Neseniai buvo pristatyta nauja pokalbių roboto „GPT-4“ versija, kuri veikia dar greičiau ir tiksliau.
„Išbandant naują „GPT-4“ versiją, programa atliko įvairius testus, kurių rezultatai nustebino. Pokalbių robotas išlaikė net advokatų kvalifikacinį egzaminą, teisės mokyklos priėmimo testą, stojamuosius matematikos ir kalbinius egzaminus.
Iš visų testų, programa surinko ne mažiau 88 procentų“, – sakė „Bitės Profas“ Martynas Vrubliauskas.
Ar pokalbių robotas dirbs vietoje teisininkų?
„Bitė Lietuva“ žmonių ambasados vadovė Eglė Staniulionė ramino, advokatus, kad jie kol kas gali būti ramūs ir saugūs.
„Dirbtinis intelektas vertina gaunamą informaciją pažodžiui, jos neinterpretuoja. Štai dėl ko kalbant apie profesijas, kuriose būtina žvelgti giliau, vertinti ne vien suskaitmenintą informaciją, bet ir tą, kuri nuskaitoma „tarp eilučių“, be žmogiško įsikišimo – niekaip neišsiversime.
Jei teisės aktus DI gali vertinti gana kokybiškai, teisiniame darbe tokio svarbaus žmogiško bendravimo DI nepakeis“, – pastebėjo E. Stanulionė.
Tuo metu advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis sakė, kad net 25 proc. teisininkų darbo gali būti automatizuota, daugėja įrankių, kurie supaprastina arba pašalina daugybę besikartojančių užduočių, užimančių didelę teisininkų dienos dalį, ir leidžia sutelkti dėmesį į tai, kas atrodo svarbiausia.
„Tam tikri dirbtinio intelekto įrankiai gali atlikti efektyvią informacijos (teisės aktų, sprendimų) paieškos funkciją. Gali automatizuoti tam tikrus procesus ir pašalinti tam tikras žmogiškąsias klaidas.
Vis dėlto kol kas pagrindinis DI trūkumas teisės sferoje, manyčiau, yra tai, kad ji gali apdoroti tik esamą informaciją ir nekuria naujo mąstymo, teisės inovacijų. Ir būtent dėl to negali pakeisti advokato, kaip specialisto“, – teigė advokatų tarybos pirmininkas.
Anot jo, galbūt labai technines, situacijai įprastas sutartis ChatGPT ir galėtų padaryti vietoj advokatų, bet dirbtiniam intelektui nėra įmanoma aprašyti visų situacijų, kurios turi būti individualiai aptartos ir tinkamos tik toms sandorio šalims.
Todėl, pasak M. Kukaičio, ChatGPT galėtų ne kiek atimti, bet palengvinti advokatui renkant informaciją ir ją apdorojant.
„Taip pat reikėtų įvertinti ir tai, kad DI bus naudojamas ne tik advokatų, tačiau ir bet kurio asmens, todėl DI galės parengti nesudėtingus dokumentus asmenims, norintiems kreiptis į teismą, todėl dalies darbo advokatai neišvengiamai neteks. Kol kas bent atsargiai fantazuojama, kad gali būti net ir AI teismas nesudėtingų ginčų sprendimui, tai itin paspartintų bylų nagrinėjimą ir tokių bylų kaina būtų minimali“, – prognozavo M. Kukaitis.
Kokių profesijų nebereikės?
„Bitė Lietuva“ žmonių ambasados vadovė Eglė Staniulionė sakė, kad pirmiausia įvairūs DI paremti sprendimai, tokie, kaip „Chat GPT“ ir kiti, pakeis vertėjus, tekstų kūrėjus, redaktorius.
„Jau šiandien DI puikiai apdoroja, kuria, rengia įvairius tekstus, apdoroja informaciją, koreguoja kitų pateiktus duomenis. Vis tik DI dar vargiai savarankiškai kuria naują informaciją, veikiau dirba su jau turimais žmonių proto kūriniais“, – atkreipė dėmesį E. Staniulionė.
Anot jos, taip pat ir apskaitos, buhalterijos profesijų atstovai paprasčiausias darbines funkcijas taip pat netrukus galės perleisti DI.
„O jie patys galės darbuotis su kompleksiškesnėmis, sudėtingesnėmis užduotimis, kurios reikalauja kūrybiškumo, praktinių įgūdžių.
Manau, netrukus keisis ir duomenų analitikų pozicija – nors ji ir neišnyks, tačiau evoliucionuos, keisis“, – vardijo specialistė.
Asociacijos „Aktyvus jaunimas“ vadovas Gediminas Kondrackis atkreipė dėmesį, kad ChatGPT gali pakeisti projektų rašymo specialistus.
„Projektų rašymo srityje dėl ChatGPT šiuo metu vyksta tokie didžiuliai pokyčiai, kad daugelis anksčiau turėtų įgūdžių tampa visiškai neaktualūs. Ir tai gali sunaikinti daugybę projektų rašymo specialistų. Tačiau čia nematome nieko blogo.
Naudodami ChatGPT, daug daugiau žmonių pagaliau gali pabandyti patys parašyti projektą. Kitaip tariant, projektų rašymas ChatGPT dėka tapo 10 kartų lengvesnis. Taigi, kodėl nepasinaudojus galimybe? Jei turite puikią idėją, niekas nebetrukdo jums parengti savo projektinio pasiūlymo ir gauti reikiamą finansavimą“, – komentavo G. Kondrackis.
Žmogiškojo aspekto būtinybė išliks
Tačiau, pasak E. Staniulionės, projektų rengėjai be darbo liks tik tuomet, kai dirbtinio intelekto parengtus projektus skaitys bei vertins nebe žmogus, tačiau kitas dirbtiniu intelektu paremtas sprendimas.
„Šiandien DI tėra pagalba žmogui, norinčiam darbą atlikti greičiau, kokybiškiau. Tokiu atveju žmogus daugiau dėmesio galės skirti empatijos, patyriminio vertinimo ar kūrybinio požiūrio reikalaujančioms užduotims. Žmogiškas kontaktas, ryšio įvertinimas vis dar yra ir bus reikalingas.
Galiausiai, tokios profesijos, kaip turto ar žalų vertintojai, galėtų šiek tiek sunerimti – netrukus jų reikės gerokai mažiau, o valstybinių institucijų bei pažymų rengėjai galėtų ir apskritai išnykti“, – įspėjo E. Staniulionė.
Tačiau ji atkreipė dėmesį, kad visų ateity nebereikalingų profesijų atstovai turės laiko apsiprasti su pokyčiais.
„Dirbtiniam intelektui šiandien sudėtinga įverti socialinius ir emocinius aspektus. Paprastai tariant, mašina neblogai atrenka „mašinas“ – gana tiksliai vertina žmogaus kompetencijas. Vis tik žmogus nemaža dalimi yra emocinė būtybė – turi jausmus, žmogiškus išgyvenimus, dvasinę asmenybės pusę. Kol nesame robotai – vidinis žmogaus pasaulis yra nemažiau svarbus, nei jo dalykiniai sugebėjimai darbe“, – ramino E. Staniulionė.
