Tokius darbuotojus samdančios bendrovės neslepia, kad kol kas visiškai neaišku, kaip bus vykdomi šie pokyčiai, o ilgainiui galimai sukels neigiamas pasekmes ekonomikai.
Apsigyvenus Lietuvoje reikalaus kalbėti lietuviškai
Lietuvoje daugėjant užsieniečių, ne vienerius metus kyla diskusijų, ar aptarnaudami lietuvius jie turėtų mokėti lietuviškai.
Galiausiai Seimui priėmus Valstybinės kalbos įstatymo pataisas, nuo 2026 m. toks reikalavimas teisiškai bus privalomas.
Tai reiškia, kad pardavėjai, grožio specialistai, padavėjai, pavežėjai, kurjeriai ir kiti panašius darbus dirbantys užsieniečiai veiklą vykdyti galės tik turėdami bent bazines lietuvių kalbos žinias.
Bus privaloma, kad informacija apie paslaugas ir prekes, jų ženklinimas būtų pateikta lietuvių kalba.
Tiesa, įstatyme numatytos ir išimtys. Pavyzdžiui, lietuvių kalbos mokėti nereikės tiems užsieniečiams, kurie Lietuvoje vykdys trumpalaikę veiklą – prekiaus mugėse ar šventėse. Ši išimtis negalios turintiems leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir vykdantiems tokią veiklą nuolat.
Už šių pataisų įgyvendinimą bus atsakingos ne tik valstybinės institucijos ar užsieniečius darbinančios įmonės, bet ir jų vadovai, bei patys darbuotojai.
Tačiau ką šie pokyčiai reikš užsieniečių paslaugomis besinaudojantiems lietuviams: galbūt kils tokių paslaugų kainos?
Pagrindinė užduotis – pristatymas, o ne bendravimas
Stambiausios maisto kurjerių ir pavežėjimo bendrovės Lietuvoje svarsto, ar šis reikalavimas tikrai pagrįstas, nes jų darbuotojams lietuvių kalbos prireikia labai retai.
Pasak M. Liutvinsko, kurjerių-partnerių pagrindinė užduotis yra užsakymų pristatymas vartotojams. Tuo metu už bendravimą su klientais visais paslaugų teikimo klausimais yra atsakinga klientų aptarnavimo komanda, kurioje yra daugiau nei 50 klientų aptarnavimo specialistų, dirbančių „Wolt“ biure Vilniuje.
„Jeigu klientas kreipiasi dėl bet kokios problemos, susijusios su jo užsakymu ar pristatymu, mūsų pagalbos centro darbuotojai, kalbantys lietuvių kalba, gali padėti greitai išspręsti tokius atvejus“, – pabrėžė „Wolt“ atstovas.
Be to, anot jo, „Wolt“ programėlėje veikia realaus laiko teksto vertimo funkcija, padedanti sumažinti galimus komunikacijos barjerus kasdieninėse situacijose.
„Bolt“ taip pat pridėjo, kad tik per labai nedidelę dalį maisto užsakymų prireikia žodinio bendravimo.
„Per programėlę bet kokia kalba kalbantis keleivis gali bendrauti su bet kokia kalba kalbančiu vairuotoju be jokių kliūčių – susirašinėjant žinutės išverčiamos į naudotojo pasirinktą kalbą, be to, vairuotojai gali diktuoti žinutes savo norima kalba, o programėlė paverčia žodžius tekstu, išverčia jį į keleivio pasirinktą kalbą ir išsiunčia kaip įprastą žinutę“, – dalijosi bendrovė.
Tuo metu užsakymų, atliekamų per programėlę „Bolt Food“ procese, kliento ir kurjerio bendravimo poreikis taip pat esą yra minimalus.
„Naudotojai programėlėje gali sekti nuolat atnaujinamą pristatymo informaciją – tiek užsakymo rengimo statuso atnaujinimus, tiek kurjerio kelionę link pristatymo vietos. Programėlėje taip pat yra susirašinėjimo su kurjeriu funkcija, kuria naudojantis galima bendrauti bet kuria kalba – žinutės automatiškai išverčiamos į naudotojo programėlėje pasirinktą kalbą“, – atkreipė dėmesį „Bolt“.
Bendrovė pabrėžia, kad lietuvių kalbos reikiamumą šiame darbe paveikia ir tai, kad reikšminga dalis naudotojų pageidauja bekontakčio pristatymo – kai užsakymas paliekamas kliento nurodytoje vietoje, be poreikio bendrauti su kurjeriu.
Kalbos mokėjimas, pačių užsieniečių atsakomybė?
„Wolt“ Viešosios politikos vadovas Baltijos šalims Mindaugas Liutvinskas atkreipė dėmesį, kad kurjeriai-partneriai yra savarankiškai dirbantys asmenys, todėl atsakomybę dėl kalbos mokėjimo bendrovė paliks patiems darbuotojams.
„Šiame kontekste svarbu pabrėžti, kad kurjeriai-partneriai yra savarankiškai dirbantys asmenys, su „Wolt“ platforma bendradarbiaujantys individualios veiklos pagrindu. Nors lietuvių kalbos mokėjimas, kaip ir kitų asmeninių įgūdžių tobulinimas, pirmiausia yra kurjerių-partnerių atsakomybė“, – nurodė M. Liutvinskas.
Anot jo, bendrovė atsakingai vertina naujus reikalavimus ir savo iniciatyva vysto sprendimus, kurie padėtų kurjeriams-partneriams lengviau mokytis lietuvių kalbos.
Visgi kol kas tam kelią užkerta tai, kad Vyriausybė nėra nustačiusi, kokiu lygiu bus reikalingas kalbos mokėjimas.
Anot „Wolt“, kai tik šis sprendimas bus priimtas, bendrovė atitinkamai pritaikys savo vidinius procesus, kad užtikrintų naujo reguliavimo laikymąsi.
„Bolt“ pavėžėjimo paslaugos vadovui Laimonas atkreipia dėmesį ne tik į tai, kadVyriausybė nėra patvirtinusi įgyvendinančio teisės akto. Esą klausimų kelia, kad įsigaliojus naujoms nuostatoms dabartinių kalbos egzaminų skaičius ir dažnis būtų nepakankamas.
„Todėl neišvengiamai kyla klausimai, ar bus organizuojama daugiau kalbos lygio egzaminų, ar sertifikatus galės išduoti privačios kalbų mokyklos, ar valstybė teiks paramos priemones kalbos kursams.
Taip pat svarbu ir tai, kad pasiekti A1 kalbos lygį užtrunka 4–6 mėnesius, nuo A1 iki A2 reikia dar tiek pat laiko“, – pastebėjo jis.
Be to, anot L. Jakščio, akivaizdu, kad laikant egzaminą tektų laukti ilgoje eilėje, nes norinčių užsiregistruoti bus daug.
„Šiuo metu žmonės net nežino, kuriam kalbos mokėjimo lygiui reikia ruoštis. Tai, kad iki šiol nėra patvirtintos praktinės detalės, kaip bus vykdomas Valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimas, kitąmet didelei daliai užsieniečių gali užkirsti kelią užsidirbti ir sutrikdyti paslaugų prieinamumą“, – atkreipė dėmesį „Bolt“ pavėžėjimo paslaugos vadovas.
„Bolt“ nurodo, kad jau yra užmezgusi partnerystes, kurios suteikia platformos partneriams galimybę lankyti lietuvių kalbos kursus už žymiai mažesnę kainą.
Gali turėti neigiamas pasekmes ekonomikai
L. Jakštys atkreipė dėmesį, kad nuo kitų metų užsieniečiams įsigaliosiantis reikalavimas klientus aptarnauti lietuvių kalba turės neišvengiamą poveikį visam paslaugų sektoriui. Bus paveikti ne tik pavežėjai, bet ir medicinos personalas, konsultantai, pardavėjai, barmenai, padavėjai, siuntų kurjeriai ir grožio specialistai.
Tačiau ar nauji reikalavimai privers koreguoti paslaugų kainodarą, bendrovės pasakyti kol kas neskuba.
Visgi M. Liutvinskas pažymi, kad nauji reikalavimai neišvengiamai turės įtakos kurjerių pasiūlai Lietuvoje.
Tai reiškia, kad nauji reikalavimai gali atbaidyti užsieniečius nuo darbo ir todėl sumažės.
„Tai, savo ruožtu, galėtų sumažinti galimybes patenkinti užsakymų paklausą, ypač piko laikotarpiais.
Tokia situacija, tikėtina, turėtų neigiamos įtakos mūsų platformoje veikiantiems prekybininkams - restoranams bei mažmenininkams – dėl sumažėjusių pardavimų. Kalbant plačiau, visa tai galėtų turėti neigiamos įtakos šalies ekonomikai“, – pastebėjo jis.
„Wolt“ atstovas atkreipė dėmesį, kad kurjerių skaičius nuolat kinta priklausomai nuo sezoniškumo ir kitų veiksnių. Nepaisant to Lietuvoje per pastaruosius 12 mėnesių aktyvią veiklą vykdė daugiau nei 6 000 kurjerių-partnerių.
