Ekonomistai tikina, kad pernai finansine prasme buvo kone svajonių metai, tačiau pripažįsta, kad indėlius augino tikrai ne tie, kurie uždirba mažiausias pajamas. Kita vertus, skaičiai esą rodo, kad gyvenimas gerėja visiems.
Daugiau ar mažiau saldaus kremo sušlamš smaližiai, priklauso nuo konditerės Renatos rankų. Tačiau kokia alga įkapsės į sąskaitą, lemia ne tik rankų darbas. Šiaulietė pasakoja, kad savo profesija ji patenkinta, tačiau atlyginimas nedžiugina.
„Nesijaučia, kiek prideda. Kad jaustųsi, turėtų antra tiek pridėti“, – sako Renata.
Ar pavyksta kepyklėlės darbuotojoms bent kiek pasitaupyti? „Tikrai ne, tikrai ne. Dar negavom atlyginimų pakeltų, o kainos jau kada pakeltos. Jei vien už šildymą 80 eurų už du kambarėlius“, – sako Laima.
„Visi pandemijos išsigandę, didžioji dalis, jei ir lankosi, tai prekybos centruose. Mažosios kepyklėlės nepasakyčiau, kad klestėtų“, – tikina gamybos vadovė Daiva.
Gamybos vadovė aiškina, kad tuoj teks skaičiuoti nuostolius, o ne pelną, tad ir didesnių algų nėra iš ko mokėti. Esą ir kainų nebėra kur kelti, nes pirkėjai net durų nepravers.
„Pyragas pats populiariausias – „Persikėlis“. Jo kaina buvo 3,9 eurų. Dabar 5,9 eurų. Ir tai yra riba, kiek galima kelti“, – sako Daiva.
Tačiau, kol vieni skaičiuoja kiekvieną eurą, kiti svarsto, kur dėti sukauptus tūkstančius. Lietuvos banko duomenys rodo, kad vos per vienus metus tautiečiai indėlius pasipildė dviem milijardais eurų. O iš viso pirmą kartą bendra indėlių suma perkopė 20 mlrd. eurų. Kone milijardu indėliai paaugo vien per gruodį, kai jau brango ištekliai ir žmonės leido pinigus kalėdinėms dovanoms.
„Rodo, kad perkamoji galia Lietuvos gyventojų auga ganėtinai akivaizdžiai“, – komentuoja Lietuvos banko ekonomistas Jokūbas Markevičius.
Pagrindinė priežastis esą – algų augimas, jos pernai didėjo vidutiniškai 14 proc.
„Pajamos nesumažėjo pandemijos metu, nes pajamų augimą palaikė valstybės pagalbos priemonės. Pajamos augo dviženkliu skaičiumi. Lietuvių indėlių augimo sparta buvo bene didžiausia visoje ES“, – teigia J. Markevičius.
„Nors buvo baimių, kad galbūt, įsibėgėjant infliacijai, daliai gyventojų reikės sunaudoti santaupas, kurias sukaupė pandemijos metu, tai neįvyko ir nepanašu, kad įvyks šiemet“, – sako ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Metai dirbantiesiems esą buvo netgi labai geri.
„Sunku įžvelgti ekonominių problemų, nes matome ne tik didėjantį BVP, pramonės apimtis, eksportą, bet ir vidutinis darbo užmokesčio augimas bei mažmeninės prekybos augimas rodo, kad gyventojams tai buvo vieni iš geresnių metų“, – kalba N. Mačiulis.
O dar prieš dešimtmetį indėlių suma buvo kone triskart mažesnė. Žinoma, per pandemiją santaupos didėjo, nes buvo mažiau galimybių pinigus išleisti, žmonės vis dar mažiau keliauja. Yra ir kitų priežasčių.
„NT rinkos aktyvumas prisidėjo prie indėlių augimo, nes, kai sandoris įvyksta tarp kliento, kuris ima kreditą ir pardavėjo, kuris gauna pasiskolintus pinigus, galiausiai tie pinigai nugula į bankų sąskaitas ir irgi prisideda prie įspūdingesnių skaičių“, – teigia ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Tik ar tikrai visiems pavyksta nuolat susitaupyti? Štai, ką sako žmonės:
„Vieną kitą euriuką. Bet daugiau tai nieko.“
„Aš dirbu ne Lietuvoj, tai pavyksta. Nes Lietuvoj tikrai nepavyktų.“
„Ar kiekvieną mėnesį? – Kiekvieną. Reikia užsispyrimo žmogui, tik to reikia.“
„Ne kiekvieną. Kas antrą, kas trečią.“
„Praktiškai neįmanoma.“
Vidutinis atlyginimas „į rankas“ pernai kilo dešimtadaliu ir beveik pasiekė tūkstantį eurų. Šįkart ir dėl minimalios algos augimo, ir dėl darbuotojų trūkumo labiausiai algos kilo uždirbantiesiems mažiausias pajamas. Keletui sektorių – net ir trečdaliu ar 40 proc.
„Darbdaviai turėjo kelti daug sparčiau procentine išraiška tiems, kurie išdirba bene mažiausiai rinkoje. Tačiau yra ir išimčių. Tekstilės, odos gaminių, drabužių pramonės darbuotojų atlyginimai yra vieni mažiausių rinkoje, per metus jų atlyginimai pakilo vos 4 proc“, – kalba „CV-Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė.
O ir ankstesnės apklausos rodo, kad, praradę darbą, nė mėnesio iš santaupų neišgyventų penktadalis tautiečių. Akivaizdu, kad indėliai auga ne ant jų pečių.
„Indėlių augimas koncentruotas tarp didesnes nei vidutines pajamas gaunančių gyventojų. Kurie mažiau uždirba, jie retai gali sutaupyti, didelė jų dalis neturi jokių santaupų“, – teigia N. Mačiulis.
„Ne pas visus pragyvenimo lygis vienodas, kaip statistika išveda vidurkį. Bet bendrai statistika gerėja. Apklausos rodo, kad žmonių, kuriems labiausiai rūpi maisto kainos, kaip problema, pastaruosius 5 metus nuolat mažėjo“, – sako J. Markevičius.
Pernai pusė lietuvių darbuotojų „į rankas“ uždirbo mažiau nei 804 eurus. Tiesa, vis dar nemaža dalis pajamų oficialiai nematomos, nes yra nelegalios.
