Lietuva yra Rusijos glebyje. Ristis nereikia.

Įdomu ką gerb. Svenn galėtų pasakyti apie kolegas islandus su tobulu technologijų ir inovaciju pagrindu ?
Islandija ritasi skradžiai į Rusijos glėbį su visa "tobula ekonomika", o Lietuva kaip ir ne.

Štai kodėl negalima uždrausti Markso kūrinių.
Autorius aiškiai maišo "kapitalą" su "turtu". Kaip sako marksistai, kapitalas tai ne turtas, o tam tikri santykiai tarp žmonių.
Tie kurie vertina kapitalistinius santykius tarp žmonių, teigia, kad "prigimtinės žmonių sąvybės" (godumas, kūrybiškumas, draugiškumas ir t.t.) atneša daugiausia praktinės naudos kai santykiai tarp žmonių yra kapitalistiniai.
(Kiti sako, kad socializmas dar geriau, bet tai kol kas nepasitvirtino).
Todėl perfrazuočiau taip: turtas gali būti bevertis, o kapitalas - niekada. Kapitalas - tai tokie santykiai tarp žmonių, kai turtas naudojamas vertei kurti.

visgi antraštės provokuojančios

Jau neuprantu. Anksčiau galvojau, kad šis autorius yra pernelyg nesuvokiamų svetimų idėjų prislėgtas jaunuolis.

Dabar galvohu - gal naujos kartos Lietuvos komikas, nesuvokiamas man, prislėgtam pernelyg senų idėjų?

Tam, kas "kalba lozungais": "paprastai sakoma..."
--------
Jūs teisus (i). Godumas yra vienas iš 2-jų kapitalizmo variklių. Ir pelnas, kaip godumo LAIPSNIO rodiklis.
Bet antrasis variklis, ir tvirtinama, kad svarbesnis, yra KŪRYBIŠKUMAS.
Abi šios savybės yra žmonijos prigimtinės savybės. Taip įrodinėja mokslininkai Kao (3-ys ta pačia pavarde).
Ir kiti šaltiniai (Phelps, Baumol), pasitelkiant istorinę raidą, nedvejoja, kad kapitalizmas (jų rūšių priskaitoma jau apie 200) pasiekė šiuolaikinį lygį kūrybiškumo, bet ne godumo dėka: per inovacijas (įskaitant išradimus), technologinį progresą ir socialinį šalių modernėjimą.

Pelnas pats savaime nėra gėris. Pvz, bankininkų pelnas. Jis gali pasiekti nepadorų lygį, kas priveda prie krizių. Ką šiandien ir matome moderniausiose kapitalizmo šalyse.

PS. Kadangi norvegas p.Svenn neparodo, kokiais šaltiniais rėmėsi, padarydamas tokias savo išvadas dėl lietuviškojo kapitalizmo, tai ir iškyla skaitytojams (pvz, p. Maurui, vystyklų priminimas ) abejonių, ar tikrai autoriaus argumentacija paremta asmenine praktika ar savo moksliniais tyrimais.

beveik Če, žvilgsnis išdidus ir nepavergiamas piktųjų kapitalistų ;) Tik spėju, kad su senąja idealizuojama pramonine sistema ir jos reguliuojamais mechanizmais autorius nebuvo susidūręs, nes dar gulėjo vystykluose :) todėl skirtumo tarp šiandienos ir to meto ekonomikos veikimo (jau nekalbu apie tokią smulkmeną kaip "1990-tųjų metų..pramonės" kuri " buvo išguita ir uždaryta" konkurencingumą) nesugeba įžiūrėt, ir jau ne pirmą kartą.

Beje, dėl kai kurių sistemų - ypač švietimo - uždarumo sutinku, jis tikrai nepadeda vystytis ūkiui. Tik autoriaus "receptas" pabaigoje "Be aktyvios valstybės veiklos..." - baltas lapelis, į kurį autorius nieko nesugeba įrašyt. Linkiu analizuoti, kalbėtis, daryti išvadas ir tobulėti, ne kartoti mantras.

Paprastai sakoma, kad godumas yra kapitalizmo varomoji jėga.
Man labiau paiktų sakyti, kad pelnas yra kapitalizmo varomoji jėga.

Reikia pagerbti paprastą kapitalistą, businessman'ą, ne tik tą inovatorių ir entrepreneur'į.
Be inovacijų gal ne taip smagu, bet be įprasto verslo - neįmanoma.

Juokingam žinovui (bet ne Svenn).
--------------
Trumpai. Ir Jūs, ir lietuvių kalba taip, neskiria 2-jų sąvokų: "entrepreneur" (antrepreneris) ir "businessman" (verslininkas). Pirmasis siejamas su inovacijomis, o antrasis su paprastu, mažu ar dideliu verslu "pirk pigiai-parduok brangiai".

Masinėje spaudoje(medijose) ir akademinėje aplinkoje tos sąvokos Lietuvoje sugrudamos į vieną - "verslininkas".
Manau, kad tyčia.
Lygiai taip pat kaip "žinios" (News) ir "žinios" (knowledge).
Arba "institucijos" (organizacijos) ir "institucijos" (formalios ir neformalios taisyklės visuomenėje)
-------------------
Ir tttt, ir tai yra mūsų tautos atsilikimo priežastis.

Štai kodėėl aš ir prašiau to teksto angliškai. Tada ir pasiaiškintume tiksliau, kaltas autorius Svenn ar ne.

Kaip iš leksikos supratau, tai pats jau esi ekonomikos žinovas.