Pristatydamas naujausią Lietuvos ekonomikos apžvalgą ir makroekonomines prognozes pirmadienį apie tai kalbėjo Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
„Lietuva patenka į sparčiai atsigaunančių ekonomikų grupę, atsigavimas tęsis ir toliau. Tačiau šalies ekonomika jau jaučia žaliavų brangimo įtaką, o kai kurie sektoriai patiria darbuotojų stygiaus problemą“, – sakė G. Šimkus.
Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuvos ekonomika augo tiek pirmąjį, tiek antrąjį šių metų ketvirtį.
Per 2021 m. metų pusmetį Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) buvo 5,2 proc. didesnis nei prieš metus.
LB vadovo teigimu, trumpalaikį poveikį šalies ekonomikai turės dėl Baltarusijai įvestų tarptautinių sankcijų ribojami ekonominiai ryšiai su šia šalimi. 2022 m. BVP augimo prognozė sumažinta 0,6 proc. punkto iki 3,5 proc., o šiemet augimas turėtų siekti 4,9 proc. (ankstesnė prognozė +5,1 proc.).
Pasak G. Šimkaus, ekonomikos augimą teigiamai paveikė ES ir nacionalinės priemonės, skirtos pagalbai nukentėjusiems nuo COVID-19. Be to, itin sparčiai augo privataus sektoriaus investicijos.
Tačiau gyventojai esą nėra linkę išlaidauti – jų turimi indėliai išliko rekordiniame lygyje. Kita vertus, išliekant dabartinėms tendencijoms, nemažai vartotojų planuoja įsigyti brangesnių pirkinių.
LB vadovas taip pat pabrėžė, kad BVP kilo ir dėl to, kad mūsų įmonės sėkmingai didino eksportą į užsienio šalis.
Tiki, kad kainų augimas yra laikinas
G. Šimkus įvardijo kelias priežastis, kodėl pastaruoju metu kainos Lietuvoje auga itin sparčiai.
Pirma, tai yra gerokai išaugusi žaliavų paklausa. Jai viršijus pasiūlą, pasaulinės žaliavos kainos staigiai išaugo. Brango tiek dujos, nafta, tiek, įvairūs metalai. Visa tai turėjo įtakos importuojamoms tarpinio vartojimo prekių brangimui.
Kita vertus, galutinio vartojimo prekių kainos brango ir dėl vidinės paklausos Lietuvoje.
„Kitų metų pradžioje, šiek tiek vėliau įtampa tiekimo grandinėse turėtų atslūgti“, – prognozavo G. Šimkus ir pridūrė, kad išlieka vienintelis klausimas – kaip ilgai truks „laikinas“ žaliavų kainų poveikis infliacijai.
Atsigaunant Lietuvos ir pasaulio ekonomikai, auga infliacija. Infliacijos padidėjimui didžiausią įtaką turi atsigavusios naftos kainos, žema palyginamoji jų bazė ir pakilusios įvairių kitų žaliavų, pavyzdžiui, metalų, kainos. Ilgiau, nei tikėtasi, užsitęsę tiekimo trikdžiai ir įtampa pasaulinėje žaliavų rinkoje turėjo įtakos spartesniam pramonės prekių kainų augimui.
Pakilusios pasaulinės maisto žaliavų kainos, prastas daržovių derlius ir aukštesnės kitos sąnaudos, įskaitant didesnį darbo užmokestį, spartins ir maisto kainų kilimą. Tačiau tiek 2021 m., tiek 2022 m. maisto kainos vidutiniškai kils mažiau nei iki pandemijos.
Kiek didės atlyginimai
Numatomas spartus darbo užmokesčio augimas, kurį daugiausia lemia darbuotojų trūkumas, konvergencija bei sukauptos santaupos, kurių vis daugiau bus nukreipiama į paslaugų sektorių, turės įtakos ir paslaugų kainoms – jos kils sparčiau.
Numatoma, kad infliacija Lietuvoje šiemet sieks 3,3 proc., 1,1 proc. punkto daugiau, nei prognozuota anksčiau. Kitąmet infliacija šiek tiek sumažės ir sudarys 2,6 proc.
Infliacijos tiek daug nebedidins energijos produktų kainos, bet ją stipriau veiks su vidaus ekonomine raida labiau susijusios paslaugų kainos. Infliaciją kitais metais gali labiau didinti ir sparčiau kilsiančios maisto produktų kainos.
Darbo rinkai numatomi pokyčiai turės tik nedidelį poveikį – šiek tiek lėčiau, nei prognozuota anksčiau, didės užimtumas bei mažės nedarbas.
Prognozuojama, kad nedarbas šiemet sieksiantis 7,2 proc., kitąmet sumažės iki 6,8 proc. Dėl didinamo minimaliojo mėnesinio atlyginimo darbo užmokestis ir toliau augs sparčiai.
Šių metų darbo užmokesčio augimo prognozė padidinta 2,4 proc. punkto iki 9,4 proc., kitų metų – 1,7 proc. punkto iki 7,6 proc.
G. Šimkus tikino, kad dėl augsiančios minimalios mėnesinės algos, atlyginimai didės ir mažiausias algas gaunantiems darbuotojams.
