„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas socialiniame tinkle „Facebook“ rašė kad nori paneigti sklandantį mitą, kad elektros kainos šuolį liepos mėnesį neva lėmė įvykdyta elektros rinkos liberalizacija.
Ekonomistas įvardija, kodėl tai yra mitas ir kokios priežastys lėmė, kad elektros kaina taip stipriai išaugo.
„Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) 2022 m. I pusmečiui buitiniams vartotojams nustatė nepagrįstai mažas visuomeninio elektros tiekėjo UAB „Ignitis“ elektros kainas, siekusias vos 16,4 ct/kWh. Faktinė elektros kaina 2022 m. I pusmeį siekė 27 ct/kWh ir buvo net 65 proc. didesnė nei VERT nustatyta 16,4 ct/kWh kaina.
Kodėl 2022 m. I pusmetį buvo nustatyta nepagrįstai maža elektros kaina? Nes Seimas priėmė įstatymų pakeitimus, leidusius VERT elektros kainų padidėjimą vartotojams išdėstyti iki 2027 m. pabaigos, o ne perkelti vartotojams iškart. Tokie sprendimai yra mėgstamas politikų triukas, siekiant nukelti problemą ateičiai, bet labai prastas, nes sukuria daug ekonominio ir teisinio neapibrėžtumo. Pavyzdžiui, jei gyventojas taps elektros vartotoju tik 2023 m. – ar jam taip pat turėtų būti taikomas kainų padidėjimas 2023–2027 m, dėl dirbtinio kainos sumažėjimo (kurio naudos jis negavo) 2022 m.?“ – retoriškai klausė ekonomistas.
Pasak Ž. Maurico, dėl šių Seimo priimtų sprendimų, su nepriklausomais elektros tiekėjais dar 2021 m. sudarę sutartys gyventojai liko kvailio vietoje, nes jie 2022 m. I pusmetį mokėjo ženkliai didesnę kainą.
„Jeigu gyventojai buvo pasirinkę kintančios elektros kainos planus, jie mokėjo ~27,0 ct/kWh, vietoje 16,0 ct/kWh) nei sutarties nesudarę gyventojai (t .y. tie, kurie liko „Ignitis“ klientais). Supratęs, kad gali privirti košės, Seimas paskutinę minutę pusmečiui pratęsė elektros rinkos liberalizavimo (II etapo) terminą iki 2022 m. liepos mėn.
Baiminantis privirti dar daugiau košės, Seimas nusprendė, kad kainų padidėjimas visgi nebus išdėstytas iki 2027 m. Tai padaryti būtų be galo sunku, vykstant elektros rinkos liberalizacijai – ir tai yra vienas iš pagrindinių liberalizacijos pranašumų, nes apriboja politikų kišimąsi į rinką. O susidaręs skirtumas taip 16,4 ct/kWh ir 27,0 ct/kWh bus padengtas atgaline data naudojant „antiinfliacinio paketo“ lėšas“, – rašė ekonomistas.
Anot jo, dėl skirtumo tarp bendrovės rinkoje perkamos elektros ir dujų kainų bei buitinių vartotojų mokamų tarifų šių metų sausį–birželį UAB „Ignitis“ susikaupė 365 mln. eurų (130 eurų vienam gyventojui) skola, kuri bus kompensuota naudojant „antiinfliacinio paketo“ lėšas.
„Kitaip tariant, mes visi sumokėsime šią nepriemoką, bet ne tiesiogiai (nes politiškai tai nėra populiaru), o per perskirstymą, politikai labai mėgsta „perskirstymą“. Tiesa, šis „perskirstymas“ nėra tikslingas, nes daugiausiai elektros suvartoja turtingiausi gyventojai, turintys individualius namus ir daug buitinės ir lauko darbų technikos, tad elektros kainų subsidijavimas nemažina socialinės atskirties, o galbūt ją didina.
Nepaisant to, Seimas toliau kišasi į elektros kainų reguliavimą, nustatydamas 9 ct/kWh perskirstymą, jie tai vadina subsidija jei elektros kainą pakils virš 24 ct/kWh. Jei nebūtų perskirstymo elektros kaina augtų iki 32 ct/kWh (vertinant elektros kainų ateities sandorius Nord Pool biržoje) – kone dvigubai nuo dirbtinai sumažintos 16,4 ct/kWh kainos 2022 I pusmetį, jei kaina nebūtų buvusi dirbtinai sumažinta 2022 m. I pusmetį, tikėtinas kainos augimas siektų apie18 proc.“ – komentavo Ž. Mauricas.
Pasak jo, nepriklausomų elektros tiekėjų dedamoji siekia 0,6-0,9 ct/kWh ir sudaro vos 2–3 proc. galutinės elektros kainos.
„Tačiau tai nereiškia, kad elektros kaina dėl rinkos liberalizacijos papildomai išaugs 2–3 proc., nes ši kainos dedamoji egzistavo ir anksčiau pvz. UAB „Ignitis“ dedamoji už visuomeninį tiekimą 2022 m. I pusmetį siekė 0,566 ct/kWh (su PVM). Tad skirtumas sieks 0,034 – 0,334 ct/kWh – lašas jūroje. Belieka tikėtis, kad konkurencija ilgainiui atliks savo darbą ir nepriklausomų elektros tiekėjų dedamosios dar labiau sumažės“, – vylėsi ekonomistas.
