Kapitalizmas – tai gamybos lygį didinančių naujų idėjų ir technologijų sistema. Ne kapitalas yra šios gamybos sistemos varomoji jėga, o inovacijos.
Taigi kapitalizmą sudaro trys komponentai:
Pirmas, verslininkas. Tai asmuo ar institucija, inovacijų pavidalu įnešanti naujas žinias į ūkį.
Antras, gerai funkcionuojančiai kapitalistinei sistemai reikalingas aktyvus valstybės (institucijų) dalyvavimas. Valstybė yra pagrindinė palankių sąlygų: žinių (švietimo), infrastruktūros ir kitų pagalbinių funkcijų (pavyzdžiui, socialinės apsaugos) teikėja.
Galiausiai, trečias komponentas, technologinis gamybos mechanizmas – jis yra esminis gamybos efektyvumo didinimui.
Šioje perspektyvoje kapitalas savaime yra visiškai bevertis. Be naujų idėjų ir inovacijų visas pasaulio kapitalas akmens amžiaus žmonių nebūtų išviliojęs iš jų urvų. Kapitalistinės gamybos sistemos varomoji jėga yra link technologinių inovacijų vedančios naujos idėjos, nauji gaminiai ir naujų formų organizacijos. Kas šiuos dalykus suteikia?
Sėkminga kapitalistinė gamybos sistema, turinti palankias nuolatinio inovacijų vystymo sąlygas, sudaro sąlygas sukrauti kapitalą ir pelną.
Lietuvos problema – po 1990-tųjų visas šalies politinis ir finansinis elitas pagrindinį dėmesį skyrė rezultatui, t. y. kapitalui. Jie sukūrė įvairiausias politikas kapitalo kūrimo palengvinimui ir nekreipė dėmesio į šių vertybių kūrimo būdą. O tai yra žalinga vertybes kuriančiam gamybos mechanizmui.
Štai čia labai svarbios tampa rinkos reguliavimo ir dereguliavimo svarstyklės. Paprasčiau, - mes galime teigti, kad laisvoji rinka yra labiau tinkama kapitalo kaupimui, o tam tikras rinkos reguliavimas padeda stiprinti gamybos mechanizmus.
Taigi paklauskite savęs: kaip šiame kontekste atrodo Lietuva? Ką jūs darote gamybos mechanizmo stiprinimui ir palankių sąlygų inovacijoms kūrimui? Aš pasakyčiau – Nieko. Priešingai, laisvosios rinkos fetišizavimas, prie kurio jūsų politikai yra taip linkę, buvo ir yra labai žalingas jūsų ekonomikai (gamybos sistemai).
Greitas ir toli siekiantis privatizavimas, visuomeninės gerovės sistemos išardymas ir laisvos rinkos įdiegimas po komunizmo griūties žalingai paveikė Lietuvos gamybinę sistemą:
- Pramoninis sektorius išnyko ir buvo pakeistas nauja pramonine struktūra. Tai paveikė ir su pramonės gaminių gamyba susietas technologijų, infrastruktūros bei žinių sritis. Dėl 1990-tųjų metų reformų pramonė buvo išguita ir uždaryta, žinios tapo nereikalingos, technologijos pakeistos Vakarų standartais, su pramone susijusi infrastruktūra sužlugo.
- Kokį gi santykinį pranašumą ši politika suteikė pelno siekiantiems investuotojams? Kokiu būdu čia atsiranda pelnas? Atsakymas: dėl mažų atlyginimų! Investicijos Lietuvos ekonomikoje buvo nukreiptos į intensyvių darbo sąnaudų sektorius, kuriuose atlyginimai palyginti maži. Retai kompanijos steigiamos Lietuvoje dėl kitų priežasčių, nei dėl santykinai pigios darbo jėgos. Tokioms kompanijoms nereikia technologinių privalumų, žiniomis pagrįstos gamybos ar palankios infrastruktūros. Vienintelis kelias šioms kompanijoms didinti gamybą ar kurti efektyvesnes ekonomines struktūras – tai žemo atlyginimų lygio išlaikymas. Tą jie ir daro.
Tokia situacija sukuria „šventąją sąjungą“ tarp finansinio elito, turinčio pinigų investicijoms, ir politinio elito, turinčio įgaliojimus kurti įstatymus. Pats svarbiausias Lietuvos verslo aplinkos komponentas yra politinio Lietuvos elito galia išlaikyti santykinai mažo lygio lietuviškus atlyginimus, nes tuomet investicijų pelno marža išlieka didžiausia. Todėl investicijos nukreipiamos į daugiau darbo sąnaudų reikalaujantį sektorių, o ne į technologijas, žinias ar infrastruktūrą.
Tai ydingas ratas: jei Lietuvos politikams ir kyla šviesių idėjų skirti daugiau dėmesio švietimui, jokios naudos iš to neatsiranda, nes Lietuvoje nėra kompanijų ar ūkinių struktūrų, kurioms tokių žinių reikėtų. Joms tereikia nereguliuojamos darbo rinkos.
Be aktyvios valstybės veiklos, politikams tetrokštant reguliuoti rinkas ir strateginius pramonės pagrindus, jūs esate pasmerkti ir toliau išlaikyti savo santykinį pranašumą: vargšus darbininkus.
