Gruodžio mėnesį įregistruotame Alternatyviųjų degalų įstatymo projekte apibrėžiamos gairės, kaip turėtų atrodyti transporto priemonių naudojimo sąlygos iki 2030 metų, o dalį planų siekiama įgyvendinti jau per artimiausius kelerius metus.
Norima, kad dalyje savivaldybių zonų būtų ribojamas taršių automobilių judėjimas, taip pat ketinama uždrausti kai kurių transporto priemonių naudojimą.
Be to, įvardijama, kad nauji pakeitimai būtų nukreipti ne tik į elektromobilių sritį, bet ir biodegalų naudojimą benzininėms bei dyzelinėms transporto priemonėms.
Kaune – eismo ribojimas centrinėje miesto dalyje
Tiesa, nors dalis savivaldybių apie žadamus pakeitimus kalba atsargiai, Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius pasakoja, kad miesto centrinėje dalyje iš tiesų numatomi taršių transporto priemonių eismo ribojimai.
„Mažų emisijų zona pasirinkta kaip priemonė vystyti Kauno miesto darnų judumą, siekiant paskatinti gyventojus naudoti alternatyvius keliavimo būdus Kauno miesto centrinėje dalyje, kur bus ribojamas automobilių eismas.
Ši zona bus įgyvendinta dviem etapais. Pirmas (bandomasis) etapas bus įgyvendintas nuo 2021 m. ir apims eismo ribojimą Senamiestyje, o antrą etapą bus siekiama įgyvendinti iki 2030 m. ir jis apims visą Kauno miesto centrinę dalį“, – kalbėjo M. Matusevičius.
Specialios kameros ir valstybinių numerių nuskaitymas
Pašnekovas priduria, kad, norint patekti į mažos taršos zoną, būtų įrengtos specialios kameros, kurios pirmiausiai užfiksuotų automobilių valstybinius numerius ir tada patikrintų, ar transporto priemonė nepažeidžia emisijos reikalavimų. Jeigu būtų nustatomas reikalavimų neatitikimas, vairuotojas turėtų susimokėti nustatytą mokestį.
„Prie įvažiavimų į zoną būtų įrengiamos išmaniosios kameros, kurios fiksuotų įvažiuojančias ir išvažiuojančias iš zonos transporto priemones, nuskaitytų valstybinius numerius bei įvertintų, ar transporto priemonė atitinka keliamos emisijos reikalavimus. Nustačius reikalavimų neatitikimą, transporto priemonė būtų apmokestinama už įvažiavimą į mažų emisijų zoną. Įvažiuojant būtų taikoma rinkliava neišskiriant transporto priemonės pagal kategoriją
Pradiniame etape yra planuojama taikyti įvažiavimo rinkliavą į mažų emisijų zoną taršiems automobiliams – tai sumažintų transporto srautus ir į aplinką išmetamos taršos kiekius. Ateityje, didėjant aplinkai draugiškų transporto priemonių skaičiui, mieste bus svarstoma galimybė taikyti draudimą taršioms transporto priemonėms patekti į šią zoną“, – kalbėjo M. Matusevičius.
Pasiteiravus, koks gi mokestis būtų taikomas įvažiuojant į mažos taršos zoną, pašnekovas pridūrė, kad kol kas dėl to nėra priimtas galutinis sprendimas.
Visgi numatomo projekto įgyvendinimo plane buvo siūloma, kad kaina už įvažiavimą į mažo taršumo zoną galėtų siekti 2 eurus.
„Mažų emisijų zoną planuojame įtraukti į saugomą teritoriją, tačiau rinkliavos dydis šiai teritorijai bus parinktas atskiru sprendimu. Nurodytas rinkliavos dydis tik preliminarus, kuris buvo nurodytas rengiant projektą“, – paaiškino M. Matusevičius.
Vilniaus miesto savivaldybės atstovė ryšiams su žiniasklaida Neringa Kolkaitė tikino, kad nauji ribojimai pirmiausiai galėtų atsirasti Senamiestyje, kur šiuo metu veikia kilpinis eismo organizavimas.
„Patvirtintame Vilniaus miesto darnaus judumo plane numatyta galimybė Senamiesčio branduolyje, kur dabar veikia kilpinis eismo organizavimas, ateityje įvesti mažų emisijų zoną, tačiau kol kas savivaldybėje nėra svarstomas eismo draudimas ar ribojimas taršiais laikomiems automobiliams“, – teigė ji.
Netaršių zonų atsiradimas
Žadami pakeitimai ateityje skirtingų miestų savivaldybes įpareigotų nustatyti atskiras zonas, kuriose būtų ribojamas arba visiškai draudžiamas transporto priemonių eismas, išskyrus netaršius automobilius.
Vietoje vidaus degimo variklių siekiama skatinti viešojo transporto, taip pat elektromobilių naudojimą.
Biodegalų ir elektrinių transporto priemonių naudojimo skatinimas taip pat neapsieis ir be kitų ribojimų – numatoma, kad iki 2030 m. krovininės (N1 klasės) transporto priemonės negalės būti registruojamos, išskyrus tuos atvejus, jeigu yra naudojami alternatyvieji degalai.
Taip pat nurodoma ir tai, kad užsibrėžtas tikslas lengvųjų automobilių kategorijoje išauginti elektromobilių naudojimo skaičių, pakoreguotų ir finansinės paramos gavimo sąlygas, įsigyjant elektrinę transporto priemonę arba atnaujinant jiems įkrauti reikalingus įrenginius.
Be to, kur kas daugiau elektromobilių krovos stotelių atsirastų ne tik prie daugiabučių gyvenamųjų namų, bet ir viešosiose vietose – visose naujai statomose arba rekonstruojamose degalinėse turėtų būti įrengta bent viena didelės arba laibai didelės galios elektromobilių įkrovimo prieiga, tas pats galiotų ir geležinkelio stočių, oro, jūrų uostų teritorijoms.
Įstatymo projekte numatoma, kad Lietuvoje iš viso iki 2030 metų turėtų būti įrengta apie 60 tūkst. įkrovimo prieigų.
Didelės arba labai didelės galios įkrovimo prieigos, atsižvelgiant į technines galimybes, turėtų būti įrengtos šalia valstybinės reikšmės kelių ne didesniu kaip 50 kilometrų atstumu viena nuo kitos.
Mažų taršos zonų atsiradimas numatomas iki 2023 metų.
