Incidento dienos duomenis teršalų į vandenį pateko kone dvi tonos, o trečiadienį aplinkosaugininkai jau skelbia, kad į Baltiją pateko tik 480 litrų naftos.
Aplinkos ministras išsiaiškinti tikruosius mastus žada įkinkyti net teisėsaugą, o mokslininkai jau kalbą pavojų į raudonąją knygą įrašytiems paukščiams, kurie žiemoja būtent toje vietoje, kur nafta ir išsiliejo.
4 kilometrų ilgio ir šimto metrų pločio naftos dėmė pirmadienį nusidriekė Baltijos jūroje. Teršalai pasklido iš Lenkijos „Orlen“ koncerno valdomos „Orlen Lietuva“ plūduro ties Būtingės naftos terminalu.
Kaip teigia įmonės atstovai, teršalai pasipylė dėl mechaninio pažeidimo. Bendrovė savo kaltę pripažįsta ir žada žalą gamtai atlyginti. Pirminiais aplinkosaugininkų skaičiavimais, žala gamtai siekia apie dvylika tūkstančių eurų, kadangi, remiantis Aplinkos ministerijos skaičiavimo metodika, į Baltiją išsiliejo 480 litrų naftos.
„Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija viešino duomenis, kad pagal jų skaičiavimus tikėtina, jog, preliminariais skaičiavimais, yra išsilieję apie 480 litrų naftos, bet tai duomenys preliminarūs. Žinoma, ištyrus incidento aplinkybes, bus aiškiau. Viduje taip pat atliekame patys tyrimą ir tikrai esame pasiruošę atlyginti žalą, tokią, kokią numatys teisės aktai“, – sako „Orlen Lietuva“ atstovė spaudai Kristina Gendvilė.
Tačiau nuotraukose teršalų dėmę išvydęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas sunkiai gali patikėti, kad išsiliejo tik 480 litrų. Todėl žada net kreiptis į teisėsaugą, kad ši išsiaiškintų, kokie galimi tikri nelaimės mastai, mat pirmadienį atsakingos institucijos skelbė, kad teršalų čia beveik dvi tonos.
„Pas mane yra mintyse skepticizmo, nes, matant tokią dėmę, turint omenyje, kaip greitai blaško oras ir vėjas, net po dviejų valandų buvo matyti per keturis kilometrus išsitęsusi dėmė jūroje, lieku skeptiškas, kad tik toks kiekis“, – pasakoja S. Gentvilas.
O mokslininkai mano, kad naftos tikrai galėjo būti pusė tonos. Esą taip plėstis yra šios medžiagos specifika.
„Gali pasklisti, nes tai priklauso nuo sudėties tos naftos. Jei tai yra lengvos frakcijos, jos sluoksnis gali būti iki vienos molekulės. Molekulinis sluoksnis. Ir todėl, aišku, nenuostabu, kad gali išsilieti pakankamai dideliam plote“, – teigia Klaipėdos universiteto mokslininkas Sergej Olenin.
Vis dėlto, jau kitą rytą po nelaimės, antradienį, naftos dėmė dingo. Mokslininkų teigimu, ji arba atšilus orui išsisklaidė vandenyje, arba nugrimzdo į dugną ir užteršė gruntą.
„Jei į gruntą nukrinta, tai tada formuojasi tokie gumuliukai. Gali jis patekti į gyvūnus, susimaišyti su augalais, kurie ten gyvena dugne. Tai irgi yra poveikis“, – kalbėjo S. Olenin.
Be to, mokslininkai tvirtina, kad net toks sąlyginai nedidelis išsiliejusios naftos kiekis, jei jis ant vandens paviršiaus laikosi nors ir kelias valandas, gali padaryti neatitaisomą žalą Baltijoje žiemojantiems paukščiams.
Klaipėdos universiteto mokslininkas 2012-aisiais užfiksavo nafta išsitepusius paukščius. Tada teršalų šaltinio taip ir nepavyko identifikuoti, o paukščiai krito vienas po kito. Toje vietoje, kur šį kartą nusidriekė teršalų dėmė, žiemoja net į raudonąją knygą įrašyti sparnuočiai. Jie žūti gali vien praplaukę pro teršalų dėmę.
„Paukščiui padaryti nepataisomus pažeidimus užtenka ir šaukšto. Išsitepus naftos produktais, tie paukščiai praranda atsparumą vandeniui ir jie tiesiog sušąla, sušlampa, nes plunksnos pasidaro pralaidžios vandeniui ir jie palaipsniui išplaunami ar išlipa patys į krantą, negali tos naftos išsivalyti gamtoje, jei niekas nepadeda“, – sako Klaipėdos universiteto mokslininkas Julius Morkūnas.
Baltijos jūra – užterščiausių pasaulio jūrų penketuke. Mokslininkai viešina ir dar vieną problemą, kurią atvėrė išsiliejusi nafta. Anot jų, Lietuvoje nėra sudarytas gyvūnų po ekologinės nelaimės gelbėjimo planas. Jis turi nurodyti, kas privalo išsitepusius gyvūnus surinkti, valyti bei slaugyti, o žuvusius ir utilizuoti. Tiek estai, tiek suomiai bei dauguma kitų Vakarų Europos šalių tokius planus turi.
