Vis dėlto, dvi savo kates internete rastiems žmonėms prieš kelionę patikėjusi lietuvė pasakoja vos per plauką išgelbėjusi augintinius nuo naujų šeimininkų. Moteris pasidalijo istorija apie nesąžiningus paslaugos teikėjus ir ragina gyvūnų augintojus būti atsargius.
Perdavė pasaugoti, o katę – pardavė
Socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Nepatikimi asmenys“ ne vienas dalijasi patirtomis apgaulėmis ar vagystėmis. Anglijoje gyvenanti lietuvė Milda (vardas pakeistas – aut. past.) pasakoja savo augintinius prieš kelionę į Lietuvą palikusi prižiūrėti per skelbimus rastiems tautiečiams. Vis dėlto, atostogų nuotaika dar neišvykus namo buvo sugadinta.
„Turėjome išvykti atostogų į Lietuvą ir palikome savo augintinius, Bengalijos veislės katinėlius, prižiūrėti moteriai, kuri save pristatė kaip „atsakingą ir mylinčią gyvūnėlius“.
Atvežę augintinius, pastebėjome, kad pas ją buvo palikti dar 2 šunys – labradoras ir lyg narve laikė uždarytą pitbulį. Be maisto, be geriamo vandens, aklinoje tamsoje, su uždengtomis užuolaidomis, išsuktomis šviesos lemputėmis, klaikiu kvapu, uždarytomis durimis. O mes tarėmės, kad jokių kitų augintinių nebus“, – sako Milda .
Po to, kai pamatė sąlygas bute, mergina sako persigalvojusi ir nebenorėjusi ten palikti savo augintinių, bet buto šeimininkė ją tikino, kad tiesiog nespėjo susitvarkyti ir ramino, kad šuniukus savininkai pasiims vakare, tą pačią dieną.
„Kadangi iki mūsų skrydžio buvo likę labai nedaug laiko, su neramia širdimi palikome augintinius ir susitarėme, kad moteris vis parašys mums, kaip jie laikosi, atsiųs nuotraukų“, – pasakoja Milda.
Visgi merginos neapleido bloga nuojauta apie gyvūnų prižiūrėtoją ir ji dar kartą parašė jai žinutę, kaip laikosi katinai.
„Gavau atsakymą „nežinau, aš išvažiavus“. Tai man sukėlė itin didelį nerimą. Po kiek laiko mėginome jai skambinti daug kartų, ji neatsiliepė. (...) Nutarėme nuvykti į jos namus nieko nepranešę ir pasiimti katinėlius.
Atvykę paklausėme, kur katinai, o atsakymas buvo – nėra. (...) Klausiu, kodėl mums niekas nepranešė, neįspėjo, kur galėjo dingti Bengalijos veislės katytė? Kelintą valandą ji dingo – niekas nežino.
(...) Mums iki skrydžio buvo likusios vos kelios valandos, stresas ir noras surasti katytę buvo begalinis, pradėjau prašyti, maldauti padėti ir eiti ieškoti jos kartu. Bet tuomet kilo įtarimas, kad tos katytės jau visiškai nėra“, – prisimena Milda.
Ji sako, kad gyvūnus saugojusios moters sugyventinis jai užsiminė, kad katę ji galėjo ir parduoti, nes šeimininkams išvykus, moteris taip pat kažkur išvažiavo.
„Nieko nelaukdami paskambinome policijai. Nuėjome pasiimti patinėlio, kuris visas drebėjo ir urzgė. Moteris sužinojusi, kad atvyksta policija, išsigando ir pradėjo draskytis, grasinti išmesti patinėlį per langą.
Atvykus policijai ji ir jos partneris pasirašė pažadą surasti katę per 3 dienas arba sumokėti 1 tūkst. svarų kompensacijos.
Kitą rytą gyvūnų prižiūrėtoja parašė žinutę norėdama pasitikslinti, ar išskridome į kelionę. Atrašėme, kad katinas turi būti grąžintas kuo skubiau, o ne rašinėjamos neadekvačios žinutės.
Dienos metu perskambinę visas klinikas su katinėlio čipo numeriu, sėdome į automobilį ir važiavome link įvykio vietos. Likus vos 20 minučių kelio gavome skambutį iš moters, kad „radau katę kambary, atvažiuok pasiimt“, – pasakoja Milda.
Ji sako iškart supratusi, kad moteris bijo tolimesnių problemų ir spėjo, kad atsiėmė katiną iš ten, kur buvo arba jį palikusi, arba pardavusi.
„Atvykome pasiimti išsigandusios, rėkiančios ne savu balsu, paskendusios savo šlapime katytės, uždarytos į kažkokią dėžę, kurioje ją grąžino moteris.
Kai paklausiau, ar ji pardavė mūsų katytę, moteris to nepaneigė, tik atsakė „katę atgavai, ko dar nori“, – dalijasi Milda.
Mergina po įrašu pridėjo įspėjimą visiems gyvūnų augintojams būti atsargiems ir nepasitikėti internete siūlomų paslaugų teikėjais.
Kaip atskirti neteisėtai parduodamą gyvūną?
Visgi gyvūnų prieglaudos „Nuaras“ vadovė ir veterinarijos gydytoja Jurgita Gustaitienė neskuba užjausti tokių šeimininkų ir sako, kad taip elgiantis Lietuvoje, šeimininkai patys padeda nesąžiningiems žmonėms daryti nusikaltimus.
„Ta pati mergina irgi padėjo padaryti nusikaltimą kitam asmeniui, todėl, kad ji kreipėsi paslaugos į asmenį, kuris neturi teisės tokios paslaugos teikti, nes gyvūnų viešbučių paslaugos taip pat yra reglamentuojamos mūsų valstybėje.
Tie pasaugojimai už pinigus yra lygiai taip pat nelegali veikla. Tai čia toks tokį sutiko ir vienas kitą apgavo. Taip ir turi būti – juk tam mūsų valstybė ir turi tam tikrą reglamentavimą įvairių paslaugų – ir prieglaudų, ir viešbučių ir tos paslaugos yra kontroliuojamos būtent, kad žmonėms taip ateityje nenutiktų. Tai šiuo atveju, ta moteris irgi ieškojo nelegalaus verslo.
Čia tas pats, jei ieškočiau dabar kontrabandinių cigarečių pirkti, o po to pykčiau, kad vis dėlto buvo ne tokios kokybės“, – sako J. Gustaitienė.
Visgi veterinarijos gydytoja prideda, kad perkant gyvūnus labai lengva pastebėti, ar jie yra vogti ar parduodami nelegaliai.
„Pirkimo metu gyvūnas privalo būti ženklintas. Perparduodant, parduodant ar dovanojant ar tą gyvūną kaip nors kitaip perleidžiant, jis turi būti ženklintas. Tai Lietuvoje ypač sugriežtinta nuo šių metų gegužės 1 dienos. Taip pat nustatyta, kad negalima gyvūnais prekiauti turgavietėse ir kitose tam tikrose vietose.
Bet jei pardavimas vyksta per portalus, visų pirma reikia žinoti, ar gyvūnas yra ženklintas. Dėl to rekomenduočiau visada nuvykti iki veterinarijos gydyklos, gydytojas ten nuskenuos mikroschemą, jis turi galimybę prisijungti prie registro ir pasitikrinti ar tas asmuo, kuris jį parduoda, iš tikrųjų yra gyvūno savininkas. Nes tik savininkas gali gyvūną parduoti ir pirkimo-pardavimo faktą, pagal nustatytos formos dokumentą, gydytojas turi užregistruoti.
Įsigijus gyvūną kažkur – per portalą ar skelbimų svetainę, vėlgi kyla klausimų, kaip jį įregistruoti net jei jis ir yra ženklintas. Kaip tas pirkėjas gali įsitikinti, kad gyvūnas nevogtas? Nes norint gyvūną perregistruoti kito žmogaus vardu, vėlgi būtina užpildyti tam tikros formos įstatymais patvirtintą dokumentą. Ir jokios papildomos sutartėlės, žodiniai susitarimai ar SMS‘ai netinka. Tai turi būti dviejų žmonių – tiek parduodančio, tiek perkančiojo, parašai“, – paaiškina specialistė.
J. Gustaitienė prideda, kad net ir iš prieglaudos imamas gyvūnas turi būti ženklintas ir pardavimo ar perleidimo metu jo mikroschema turi būti perregistruojama naujojo savininko vardu.
„Ir negali jums kažkas sakyti – va, imkite ten kokį nors pasą šuniuko ar dokumentuką, čia va gydytojo telefonas, nueikite ir pasiženklinkite.
Ne – šitoje vietoje tai jau yra pažeidimas. Net jei ir pas jus atklys katė, atsives kačiukų – jūs negalite jų taip tiesiog ir išdalinti. Pirmiausia privalote nuvykti pas gydytoją ir juos suženklinti“, – paaiškina J. Gustaitienė.
Lengvabūdiškas įsigijimas užkerta kelią ginti savo teises
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, vien per 2021 m. sausio–liepos mėn. buvo atlikti 318 registruotų gyvūnų augintinių veisėjų patikrinimai, 77 atvejais nustatyta pažeidimų, taikytos baudos pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK).
„Neregistruotų asmenų, siūlančių įsigyti gyvūnus augintinius, patikrinta 173, pažeidimų nustatyta 46 atvejais, 44 atvejais taikytos baudos pagal ANK, 2 atvejais – pagal baudžiamąjį kodeksą, konfiskacija pritaikyta 5 kartus“, – dalijasi VMVT.
Kaip pranešama tarnybos internetinėje svetainėje, lengvabūdiškas gyvūno augintinio įsigijimas iš nežinomo asmens užkerta kelią ginti savo teises ir gali atnešti finansinių praradimų. Būtent dėl to tarnyba augintinius rekomenduoja pirkti tik iš registruotų gyvūnų augintinių veisėjų.
Nors visuotinė šunų, kačių, šeškų ženklinimo ir registracijos prievolė yra panaikinta, tačiau teisės aktai draudžia parduoti neženklintus ir neregistruotus gyvūnus augintinius (šunis, kates ir šeškus).
Todėl prieš įsigyjant gyvūną augintinį, reikėtų:
1. Patikrinti, ar parduodamas šuo, katė, šeškas paženklintas ir registruotas.
2. Su gyvūno augintinio pardavėju surašyti prašymą dėl gyvūno augintinio savininko pakeitimo dviem egzemplioriais, po vieną perduodančiam ir perimančiam gyvūno augintinio savininkui, visus egzempliorius turi pasirašyti abu asmenys.
3. Pateikti vieną prašymo dėl gyvūno augintinio savininko pakeitimo egzempliorių teritoriniam VMVT padaliniui arba kreiptis į privatų veterinarijos gydytoją, kad duomenys Gyvūnų augintinių registrui būtų pateikti ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo gyvūno augintinio perdavimo.
VMVT taip pat rekomenduoja, kad pirkėjas ir pardavėjas būtų sudaręs pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje būtų įvardintos abi šalys, pateikti kontaktiniai duomenys, gyvūno įsigijimo ir grąžinimo, ginčų sprendimo sąlygos ir pan.
