Pavyzdžiui, socialiniame tinkle viena moteris pasiteiravo, ar darbdavys, kai nėra darbo, gali liepti naudoti savo atostogų dienas, vietoje to, kad būtų skelbiamos prastovos.
Šis įrašas sulaukė daug diskusijų. Žmonės komentaruose dalijosi bene identiškomis situacijomis.
„Pas mus pasitaiko vis dienų, kai to darbo nėra. Tai tik praneša, kad šiandien į darbą neitume, naudotume sukauptų atostogų dieną. Jei jų nėra – kad imtume neapmokamas atostogas. Apie prastovas – jokių kalbų“, – rašė vyriškis.
Kiti pasakojo, kad net ir reikalaujant skelbti prastovą darbdavys nereaguoja: „Sako, imkit kasmetines ar neapmokamas atostogas, kad ir biuletenį – nesvarbu. Nes tą dieną nėra, ką dirbti.“
Nemažai gyventojų komentaruose nurodė, kad teisiškai darbdaviai taip elgtis negali, tačiau praktiškai tai vyksta labai daug kur: „Žiūriu, kad jau ne pirma tokia istorija čia dalijamasi.“
Tokiu atveju galite prisiteisti pinigų iš darbdavio
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) visų pirma pabrėžė, kad tokie darbdavio veiksmai yra neteisėti.
Pasak jos, kai darbdavys negali suteikti darbo sutartyje sulygto darbo, jis neturi teisės reikalauti darbuotojo naudotis nemokamomis ar kasmetinėmis atostogomis – ši iniciatyva turi kilti iš darbuotojo pusės.
Taip pat darbdavys negali reikalauti imti nedarbingumo, nes tą sprendžia gydytojai.
Taigi, kai darbdavys dėl objektyvių priežasčių negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, o darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo, darbdavys privalo skelbti prastovą ir už ją mokėti.
„VDI konsultavimo telefonu dažnai sulaukiame skambučių, kai darbuotojai skundžiasi, kad darbdavys, negalėdamas darbuotojui suteikti darbo, prašo ar net reikalauja naudotis nemokamomis atostogomis.
Tokių darbo ginčų nėra daug, bet pasitaiko. Paprastai darbuotojų reikalavimai dėl priverstinių nemokamų atostogų yra teikiami kartu su kitais reikalavimais. Pvz., dėl darbo užmokesčio priteisimo“, – komentavo atstovai.
Anot jų, jei yra nustatoma, kad darbuotojas neteikė prašymo dėl nemokamų atostogų ar buvo priverstas jį parašyti ir pan., jam už tą laikotarpį iš darbdavio gali būti priteisiamas darbo užmokestis ir netesybos.
Ką daryti darbdaviui, kai darbo nėra
Advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius“ teisininkė Raminta Girtavičiūtė pabrėžė, kad pats darbdavys turėtų spręsti, kaip efektyviausiai organizuoti darbą.
Jos teigimu, jei yra žinoma, kad priežastys, dėl kurių nėra darbo, išnyks, darbdavys turi skelbti prastovą.
Jei situacija, kai darbdavys negali pasiūlyti darbo, yra nuolatinė, darbdavys turėtų apsvarstyti ir kitas opcijas. Pvz., tartis dėl trumpesnio darbo laiko, atleisti perteklinę funkciją atliekančius darbuotojus ir pan.
„Darbdavys gali paskelbti dalinę prastovą, t. y. tam tikram laikotarpiui sumažinti darbuotojo darbo laiko normą per savaitę.
Darbdavys taip pat gali siūlyti susitarti dėl ne viso darbo laiko. Priešingai nei su daline prastova, tokiu atveju darbo laiko norma yra sumažinama ne konkrečiam laikotarpiui, bet neterminuotai. Tačiau tai galima padaryti tik su darbuotojo sutikimu“, – aiškino R. Girtavičiūtė.
Anot jos, jei darbuotojas nesutinka, darbdavys gali inicijuoti darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės.
Kaip dažnai gali būti skelbiamos prastovos?
Teisininkės aiškinimu, prastova gali būti skelbiama, kai egzistuoja tam tikros objektyvios priežastys. Pvz., nėra užsakymų ar galimybės gauti medžiagų, būtinų darbo funkcijoms atlikti ir pan.
R. Girtavičiūtė paminėjo ir tai, kad teisės aktai nenumato, kaip dažnai gali būti skelbiamos prastovos arba koks laiko tarpas tarp jų turi būti.
Taigi, anot VDI, darbo teisės aktai nedraudžia skelbti prastovą pakartotinai, prastovų skaičius ir jų trukmė nėra ribojami: „Net jei darbo nėra trumpam laikui, pvz., tik vienai darbo dienai, tą laikotarpį darbuotojui (ar darbuotojų grupei) turėtų būti skelbiama prastova.
Pasibaigus prastovai, darbdavys turi suteikti darbuotojui darbą, o vėliau, vėl jo nebegalint suteikti, vėl turėtų būti skelbiama prastova.“
Inspekcija tik paminėjo, kad prastovai tęsiantis ilgiau kaip 30 dienų iš eilės arba sudarant daugiau kaip 45 dienas per pastaruosius 12 mėn., darbuotojas įgauna teisę nutraukti darbo sutartį paprastesne tvarka.
T. y. darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių, įspėjus darbdavį trumpesniu terminu – prieš 5 d. d.
VDI pridūrė, kad tokiu atveju darbuotojui yra išmokama išeitinė išmoka:
- jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu metus – vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
- jei metus ar ilgiau – dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio.
Kiek už prastovas jums turi mokėti darbdavys?
Anot pašnekovų, yra kelios prastovų rūšys. O esminiai skirtumai tarp jų – teisininkės išskirti reikalavimai pasirodyti darbe ir VDI įvardyti užmokesčio dydžiai.
Iki 1 d. d. trunkanti prastova:
- darbdavys gali reikalauti, kad darbuotojas būtų darbo vietoje;
- darbuotojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis.
Ilgiau nei 1 d. d., bet ne ilgiau kaip 3 d. d. trunkanti prastova:
- darbdavys gali reikalauti, kad darbuotojas darbo vietoje būtų ne ilgiau kaip 1 valandą per dieną;
- darbuotojui mokami du trečdaliai vidutinio jo darbo užmokesčio.
Kai prastova skelbiama ilgesniam nei 3 d. d. laikotarpiui arba neterminuotai:
- darbuotojas turi būti pasirengęs atvykti į darbovietę tik kitą dieną po darbdavio pranešimo;
- už pirmas 3 d. d. mokami du trečdaliai, o nuo ketvirtos dienos paliekama 40 proc. vidutinio darbuotojo darbo užmokesčio.
„Bet kokiu atveju, prastovos laikotarpiu darbuotojo gaunamas darbo užmokestis už tą mėnesį negali būti mažesnis negu patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, kai jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma“, – pridūrė inspekcija.
Ką daryti ir kur kreiptis?
Pasak R. Girtavičiūtės, darbdavys negali per prievartą išsiųsti darbuotojo nemokamų atostogų ar kreiptis dėl nedarbingumo pažymėjimo. Taigi, darbuotojui nesutikus, darbdavys nieko negali padaryti.
„Darbdaviui naudojant psichologinį spaudimą ar sugalvojus atleisti darbuotoją dėl šių priežasčių, darbuotojas gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją.
Reikia turėti omenyje, kad darbuotojas turės pateikti kokius nors įrodymus. Tad rekomenduojama visada darbdavio prašyti pasiūlymą išdėstyti raštu. Toks darbuotojo prašymas dažnai gali suveikti kaip atgrasanti priemonė“, – paminėjo teisininkė.
Ji neslėpė, kad tokio pobūdžio ginčų mažėja, bet vis tiek dar pasitaiko. Todėl darbuotojams patarė nepasiduoti darbdavio spaudimui ir nebijoti kreiptis į Darbo ginčų komisiją.
VDI aiškinimu, minimais atvejais darbuotojas su skundu turi kreiptis į VDI teritorinį skyrių dėl konkrečios situacijos identifikavimo ir poveikio priemonių darbdavio atžvilgiu pritaikymo.
Jei darbdavys nesuteikia darbuotojui darbo, bet ir nepaskelbia prastovos, darbuotojas turi teisę kreiptis į Darbo ginčų komisiją su prašymu pripažinti susidariusią faktinę situaciją prastova ir prisiteisti darbo užmokestį už prastovos laikotarpį.