Japonijos valdininkai ir šalies centrinio banko darbuotojai rengia veiksmų planą tuo atveju, jei euro zonos skolų krizė įsismarkautų. Valdžia ketina pasinaudoti 2008 m. patirtimi, kai po banko „Lehman Brothers“ griūties investuotojai mėgindami apsaugoti savo investicijas ėmėsi supirkinėti Japonijos valiutą.
Tokijas labiausiai nerimauja ne dėl kairiųjų partijų atėjimo prie Graikijos valdžios vairo (dėl ko Atėnai gali atsisakyti finansinės paramos), o dėl galimo krizės išplitimo į Ispaniją ir Italiją. Pasak neįvardinto vyriausybės atstovo, Tokijas piktinasi tuo, kad ES valdžia nesugebėjo efektyviai panaudoti laiko, laimėto išdavus bankams pigias paskolas per ECB liniją. Pagal „Long-Term Refinancing Operation“ (LTRO) programą bankas skyrė finansiniams sektoriui 1,13 trilijono eurų su nedidelėmis palūkanomis ir tai leido šiek tiek palengvinti ES bankų padėtį.
Kaip pastebi agentūra, nors skubių veiksmų planas rengiamas, vis dėlto dauguma Japonijos aukštų pareigūnų mano, kad Graikijai pavyks išvengti bankroto. Bet kartu Japonijos centrinis bankas yra parengęs priemones, analogiškas toms, kurias taikė per 2008-2009 m krizę, viena iš tokių priemonių - bazinės palūkanų normos mažinimas.
Pagrindinis neigiamas pagilėjusios euro zonos krizės padarinys Japonijai, kaip ir 2008 metais, būtų kapitalo pritekėjimas į aktyvus, išreikštus jenomis. Pabrangus valiutai, Japonijos eksportuotojai priversti patirti nuostolių konvertavus užsienyje gautas pajamas į jenas.
Be Tokijo, Azijoje Europos krizės pagilėjimui rengiasi ir Indija. Pasak šalies vyriausybės atstovo Kaušiko Basu (Kaushik Basu), Delyje atitinkamą scenarijų rengia kelios vyriausybinės antikrizinio valdymo grupės. Birželio pradžioje taip pat paaiškėjo, kad Kinijos vyriausybė įgaliojo finansinės priežiūros institucijas parengti veiksmų planą tuo atveju, jeigu Graikija paliktų euro zoną.
