Praėjusią savaitę daugybė politinių ir ekonominių įvykių visame pasaulyje stipriai paveikė pagrindines valiutas: vienų kursas nusirito žemyn, kitų šovė į viršų. Didžiausias dėmesys teko ir vis dar tenka politinėms peripetijoms Prancūzijoje ir Graikijoje, kur savaitgalį vykę rinkimai pradėjo daryti įtaką euro kursui dar prieš paskelbiant jų rezultatus. Penktadienį prieš rinkimus euro kursas savaitę baigė nukrisdamas iki 1,3088 dolerio, o pirmadienį jis nusirito iki 1,2950 dolerių – žemiausios ribos nuo sausio mėnesio. Euro kursas patyrė didžiulį spaudimą dėl to, kad besitęsianti euro krizė, rodos, ir toliau vystosi neigiama linkme.
Naujasis Prancūzijos prezidentas Francois Hollande itin ryžtingai, lyg skelbdamas karą Vokietijai, pareiškė, kad nepakęs fiskalinės drausmės sutarties, kurią Angela Merkel ir Nicolas Sarkozy primetė Europai. Atsakydama į tai, Merkel pareiškė, jog neketina atnaujinti derybų dėl fiskalinės drausmės sutarties. Dviejų jėgų susidūrimas sukėlė susirūpinimą euro likimu ir sumažino investuotojų pasitikėjimą; nukentėjo iki šiol nuosekli, vieninga euro zonos politinės lyderystės vizija, kuriai pritarė tiek Merkel, tiek Sarkozy.
Suirutę Europoje pagilino ir graikų rinkimuose daugiausiai balsų surinkusi konservatorių partija „Naujoji Demokratija“, kuri pirmadienį nesugebėjo suformuoti koalicinės vyriausybės. Antradienį suformuoti koalicinę vyriausybę bandė ‚Syriza“ – antroji daugiausiai balsų surinkusi partija, – tuomet estafetė buvo perduota socialistų partijai „Pasok“. Nepaisant baigties, aišku viena – europiečiai palaiko politikus, kurie pasisako prieš taupymo priemones. Tačiau, jei taupymo režimas yra vienintelis realus išsigelbėjimas, tuomet krizė įgauna vis platesnį mastą.
Antradienį euro kursas krito žemyn. Ispanijos pastangos išgelbėti „Bankia“, ant išlikimo ribos esantį banką, įnešė į rinkas netikrumo, euro kursą išlaikė žemai, ties 1,3006. Jis nekilstelėjo net paskelbus gerus Vokietijos pramonės rodiklius: pramonė augo daugiau nei tikėtasi – 2,8%. Antradienį vakare Alexis Tsipras, graikų partijos „Syriza“ lyderis, pareiškė, kad jo koalicinės vyriausybės prioritetas bus kova prieš ES taupymo priemones. Tai tik padidino paniką ir įnešė dar daugiau nežinomybės į rinkas, todėl euro kursas toliau smuko iki vos 1,2985 dolerio.
Praėjusią savaitę doleris krito dėl nepalankių rodiklių JAV darbo rinkoje bei žemesnio nei prognozuota JAV darbo užmokesčio rodiklio. Tačiau šią savaitę dolerio kursas pagrindinių valiutų atžvilgiu pakilo dėl prastų nuotaikų, susijusių su euru. Dolerio indeksas antradienį paaugo 79,843, suformuodamas ilgiausią teigiamų dieninių pokyčių grandinę nuo 2008 m. rugsėjo mėn. Nepaisant šią savaitę vykstančio dolerio ralio, USD/JPY kursas ypač stipriai neaugo, nes įvykiai Europoje buvo palankesni jenai, ji įgijo saugaus užutėkio statusą. Praėjusią savaitę, taip pat ir pirmadienį ši valiutų pora buvo užstrigusi žemiau 80 jenų ribos ir tik antradienį pradėjo lėtai atsigauti, prekybai vykstant maždaug ties 80,08 jenų.
Australijos doleriui praėjusią savaitę buvo būdinga kritimo tendencija, pirmadienį kursas smuko iki 1,0207, antradienį dėl artėjančio pranešimo apie 2012-13 m. biudžetą, patvirtintą su prognozuojamu 1,5 mlrd. JAV dolerių pertekliumi, Australijos dolerio kursas toliau krito iki 1,0129 JAV dolerio.
Kitur pasaulyje: Šveicarija pirmadienį paskelbė apie žemą nedarbo lygį ir mažą infliaciją, šie rodikliai turėtų paskatinti ekonomiką. Vis dėlto beveik ironiška, kad to pasekmė – žala Šveicarijos frankui, mat dabar labiau tikėtina, jog palūkanų normos išliks tokios pačios. JAV dolerio kursas kilstelėjo iki 0,9270 franko, o antradienį išsilaikė, ties 0,9220 franko.
Didžiausia virš Europos kybanti grėsmė šiuo metu yra ne tik Graikijos bankroto galimybė, bet ir naujas pavojaus šaltinis – galimas konfliktas. Kelerius pastaruosius metus Europos lyderiai nuolatos pasisakė už taupymo priemones, tačiau galiausiai ši tendencija pakito, taupymo režimas atmestas aiškiai ir garsiai.
Komentarą parengė „Alpari Financial Services” Pardavimų vadovas Peteris Leonidou.
