Tai vos kelios dėmesį patraukiančios situacijos, šiuo metu vykstančios Azijos Ramiojo vandenyno regione, kur įvairios šalys susiduria su didžiausia energijos krize per pastaruosius keletą metų. Dabar valstybėms tenka kovoti su augančiu nepasitenkinimu ir nestabilumu, kuriuos sukėlė pragyvenimo išlaidų padidėjimas, skelbia CNN.
Protestuotojai Šri Lankoje padeginėja politikų namus, o šalis klimpsta į vis didesnį chaosą. Šri Lankoje ir Indijoje krizė jau turėjo rimtų padarinių. Visuomenės pasipiktinimas lėmė ministrų atsistatydinimo bangą Kolombe, turėjo įtakos ministro pirmininko Imrano Khano atsistatydinimui Islamabade.
Tačiau dauguma įtaria, kad politinis atpildas dar tik prasideda. Abi valstybės turėjo imtis desperatiškų veiksmų: kreipėsi į Tarptautinį valiutos fondą ir, siekdami taupyti energiją, sutrumpino darbo savaitę. Praėjusį trečiadienį ministras pirmininkas Ranilas Wickremesinghe sakė, kad Šri Lankos ekonomika: „Visiškai žlugo.“
Kitur regione pavojaus ženklai nėra tokie akivaizdūs, tačiau ši situacija vis vien gali turėti rimtų pasekmių. Net ir gana turtingose valstybėse, tokiose kaip Australija, vartotojams pajutus energijos kainų padidėjimą, atsiranda nerimas dėl ekonomikos stabilumo.
Didmeninės elektros kainos per pirmąjį 2022 m. ketvirtį, palyginus su praeitais metais, išaugo 141 proc., namų ūkiai yra skatinami mažinti energijos vartojimą, o birželio 15 d., pirmą kartą istorijoje, Australijos vyriausybė neribotam laikui sustabdė nacionalinės elektros rinkos veiklą, siekiant sumažinti kainas bei spaudimą energijos tiekimo grandinei ir užkirsti kelią elektros energijos tiekimo trukdžiams.
Bet būtent Indijos pavyzdys, kur energijos paklausa neseniai pasiekė rekordines aukštumas, aiškiausiai parodo, kodėl tai globali, o ne regioninė, krizė. Dėl rekordinės oro temperatūros nulemtų energijos tiekimo sutrikimų, trečia pagal išmetamą anglies dioksido kiekį šalis pasaulyje gegužės 28 d. paskelbė, kad pirmą kartą nuo 2015 m. Indija vėl pradės importuoti anglį.
Kas sukėlė šią krizę?
Nors kiekviena šių šalių susiduria su skirtingomis aplinkybėmis, visos jos pajuto koronaviruso pandemijos ir Rusijos karo Ukrainoje poveikį. Šie du nenuspėjami įvykiai aukštyn galva apvertė visas anksčiau vyravusias pagrįstas prielaidas apie tiekimo linijas ir regioninį saugumą bei panardino bet kokias pastangas planuoti ekonomiką į chaosą.
Ekspertų teigimu, esminė problema slypi didėjančiame pasiūlos ir paklausos neatitikime. Per pastaruosius pora metų, pandemija neįprastai sumažino energijos paklausą. 2020 m. pasaulinis elektros energijos suvartojimas sumažėjo daugiau nei 3 proc., nes dėl paskelbtų karantinų ir kitų apribojimų darbuotojai dirbo iš namų, automobiliai nevažiavo į gatves, o laivai įstrigo uostuose.
Tačiau dabar, šalims pamirštant pandemijos laikus, degalų paklausa sparčiai auga, o staigiai atsiradusi konkurencija padidino anglies, naftos ir dujų kainas iki rekordinių aukštumų.
Šią tendenciją tik dar paskatino Rusijos, trečiosios pagal dydį pasaulyje naftos gamintojos ir antros pagal dydį žaliavinės naftos eksportuotojos, invazija į Ukrainą. Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) ir dauguma jos sąjungininkių pradėjo sankcionuoti rusišką naftą ir dujas, dėl to daugybė šalių buvo priverstos ieškoti alternatyvių šaltinių – tai tik dar labiau padidino konkurenciją dėl ribotų išteklių.
„Energijos paklausa po koronaviruso atsigavo labai greitai, greičiau nei pasiūla“, – sakė Samatha Gross, Brookings instituto energetinio saugumo ir klimato iniciatyvos direktorė.
„Mes matėme aukštas kainas prieš Rusijos įsiveržimą į Ukrainą, o jis sukėlė tikrą šoką energijos tiekimui. Įvairūs veiksmai, kurių imamasi siekiant spręsti šią situaciją, tampa tikru iššūkiu pasaulinei energijos pasiūlai.“
Kodėl Azija?
Nors importuojamų energijos šaltinių kaina smarkiai išaugo visame pasaulyje – anglies kainos išaugo penkis kartus (palyginus su pernai metais), o gamtinių dujų iki 10 kartų – ekspertai tikina suprantantys priežastis, kodėl Azijos ekonomikos, ypatingai besivystančios ir priklausomos nuo importo, patyrė didžiausią smūgį.
„Tai tampa tikru iššūkiu šalims su vis dar besivystančia ekonomika. Tokioms kaip Šri Lanka, kuri turi pirkti prekes, turi pirkti naftą, turi pirkti gamtines dujas“, – teigė Markas Zandis, „Moody‘s Analytics“ vyriausiasis ekonomistas.
„Tu sumoki daug daugiau už produktus, kurių tau reikia, bet prekės, kurias parduodi tu, nepabrango. Taigi turi išmesti daug daugiau pinigų, kad galėtum nusipirkti tuos pačius produktus ir taip išgelbėti savo ekonomiką.“
Skurdesnės šalys, kurios vis dar vystosi arba tik neseniai industrializavosi, paprasčiausiai nėra pakankamai pajėgios konkuruoti su savo turtingais varžovais. Ir kuo daugiau jie turės importuoti, tuo iš problema didės, tikino Antoine Halffas, Kolumbijos universiteto Pasaulinės energijos politikos centro vyresnysis mokslininkas.
„Pakistanas patenka į šią kategoriją. Į ją, manau, patenka ir Šri Lanka, – sakė jis. – Jie kenčia dėl augančių kainų, bet taip pat kenčia ir dėl pasiūlos. Jie už energijos išteklius turi mokėti daugiau, o tokioms valstybėms kaip Pakistanas, yra sunku net juos gauti.“
Kanarėlės anglies kasykloje
Būtent ši dinamika ir lemia vis didesnį chaosą šiose valstybėse. Vos prieš savaitę Šri Lankos elektros ir energetikos ministras tikino, kad per artimiausias kelias dienas šalyje pasibaigs degalų atsargos. Šis niūrus perspėjimas buvo paskelbtas, kai prie Kolombo degalinių buvo nusidriekusios beveik trijų kilometrų eilės, o daugelyje miestų prasidėjo susirėmimai tarp policijos ir visuomenės.
Atrodo, kad normalus gyvenimas traukiasi. Pirmadienį mažiausiai dviem savaitėms buvo uždaryti viešojo sektoriaus biurai, valstybinės mokyklos ir valstybės pagalbą gaunančios privačios mokyklos. Viešojo sektoriaus darbuotojams buvo liepta artimiausius tris mėnesius nebedirbti penktadieniais – siūlant šį laiką verčiau panaudoti savo maisto auginimui.
Darbo savaitė turėjo būti sutrumpinta ir Pakistane. Dabar čia vėl dirbama penkias, o nebe šešias dienas. Tiesa, tai gali tik dar labiau pabloginti situaciją. Visai neseniai įvesta šešių dienų darbo savaitė turėjo padidinti produktyvumą ir skatinti ekonomikos augimą.
Vietoje to, 220 mln. gyventojų turinčią šalį kasdien vargina net kelias valandas trunkantys elektros tiekimo sutrikimai, o siekiant taupyti kurą, anksti užsidaryti privalo didžiausio Pakistano miesto Karačio prekybos centrai ir restoranai.
Šalies energijos tiekimo pasiūla yra beveik 5000 megavatų mažesnė už paklausą. Kai kuriais skaičiavimais, energijos trūkumą patiria nuo 2 iki 5 milijonų namų ūkių.
Kaip birželio 7 d. sakė Informacijos ministrė Marriyum Aurangzeb: „Mes susidūrėme su rimta krize.“
Ir bet kokius argumentus, kad su tokiomis problemomis susiduria tik skurdesnės ir mažiau išsivysčiusios šalys, paneigia Australijos patirtis. Čia vienam suaugusiam asmeniui tenkantis vidutinis turtas yra vienas didžiausių pasaulyje.
Nuo gegužės ši valstybė veikia nepanaudojant 25 proc. iš anglies išgaunamos energijos pajėgumų. Iš dalies taip nutiko dėl remonto darbų nulemtų tiekimo sutrikimų, bet neplanuoti trikdžiai atsiranda ir dėl pasiūlos trukdžių bei išaugusių kainų.
Kaip ir Pakistano ar Bangladešo gyventojai, Australai dabar yra skatinami taupyti energiją. Energetikos ministras Chrisas Bowenas neseniai paprašė namų ūkių Naujajame Pietų Velse, kuriame įsikūręs ir Sidnėjus, vakarais bent po dvi valandas nenaudoti elektros.
Ateityje – dar didesnė problema
Šių šalių atsakas gali sukelti tik dar didesnę problemą nei augančios kainos. Dėl visuomenės spaudimo, vyriausybės ir politikai gali susigundyti pigesniais, bet taršesniais energijos šaltiniais, pavyzdžiui, anglimi, nepaisant jų poveikio klimatui.
Yra ir ženklų, kad toks procesas jau prasidėjo. Australijos federalinė energetinio saugumo taryba pateikė pasiūlymą, kad visi elektros energijos generatoriai, įskaitant ir varomus anglimi, gautų finansinę paramą už nacionalinio elektros tinklo pajėgumų didinimą, taip siekiant išvengti elektros energijos tiekimo trukdžių. O Naujojo Pietų Velso valdžia, pasinaudojusi paprastai tik nelaimių metu turimais įgaliojimais, nukreipė šios valstijos anglį į vietines elektrines, o ne į užsienį.
Abu šie sprendimai susilaukė kritikos – vyriausybė yra kaltinama apleidusi savo pažadus skatinti atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą. Indijoje, kur gyvena 1,3 mlrd. žmonių, ir kurioje 70 proc. elektros energijos yra pagaminama anglimi varomose elektrinėse, Naujojo Delio sprendimas padidinti anglies importą galimai turės dar didesnį poveikį aplinkai.
Mokslininkai teigia, kad siekiant sumažinti globalinio atšilimo padarinius, būtina drastiškai sumažinti anglies gavybą. Bet tai pasiekti sunku, ypač neturint vieno didžiausių anglies dvideginio skleidėjų į atmosferą pasaulyje pasižadėjimo.
„Jeigu bet kuri šalis, nesvarbu, ar Indija, ar Vokietija, ar JAV, padidins bet kokio iškastinio kuro panaudojimo kiekius, bus iššvaistytas mūsų anglies dioksido biudžetas. Tai globalinė problema“, – perspėjo Sandeepas Pai, Strateginių ir tarptautinių studijų centro energetikos programos vyresnysis mokslininkas.
Nors S. Pai teigia, kad Indijos sprendimas galimai tėra laikina „reakcija į krizę“, jeigu po vienerių ar dvejų metų valstybės ir toliau bus priklausomos nuo anglies, tai turės didelį poveikį mūsų kovai su globaliniu atšilimu.
„Jeigu tai įvyks, bus sunaudotas visas mūsų anglies dioksido biudžetas, kuris Indijoje jau ir taip baigia išsekti, o pasiekti mūsų užsibrėžtą 1,5 arba 2 °C tikslą bus tik sunkiau“, – sakė S. Pai, kalbėdamas apie Paryžiaus klimato susitarimą, kuriuo siekiama, jog vidutinė pasaulinė oro temperatūra nepakiltų daugiau nei 2 °C.
Jeigu temperatūros padidėjimas net laikinai viršys šį diapazoną, mokslininkų teigimu, tai gali sukelti negrįžtamus mūsų planetos pokyčius.
Kaip teigė S. Pai: „Indijos mastas, dydis ir paklausa reiškia, kad padidėjus anglies suvartojimui, susidursime su tikrai rimta klimato problema.“