„Iš esmės pats pateikimas to nutarimo buvo senu pavadinimu. Tas senasis variantas baigė galioti sausio 1 d. Visi pasižiūrėję prieš Kalėdas ir šventes suprato, kad tai seno projekto pratęsimas. Tiesiog buvo pridėtas 10 šalių sąrašas, tarp jų Taivanas ir Singapūras. Tai dėl šių dviejų šalių matome, kad viskas kertasi net su kitais mūsų prioritetais“, – pirmadienį LRT radijui sakė V. Janulevičius.
„Klausimas nebuvo iki galo išdiskutuotas, verslo bendruomenė neįsikišo, nes manė, kad tai tik seno susitarimo pratęsimas. Ir tik tuomet, kai oro tiekėjai pradėjo kreiptis, kad nuo sausio 1 d. nebebus galima siųsti, tad reikia imtis dabar, visi sunerimo“, – pridūrė jis.
LPK prezidentas pabrėžė, kad nors sankcijos turi išlikti griežtos, apribojimai eksportui į trečiąsias neigiamai paveiks verslą, kuris nebegalės konkuruoti su kaimyninių valstybių bendrovėmis. Be to, anot jo, didžiąją dalį pažeidimų daro tarpininkai, perparduodantys prekes sankcionuotiems režimams, tad būtent jie turėtų būti kontroliuojami.
„Sankcijos turi išlikti ir griežtėti. Tačiau čia esminis dalykas yra, jei visi Europos sąjungoje nuo sausio 1 d. tai darome, tai labai gerai. Jei ne? Tai tų galimybių tiekti į tas trečiąsias šalis yra begalės ir mūsų kaimynės tuo naudojasi, tai viskas yra ant to paties Lietuvos verslo“, – sakė jis.
„Gamintojas nėra suinteresuotas gadinti savo reputaciją teikdamas produktus Rusijai. Bet matome, kad 95 proc. pažeidimų buvo padaryta tarpininkavimo įmonių. Tai gal kreipkime dėmesį į juos, o ne į gamintojus“, – paminėjo jis.
V. Janulevičius pabrėžė, kad jei taikoma tokia eksporto kontrolė, ji turėtų būti vienoda visose Europos Sąjungos šalyse.
L. Kasčiūnas: sutinku, kad valstybių sąrašą galbūt galima koreguoti
Buvęs krašto apsaugos ministras, konservatorius Laurynas Kasčiūnas pabrėžia – tokių sprendimų imtasi specifiškai prieš reeksportuojamas prekes. Tačiau jis vertina, kad galbūt būtų galima keisti sąrašą valstybių, kuriems taikomi nauji ribojimai.
„Lietuva yra pakraščio šalis. Ir iš esmės mūsų eksportas yra tik 3,5 proc. to. Visa kita yra reeksportas. Tai reiškia, kad stiprindami reguliavimą, mes net ne apie Lietuvos verslą galvojome“, – LRT radijui teigė L. Kasčiūnas.
„Sutinku, kad galbūt valstybių sąrašą galima koreguoti. Tai būtų Taivanas, Singapūras. Bet atleiskite, tai Vidurio Azija ir Vietnamas, tai šalys, per kurias eina dalykai į Rusiją. Todėl mes norėdami parodyti pavyzdį, padarėme protingą veiksmą“, – pridūrė jis.
Taip pat, jo manymu, Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje būtų galima įkurti licencijavimo grupę, kuri tikrintų verslus ir atsakingoms bendrovėms leistų vykdyti eksporto veiklą. Anot jo, daug metų dirbančios ir patikimos bendrovės tikrai galėtų gabenti prekes į trečiąsias šalis.
„Aš manyčiau, kad reiktų galvoti, jog Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje atsirastų licencijavimo grupė. Tai turėtų būti rimta grupė ir į ją reiktų investuoti. Ir jie galėtų tas atsakingas, veikiančias, norinčias daryti verslą ir mokančias mokesčius, kad jos galėtų gauti licenciją ir gali ramiai vykdyti veiklą“, – aiškino jis.
„Reikia pasirūpinti it remti atsakinga verslą. Tai čia kalbant apie licencijavimo sistemą, tai daug metų dirbančios įmonės gali gauti tam tikrą žalią šviesą. Tada joms kitokie dalykai galioja. O tada kitos įmonės turės pereiti barjerus“, – komentavo jis.
Tačiau V. Janulevičius pasiūlymą kritikavo pabrėždamas, kad tai tik padidintų biurokratiją. Taip pat, pasak jo, geriau būtų veiksmų imtis įrodžius, kad bendrovės prisideda apeinant sankcijas, o kitu atveju verslo neriboti.
ELTA primena, kad gruodžio pradžioje buvusios premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė papildė nacionalinį dvejopos paskirties prekių, kurių gabenimas į trečiąsias šalis yra ribojamas, sąrašą.
Į jį įtrauktos skysčių arba dujų filtravimo bei valymo mašinos ir aparatai bei jų dalys, centrifugos, transporto priemonių komponentai, pavyzdžiui, transmisiniai velenai, guoliai, sankabos ir jų dalys, pavarų dėžės ir kt., taip pat kelių vilkikai bei jų dalys.
Viešojoje erdvėje pradėjus plisti nepasitenkinimui dėl praėjusių metų pabaigoje įtvirtinto draudimo, verslo atstovai pokyčius kritikavo kaip įgyvendintus pernelyg skubotai, neišdiskutavus su visomis suinteresuotomis grupėmis ir akcentavo praradimus Lietuvos ekonomikai.
Kaip praėjusią savaitę žurnalistams sakė ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas, nuostoliai dėl eksporto draudimo šaliai gali sudaryti daugiau nei 250 mln. eurų.
Politikas taip pat tikino, jog atšauktas draudimas nereikštų, jog Lietuva nėra pasiryžusi ryžtingai įgyvendinti sankcijų agresorei Rusijai, atvirkščiai – padėtų rasti efektyvesnių būdų, kaip užkardyti sankcijų apėjimą ir sumažinti poveikį Lietuvos ekonomikai.
Galutinį sprendimą, kokia apimtimi atšaukti eksporto draudimą, turės priimti Vyriausybė.
