Kaip jau skelbta, Lietuvoje nuo kitų metų kovo etilo alkoholiui akcizas didinamas iki 2025 eurų (nuo 1832 eurų, t. y. 10,5 proc.) už gryno etilo alkoholio hektolitrą. Skaičiuojama, kad dėl to 0,5 l stipraus gėrimo vidutiniškai galėtų pabrangti apie 0,45 euro.
Lenkijoje, kitaip nei buvo skelbta vasarą, akcizas alkoholiui nuo kitų metų didės ne 3 proc., bet taip pat apie 10 proc. Prognozuojama, kad dėl to puslitris degtinės brangs 1,4 zloto (beveik 0,33 euro), butelis vyno – 0,15 zloto (0,04 euro), pusė litro alaus – 0,06 zloto (apie 1 centą), o toks pats kiekis tarpinių produktų – 0,2 zloto (beveik 5 centai).
Kaip skelbiama Latvijos finansų ministerijoje, nuo kitų metų kovo čia etilo alkoholiui bus taikomas toks pats akcizas kaip ir Lietuvoje – t. y. 2025 eurai už 100 litrų. Apie 10 proc. didės akcizai ir atskiroms gėrimų kategorijoms.
Kai Lietuvoje buvo sugriežtinta prekyba alkoholiu ir padidinti akcizai, bent dalis tautiečių gėrimus ėmė pirkti kaimyninėse šalyse. Taigi, kaip jų elgseną pakeis didesni akcizai?
Finansų ekspertas Marius Dubnikovas abejoja, kad naujausi akcizų pasikeitimai kaimyninėse šalyse turės didesnė įtakos pirkėjų įpročiams.
„Matydami, kad nuo kito kovo lietuviai akcizus didina dar 10 proc., o lenkai taip pat 10 proc., tai esminių pokyčių, manau, nebus. Kainų skirtumas tarp stipraus alkoholio reikšmingai nepasikeis padėtis išliks tokia pati ir naujų paskatų, manyčiau, neatsiras.
Kitų alkoholio gėrimų atžvilgiu, alaus ar vyno, tas skirtumas taip pat bus ir toliau. Taigi, tam tikras paritetas išlieka ir situacija reikšmingai nesikeis. Bet Lietuvai yra naudingiau tai, kad Lenkai priėmė sprendimą sparčiau didinti akcizus“, – komentavo pašnekovas.
Jis įsitikinęs, kad lietuviai į išskirtinai dėl alkoholio apsipirkti į Lenkiją nevyksta.
„Prieš kelerius metus atliktas tyrimas ir buvo apklausta apie tūkstantis lietuvių, kodėl jie važiuoja apsipirkti į Lenkiją ir Latviją. Iš tiesų nemažai kertančių Latvijos sieną sustoja pasienio parduotuvėse ir alkoholio. Nemanau, kad čia kas dramatiškai tai pasikeis.
Tuo metu į Lenkiją daugiausia važiuoja pirkti statybinių medžiagų, namų apyvokos prekių. Antras dalykas, ką labiausiai pabrėžia pirkėjai – tai maistas. Tarp maisto prekių yra dalis ir alkoholio. Ir čia vėlgi dažniausiai yra perkamas alus, įvairios užpiltinės“, – aiškino M. Dubnikovas.
Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas taip pat svarstė, kad alkoholio į Lenkiją ir Latviją važiuoja ne tiek jau daug lietuvių.
„Vis dėlto didelis iššūkis yra susijęs su bendresniu kontekstu. Didžioji dalis lietuvių pirkinių Lenkijoje yra ne maisto prekės. Tačiau važiuodami žmonės pirkti tų ne maisto prekių, jie tuo pačiu nusiperka ir alkoholio.
Bet nemanau, kad kainų skirtumas yra toks didelis, kad jie važiuotų tik dėl alkoholio. Čia yra didelis iššūkis bendresnio konteksto. Lenkija iš principo yra gerokai pigesnė. O kad kelionė atsipirktų, lietuviai perka daug, visko ir nebūtinai pigiau.
Tačiau tai vis tiek kenkia Lietuvos ekonomikai, nes mokesčiai sumokami į Lenkijos biudžetą, o ne Lietuvos“, – aiškino ekonomistas.
Jis atkreipė dėmesį, kad patys lenkai yra labai, netgi keistai patriotiški žmonės.
„Jie net nevažiuoja į Ukrainą ir Baltarusiją pirkti kuro. Bent taip rodo jų statistikos duomenys. Tai yra labai nedideli kiekiai ir su visomis kaimyninėmis šalimis jie turi labai teigiamą pasienio prekybos balansą. Visų šalių gyventojai važiuoja pas juos apsipirkti.
Akcizų pakėlimas bent jau nedidins tų paskatų ir nelems to, kad grynai tik dėl alkoholio žmonės vyks į Lenkiją“, – kalbėjo Ž. Mauricas.
Kalbėdamas apie skirtumus tarp Latvijos ir Lietuvos, jis atkreipė dėmesį į dar vieną dalyką:
„Ilgą laiką akcizai Lietuvoje buvo mažesni, ypač alui, bet kainos alaus buvo didesnės. Čia turbūt daug ką pasako. Akcizų pokyčiai, be abejo, tą prekybą suaktyvina, bet ji tikrai nėra tokia masinė, kad į Latviją pradėtų plūsti didesni srautai, juolab, kad Lietuvoje kita dalis prekių yra pigesnių.“
Ekonomisto nuomone, trys Baltijos šalys apskritai turėtų labiau derinti akcizų politiką, kad nenukentėtų nė vienos šalies biudžeto įplaukos, taip pat ir pirkėjai.
