panaudotas propagandai.

Kadenciją baigiančios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel skambutis neteisėtu laikomam Baltarusijos prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai neatitinka oficialios Vokietijos pozicijos, sako Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas. „Šis pokalbis sukėlė mums visiems nuostabą, ne tik mums, bet ir mano kolegoms vokiečiams“, – antradienį Seime žurnalistams sakė Žygimantas Pavilionis.

Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel surengė telefonines derybas, pirmadienį pranešė baltarusių prezidentūrai artimas platformos „Telegram“ kanalas „Pul Pervogo“. Anot kanalo, A. Merkel ir A. Lukašenka aptarė nelegalių migrantų Baltarusijos pasienyje su Lenkija, Lietuva ir Latvija problemą.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel paskambino Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir paprašė jo panaudoti savo įtaką, kad Baltarusija sustabdytų „nežmonišką“ neteisėtos migracijos pavertimą ginklu, trečiadienį pranešė jos atstovas. „Ji pabrėžė, kad Baltarusijos režimo vykdomas migrantų pavertimas ginklu yra nežmoniškas ir nepriimtinas, ir paprašė prezidento Putino pasinaudoti savo įtaka Minsko režumui“, kad tai liautųsi, socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Steffenas Seibertas.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel penktadienį davė palaiminimą Vokietijos būsimai veikiausiai koalicinei vyriausybei pareiškusi, kad ją pakeitus socialdemokratui Olafui Scholzui ji turėtų „miegoti ramiai“.  A. Merkel atsisveikina su politika, valdžioje išbuvusi 16 metų, tuo metu jos konservatorių blokas CDU-CSU ruošiasi užimti opozicijos vietą po blogiausio savo visų laikų pasirodymo praėjusio mėnesio rinkimuose.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel penktadienį pareiškė, kad palieka valdžią „tokiu metu, kai yra pagrindo nerimauti“ dėl Europos Sąjungos, susiduriančios su virtine problemų. „Įveikėme daug krizių, bet turime virtinę neišspręstų problemų“, – sakė ji po savo paskutiniojo ES viršūnių susitikimo. Pasak A. Merkel, tos problemos susijusios su migracija, bloko ekonomika ir įstatymo viršenybės principu ES šalyse.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasikalbėjo telefonu su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, kad aptartų padėtį separatistinio konflikto krečiamoje Ukrainoje, pirmadienį pranešė Kremliaus spaudos tarnyba. „Nuodugniai aptarta nerimą kelianti padėtis dėl stringančio Ukrainos vidaus konflikto sprendimo proceso. Trys lyderiai pažymėjo, kad svarbu įgyvendinti 2015 metų Minsko susitarimus kaip alternatyvų neturinčius sureguliavimo pagrindus.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel sekmadienį per atsisveikinimo vizitą Izraelyje, surengtą baigiantis jos 16 metų trukusiam vadovavimui, pareiškė, kad žydų valstybės saugumas išliks svarbiu „kiekvienos Vokietijos vyriausybės“ prioritetu. A. Merkel, atvykusi į Izraelį aštunto ir paskutinio vizito kaip kanclerė, prieš apsilankydama Jeruzalės Holokausto memoriale Jad Vašem susitiko su ministru pirmininku Naftali Bennettu.

Vokietijos kanclerės Angelos Merkel centro dešiniosios Krikščionių demokratų sąjungos (CSU) generalinis sekretorius pareiškė esąs nusivylęs konservatorių bloko pasirodymu sekmadienį vykusiuose visuotiniuose rinkimuose, balsavusių rinkėjų apklausoms rodant, kad šis aljansas veikiausiai gaus 24–25 proc. balsų ir nežymiai atsilieka nuo centro kairiųjų socialdemokratų.

Vokietijos socialdemokratai vos matomu skirtumu ėmė pirmauti prieš dešiniuosius sekmadienį vykusiuose rinkimuose, skirtuose paskirti konservatorių deleguotos kanclerės Angelos Merkel įpėdinį, rodo pirminiai rezultatai. Nepaisant neapibrėžtumo, tiek dešinieji, tiek kairieji suskubo paskelbti apie planus formuoti naująją Vokietijos vyriausybę.

Iš politikos besitraukiančios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel įpėdiniu laikomas Arminas Laschetas per sekmadienį šalyje vykstančius parlamento rinkimus balsavo gimtajame Acheno mieste ir balsavimo biuletenį sulenkė taip, kad buvo matyti, už ką jis balsavo.

Kanclerė Angela Merkel paragino vokiečius sekmadienį vyksiančiuose rinkimuose balsuoti už jos konservatyvųjį CDU-CSU aljansą, kad būtų išsaugotas Vokietijos stabilumas, pabrėždama, jog svarbu, kuri partija valdys šalį. „Taigi, turime eiti (balsuoti) būdami visiškai įsitikinę,.. paprasčiau sakant – dėl Vokietijos.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel trečiadienį pasibaisėjo „siaubingu“ vienos degalinės kasininko nužudymu, kurį įvykdė kaukę paprašytas užsidėti alaus pirkėjas. Šeštadienį vakare vakariniame Idaro–Oberšteino mieste įvykdyta žmogžudystė, kaip manoma, yra pirmoji Vokietijoje, susijusi su vyriausybės dėl pandemijos įvestomis taisyklėmis. „Vokietijos vyriausybė griežčiausiai smerkia šį tikslingą nužudymą“, – žurnalistams sakė A. Merkel atstovė Ulrike Demmer.

Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su kadenciją baigiančią Vokietijos Kanclere Angela Merkel. Atsisveikinimo vizito metu Europos politikos grandė su mūsų prezidentu diskutavo apie aštrėjančią nelegalios migracijos problemą. Anot Gitano Nausėdos, Baltarusijos diktatoriui užsiimant nelegalų konrabanda – būtina keisti visos Europos migracijos politiką.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį su dviejų dienų darbo vizitu vyks į Vokietiją. Šalies vadovas susitiks su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir dalyvaus keturšaliame susitikime su Vokietijos, Latvijos ir Estijos prezidentais. Šiuose susitikimuose planuojama aptarti dvišalius Lietuvos ir Vokietijos santykius, bendradarbiavimą gynybos ir saugumo srityse, nelegalios migracijos suvaldymo klausimus, pranešė Prezidentūra.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel kreipėsi į Baltarusiją, ragindama padėti migrantams, o ne siųsti juos per sieną į Europos Sąjunga, pavadinusi tai „hibridine ataka“. Taip ji kalbėjo viešėdama Lenkijoje, kur su šalies atstovais aptarė neteisėtos migracijos į Lenkiją, Lietuvą ir Latviją klausimus. „Baltarusijos pusė raginama suvokti, kad hibridinėms atakoms naudoja neapsaugotus žmones iš kitų regionų“, – spaudos konferencijoje sakė politikė.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel antradienį gyrė savo partijos kandidatą Arminą Laschetą kaip geriausią pretendentą tapti jos įpėdiniu, viešosios nuomonės apklausoms rodant, kad į neapgalvotus poelgius linkęs Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės premjeras smarkiai atsilieka nuo savo varžovų prie vėliau šį mėnesį vyksiančius rinkimus.

Maskvoje – Vladimiro Putino ir kadenciją baigiančios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel susitikimas. Atsisveikinimo vizitą Putinas pradėjo šypsodamasis ir įteikdamas Merkel puokštę gėlių. Bet nepaisant šypsenų, Merkel reikalavo Putino paleisti Aleksejų Navalną ir kritikavo Baltarusiios režimą dėl situacijos mūsų pasienyje.   Pirmą kartą Angela Merkel su Vladimiru Putinu susitiko 2005 m. dar nebūdama Vokietijos Kanclere.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel, penktadienį atvykusi į Maskvą savo paskutinio darbo vizito kaip vyriausybės vadovė, pareiškė, kad Rusija ir Berlynas turi palaikyti dialogą, nepaisydamos esamų nesutarimų. Kanclerės kelionė surengta tvyrant įtampai Rusijos ir Vakarų šalių santykiuose dėl daugybės klausimų, įskaitant rusų opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno kalinimą.

Vokietijos energetikos politikoje istorija tikrai kartojasi. Likus vos kelioms savaitėms iki svarbių rinkimų Vokietijoje, valstybės kancleris, ignoruodamas garsius rytų Europos protestus, pasiekė svarbų susitarimą dėl dujotiekio per Baltijos jūrą, kuris sustiprins klastingo Rusijos lyderio įtaką Europos energetiniam saugumui. Vokietijos energetikos pasaulyje, istorija, išties, kartojasi. Prieš tai apibūdinta situacija klostėsi ankstyvą 2005 m. rugsėjį.

Vakarų šalių pajėgų išvedimas iš Afganistano virto „didžiausia NATO nesėkme“ nuo Aljanso įkūrimo, pirmadienį pareiškė Vokietijos kanclerės Angelos Merkel partijos vadovas. Talibanui itin sparčiai perėmus kontrolę Afganistane, kai iš šalies buvo išvestos NATO pajėgos, Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) pirmininkas Arminas Laschetas (Arminas Lašetas) sakė: „Akivaizdu, kad šis tarptautinės bendrijos įsitraukimas nebuvo sėkmingas.

2015-aisiais Europos pakrantes užplūdo nuo karo, terorizmo ir skurdo bėgantys Sirijos, Afganistano ir Irako pabėgėliai. Tuomet kilo masinė panika – kas tuos migrantus priims ir ką su jais daryti. Tuomet Vokietijos kanclerė Angela Merkel buvo nepajudinama: „Mes galime tai padaryti!“, pareiškė ji. Per artimiausius metus Vokietija sulaukė daugiau nei milijono pabėgėlių, o dabar jau aiškėja ir jų galimybės prisidėti prie šalies gerovės.

„Geri draugai gali nesutikti“, – kalbėdamas apie dujotiekį sakė Joe Bidenas, po jo susitikimo su Vokietijos kanclere. Prezidentas J. Bidenas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel po vykusio dvišalio susitikimo pristatė vieningą požiūrį energetikos ir aplinkosaugos klausimais, nepaisant tebesitęsiančių jų nesutarimų dėl „Nord Stream 2“. Bendroje spaudos konferencijoje J. Bidenas sakė, kad susitikimo metu jis priminė kanclerei apie savo nerimą dėl jau beveik pastatyto 11 mlrd.

Vokietijos kanclerės valdymo laikotarpiui einant į pabaigą, Europa ruošiasi periodui be aiškaus lyderio. Kaip ir laivas be vairo, Europos Sąjunga (ES) žengia į pavojingą dreifo laikotarpį audringoje jūroje, neturėdama jokio akivaizdaus kapitono, kuris perimtų vadovavimą, kai baigsis 15 metų trukęs Europos de facto lyderės Angelos Merkel valdymas, rašo politico.eu. Veteranė Vokietijos kanclerė, kuri rugsėjį nebesieks perrinkimo, jau dabar yra beveik palikusi savo postą.

Nuo koronaviruso nepaskiepyti Vokietijos gyventojai gali susidurti su naujais apribojimais, jeigu šalyje ir toliau daugės infekcijos atvejų, sekmadienį duodama interviu pareiškė kanclerės Angelos Merkel administracijos vadovė. „Paskiepyti žmonės tikrai turės daugiau laisvės nei neskiepytieji“, – laikraščiui „Bild am Sonntag“ sakė Helgė Braun.