Jungtinių Valstijų federalinio rezervo sistema (FRS) liepos mėnesio posėdyje pirmą kartą per dešimtmetį sumažino bazinę palūkanų normą, siekdama apsaugoti ekonomiką nuo įvairių grėsmių, įskaitant neapibrėžtumą, kurį skatina prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) prekybos karai, nuolat mažą infliaciją ir prastėjančias pasaulio ekonomikos augimo perspektyvas.
JAV centrinis bankas taip pat pakartotinai pažadėjo „prireikus imtis atitinkamų veiksmų ir palaikyti ekonomikos plėtrą“. Šiuos žodžius finansų rinkos suprato kaip ženklą, jog bazinė palūkanų norma ateityje gali būti dar sumažinta.
Pagrindinė palūkanų norma, kaip ir tikėtasi rinkoje, buvo sumažinta ketvirčiu procentinio punkto iki 2–2,25 procento.
Norma buvo apkarpyta pirmą kartą nuo 2008 metų gruodžio, kai šalį alino Didžioji recesija. FRS savo bazinę palūkanų normą tuomet sumažino iki rekordinio beveik nulinio lygio, kuriame ji buvo laikyta iki 2015 metų.
Tačiau dabar ekonomika yra kur kas sveikesnė, nors jos plėtrai, kuri jau tęsiasi ilgiausiai šiuolaikinėje istorijoje, kyla nemažai pavojų.
Už pasiūlymą sumažinti bazinę palūkanų normą balsavo aštuoni FOMC nariai. Tačiau dar du komiteto nariai – Kanzaso federalinio rezervo banko vadovė Esther George ir Bostono federalinio rezervo banko vadovas Ericas Rosengrenas – balsavo prieš ir siūlė nekeisti normos.
Tiek balsų prieš nėra buvę nuo 2017 metų gruodžio mėnesio ir tai rodo, jog FRS vadovas Jerome Powellas gali susidurti su pasipriešinimu, jeigu šiemet mėgins dar sumažinti bazinę palūkanų normą.
Palyginti su ankstesniu laikotarpiu, kai JAV centrinis bankas mažino palūkanų normas, ekonomikos būklė šiuo metu yra kur kas geresnė. Vartotojai leidžia pinigus, nedarbas yra priartėjęs prie žemiausio per pusšimtį metų lygio ir recesija atrodo vargiai tikėtina.
Tačiau FRS yra davusi suprasti, jog didėjantis ekonominis spaudimas, kurį visų pirma skatina D. Trumpo prekybos karai ir ekonomikos silpnumas Europoje, Azijoje ir kituose regionuose, ėmė kelti rūpestį. Nerimą kelia ir infliacija, kuri atkakliai laikosi žemiau FRS nustatyto tikslinio 2 proc. lygio.
Todėl JAV centrinis bankas nusprendė, jog sumažinęs bazinę palūkanų normą dabar – ir galbūt dar vieną ar kelis kartus ateityje – jis galės apsidrausti nuo galimo ekonomikos nuosmukio.
FRS vadovaujasi idėja, jog pagrindinės palūkanų normos apkarpymas gali paskatinti skolinimąsi ir išlaidas ir taip pat pakurstyti ekonomikos augimą.
Bene didžiausią nerimą JAV centriniam bankui, pasak J. Powello, kelia D. Trumpo prekybos ginčai ir jo įvesti importo muitai šimtų milijardų JAV dolerių vertės kiniškoms ir europietiškoms prekėms, dėl kurių Amerikos bendrovėms tenka susidurti su didesniu neapibrėžtumu. Kai kurios šalies įmonės jau atidėjo planus plėsti savo veiklą ir investuoti.
J. Powellas taip pat yra išreiškęs susirūpinimą dėl nepageidaujamai mažos infliacijos. Jis yra sakęs, jog centriniam bankui būtina užtikrinti, kad JAV ekonomika nepatektų į mažos infliacijos spąstus, kuriuose Japonijos ekonomika buvo įstrigusi ilgiau nei du dešimtmečius.
Itin maža infliacija gali slopinti ekonomikos augimą, nes skatina vartotojus atidėti pirkinius, o dėl to savo ruožtu ima lėčiau augti vartotojų išlaidos – pagrindinė ekonomikos varomoji jėga.
Naujausi JAV statistiniai duomenys parodė, jog, nepaisant įtampos vidaus rinkoje ir užsienyje, JAV ekonomikos pagrindas tebėra tvirtas.
Todėl kai kurie analitikai mano, jog bazinę palūkanų normą trečiadienį sumažinusi FRS dabar padarys pertrauką, nes norės pamatyti, ar ekonomikos augimo perspektyvos dar pagerės.
Visgi daugelis rinkos dalyvių spėja, jog bazinė palūkanų norma šiemet bus sumažinta du ar net tris kartus, nes FRS mėgins atremti pasaulyje kylančias grėsmes, kurios gali išplisti ir pasiekti Jungtines Valstijas.
