Verslo paslaugų sektorius lėtai atsigauna, o populiarios jau nebe vien konsultacijos Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti. Specialistai sako pastebintys, kad Lietuvos verslas, vis dažniau kreipiasi į profesionalus, o ne pasitiki savo jėgomis.
Verslo konsultacijų bendrovės DZL direktorė Gintarė Zacharova sako, kad populiariausi išlieka verslo planai, kuriais įmonė siekia gauti finansavimą naujam projektui vystyti. Rengiami glausti planai, atsakantys tik į finansinei institucijai rūpimus klausimus, pavyzdžiui reikalingi gauti lėšų bankuose. Dažniausiai perkamų planų kaina siekia nuo 7 tūkst. litų iki 10 tūkst. litų.
„Didžioji dauguma įmonių viską daro patys, bet rinka po truputį mokosi, kad nereikia visų darbų nudirbti pačiam. Yra profesionalai, o įvertinus sugaištamą laiką ir detalių svarbą, neretai pasirodo, kad paslaugas pirkti apsimoka labiau“, – sakė ji.
Paklausta, kodėl įmonėms verčiau kreiptis į profesionalus, nei paruošti verslo planą pačioms, DZL vadovė sakė, kad konsultacijų įmonės tiksliai žino, kokių atsakymų reikia finansinėms insititucijoms: visos detalės reikšmingos, o kad ir 30 puslapių verslo planas gali būti bevertis.
Realybė, o ne emocijos
„Turi būti pagrįstas rezultatyvumas: ir produkto, ir ekonomine prasme. Verslo planas negali būti nei pernelyg optimistiškas, nei per daug pesimistiškas. Jis turi būti realus, o visi faktoriai pagrįsti, jokio emocinio nusiteikimo“, – aiškino G. Zacharova.
G. Zacharovos teigimu, įmonėms būtų naudinga planuoti apvyartinį kapitalą. Anot jos, viena iš verslo plano dalių leidžia žinoti, kada įmonė pasieks kritinį tašką, kai prireiks pinigų, kiek jų galinti išleisti ir iš kur gausianti lėšų.
„Kaip pačios įmonės turi idėją ir nori ją įgyvendinti, užsako išsamų verslo planą, jame viskas išdėstyta pagal laiką, numatyta net rinkodaros strategija, sektoriaus tendencijos. Gali būti net ir užsienio rinkos trendencijos, jei planuojama produktą eksportuoti“, – sakė ji.
Tokie detalūs planai pasitaiko itin retai: DZL vadovė sako suskaičiuojanti jų vos kelis: dažniausiai tokius verslo planus rašo patys akcininkai, išmanantys kaip valdomas jų verslas.
Paslaugų rinka tvarkosi
Kitos konsultacinės įmonės „Consultus Magnus“ vadovas Paulius Kazokaitis sakė žymių pokyčių verslo paslaugų rinkoje nepastebinti: nepaisant išorinių veiksnių, turinčių įtakos ir vidaus ekonomikai, nuosmukio nebuvo.
Anot jo, 2013 metais besibaigiant ES paramos strategijai, rinka normalizuojasi: sumažėjo konsultacijų ES strūktūrinių fondų klausimais, o labiausiai klientams reikia rinkos tyrimų ir verslo planų.
„Rinka buvo šiek tiek iškreipta, dirbome vien su ES parama. Bet kadangi Lietuvai buvo skiriami dideli pinigai, buvo ir tokių konsultacijų poreikis. Dabar, kai parama sumažės, įmonės ieškos, kaip gerinti verslą be ES investicijų, bus labiau įsigilinta į pačios įmonės poreikius“, – svarstė P. Kazokaitis.
Anot jo, dažniausiai rengiami naujo investicinio verslo projekto, plėtros ar įėjimo į rinką planai, kainuojančių nuo tūkstantčio litų, verslo planų kainos gali pasiekti ir 100 tūkst. litų.
Verslo planas – ne universalus
„Consultus Magnus“ vadovas sakė, kad verslo planas negali būti formalus: svarbu įvertinti ir makroekonomikos veiksnius, pačių įmonių situaciją.
„Nepakankamai įsigilinama: kiekviena įmonė turi specifiką, savo konkurentus. Neretai naudojami standartai, šablonai ir bandoma juos klijuoti kitiems sektoriams“, – aiškino jis.
Įmonės DZL teigimu, kol kas paslaugų spektras gana siauras ir labiau būdingas toms verslo šakoms, kurių pokyčiams didžiausią įtaką daro ES fondų remiamos investicijos, tačiau jų paklausa nuo 2011 metų rugsėjo auga jau antrą pusmetį iš eilės.
Atsižvelgiant į paslaugų verslui rinkos tendencijas, prognozuojama, kad sektorius lėtai augs artimiausius metus.
G. Sabaliauskaitė
