Pati Vyriausybė, ko gero, nelabai tiki, kad į biudžetą kitąmet įkris papildomas milijardas iš šešėlinės ekonomikos. Mat biudžetas planuojamas taip, kad jį būtų kuo paprasčiau apkarpyti nesėkmės atveju, rašo Lietuvos rytas".
„Sunku vertinti Vyriausybės planus kovoti su šešėliu, nes nekalbama apie konkrečias priemones", – teigė LLRI ekspertas V.Žukauskas.
Vyriausybės patvirtintame biudžeto projekte numatyta skelbti karą kontrabandininkams ir papildomai surinkti 400 mln. litų akcizų.
Taip pat ketinama kovoti su mokesčių slėpimu ir papildomai surinkti 700 mln. litų pridėtinės vertės mokesčio.
Jei būtų iš tiesų kovojama su šešėliniu verslu, tada lyg ir turėtų augti valstybės pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM), mat mažėtų vokeliuose mokamų atlyginimų.
Bet Finansų ministerija biudžeto projekte neįrašė nė vieno papildomo cento iš GPM. Tai padaryta sąmoningai – kad vėliau nekiltų problemų karpant biudžetą.
Finansų ministrė Ingrida Šimonytė aiškina, kad padidinus GPM pajamų planą būtų išsipūtę ir kitų metų savivaldybių biudžetai. Į juos kitąmet sukris beveik du trečdaliai GPM.
„Viskas svarstoma, taip pat ir kova su vokeliais, nors biudžeto plane tai neatsispindi. Savivaldybių biudžetų planai priklauso nuo gyventojų pajamų mokesčio.
Bet ta linkme bus dirbama, tai reiškia, kad rezultatas bus tik geresnis", – kalbėjo I.Šimonytė.
Peršasi išvada, kad Vyriausybė iš anksto saugosi nuo nesėkmės, kurios atveju finansų planus reikėtų skubiai koreguoti ir visoms šalies savivaldybėms.
Finansų ministerijos pareigūnų nuomone, tokio masto pertvarka būtų sudėtinga.
Nors žadama kitąmet iš šešėlio pritraukti įspūdingą pinigų sumą, nemažai svarbių veiksmų valdžios institucijos imsis tiktai 2011-ųjų viduryje arba pabaigoje. Tai numatyta kartu su biudžetu pateiktuose planuose.
Pavyzdžiui, tik ketvirtąjį metų ketvirtį bus pradėti „veiksmingai" rotuoti muitinės pareigūnai, kad jiems būtų sunkiau sutarti tarpusavyje ir su kontrabandininkais.
Muitinės departamentas kukliai numato, kad tik baigiantis kitiems metams nelegalios tabako gaminių rinkos dalis sumažės dešimtadaliu.
Įstatymų, reikalingų kovai su kontrabanda stiprinti, projektai Vyriausybę turėtų pasiekti tiktai antrąjį kitų metų pusmetį. Po to juos dar turės nagrinėti ir priimti Seimas.
Kovos su šešėline ekonomika priemonių planą valdžia ketina patvirtinti tik kitų metų pradžioje, per pirmus tris mėnesius.
„Labai sunku vertinti Vyriausybės planus kovoti su šešėliu, nes nėra kalbama apie konkrečias priemones, konkrečius pasiūlymus.
Ankstesnis valdžios planas šešėlinei ekonomikai mažinti jau „užgesęs". Todėl pažadas atgauti milijardą iš šešėlio primena viešųjų ryšių akciją", – "Lietuvos rytui" kalbėjo Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertas Vytautas Žukauskas.
Be to, pasak jo, mažai tikėtina, kad kova su šešėliu gali būti laimėta greitai.
„Dabartinė nelegali ekonomika kūrėsi daugelį metų, todėl tikrai nėra ko tikėtis greitų rezultatų. Netgi po Rusijos krizės, gerėjant gyvenimui, skaidrėjimas truko 5–6 metus.
Įnerti į šešėlį užtrunka daug trumpiau nei bandymai skaidrėti", – kalbėjo V.Žukauskas.
Finansų analitikė Violeta Klyvienė pažymėjo, jog įstatymuose vis dar palikta pakankamai spragų, kaip net visiškai legaliai išvengti mokesčių. Ir valdžios bandymų su tuo kovoti kažkaip negirdėti.
„Pavyzdžiui, užtenka žmonėms įsigyti verslo liudijimą, ir gali teisėtai gauti kiek tik nori pajamų beveik nemokėdamas mokesčių. Ekonomikos bumo metu taip dirbo visi statybininkai. Lietuva tuo unikali", – dienraščiui teigė V.Klyvienė.
Šešėlyje šįmet sukasi 26 mlrd. litų. Tai, remdamasis verslininkų ir ekspertų apklausomis, tvirtina Lietuvos laisvosios rinkos institutas. Tai yra 27 proc. visos ekonomikos.
Apie trečdalį šešėlinės ekonomikos sudaro cigarečių, alkoholio, degalų ar kitų prekių kontrabanda. Jos prekeiviai, kurie nemoka nei akcizo, nei pridėtinės vertės mokesčio, dalijasi 8 mlrd. litų.
Nuslėptos ekonominės veiklos ir suteiktų paslaugų bei prekių, nuo kurių nesumokėti mokesčiai, vertė siekia 6,5 mlrd. litų. Panaši suma buvo sumokėta vokeliuose.
