kurjeriai

Kuriozinė situacija Rusijoje užfiksuota darbo rinkose paskaičiavus 2023-ųjų duomenis. Pasirodo, kad kurjerių atlyginimų mediana viršijo gydytojų, mokytojų ir daugelio kitų profesijų. Taip galėjo nutikti dėl to, kad šalyje buvo sugriežtintos migracijos taisyklės, sumažėjo norinčių ir galinčių dirbti šį darbą ir ženkliai išaugo atlyginimai.

„Bolt“ dirbantis kurjeris socialiniuose tinkluose pasidalino istorija, kai nepavykus susisiekti su klientu, paliko užsakymą prie durų, tačiau po savaitės buvo apkaltintas, kad nepristatė maisto, o iš jo sąskaitos nuskaičiuota daugiau pinigų, nei kainavo pats užsakymas. Pasak kurjerių asociacijos atstovo, tokios situacijos nėra retos, o spręsti tokias situacijas turėtų maisto užsakymo ir privežimo platformos, o ne kurjeriai.

Vis populiarėjant maisto pristatymui į namus užsisakius internetu, daugėja ir įvairaus plauko nesusipratimų dėl pristatymo. Žmonės skundžasi nesusikalbantys su maisto kurjeriais, mat jie neretai nekalba lietuviškai. Štai Ievos maistą neva kurjeris suvalgė ir ji dar liko skolinga „Bolt Food“. Atvejį pakomentavo įmonės generalinis vadovas.  Naujienų portalo.

Didėjant nusiskundimų dėl netinkamo krovininius motorinius dviračius vairuojančių maisto kurjerių elgesio bei keliamos grėsmės kitiems eismo dalyviams skaičiui, Susisiekimo ministerija maisto pristatymo paslaugų teikėjų prašo imtis šių kurjerių drausminimo priemonių. Situacijai nesikeičiant, ministerija neatmeta galimybės teisiškai apriboti tokių transporto priemonių eismą šaligatviais.

Kaimyninėje Latvijoje siautėja maisto išvežiotojai. Rygos gatvėmis jie skraido kaip nori ir kur nori, dažniausiai – techniškai netvarkingais automobiliais. Policija bejėgė, mat ant mašinų užkabinti suomiški numeriai, o vairuoja jas anglakalbiai vairuotojai. Ir dažnas jų tokias mašinas tiesiog nuomojasi iš neaiškių asmenų.   „Reddit“ tinklapyje maisto išvežiotojai įžiebė diskusiją – kaip prasimanyti daugiau pinigų kuo mažesnėmis sąnaudomis.

Kaskart naujų būdų nesąžiningai pasipelnyti surandantys sukčiai nesnaudžia ir pastaruoju metu vis dažniau taikosi į siuntų pristatymo sektorių. Logistikos bendrovės „Itella Logistics“ komercijos ir pardavimų direktoriaus Baltijos šalims Gedimino Mickaus teigimu, pinigus ar asmens duomenis išvilioti iš siuntų laukiančiųjų sukčiai bando įvairiai, tad žmonėms svarbu būti itin atidiems.

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, daugybė gyventojų dirba  įvairioms skaitmeninėms platformoms. Tarp tokių darbuotojų yra ir maisto išvežiotojai. Iki šiol jiems nebuvo garantuojama minimalioji mėnesinė alga (MMA), socialinis draudimas ir kitos garantijos. Maisto išvežiotojai Lietuvoje dirba su individualia veikla, todėl neturi įprastų socialinių garantijų, pastovaus uždarbio ir jiems nėra užtikrinama MMA.

Liepos 10–12 d. dėl NATO viršūnių susitikimo Vilniaus Senamiestyje, dalyje Naujamiesčio ir kitose miesto prieigose bus leidžiama judėti tik pėsčiomis. Tai reiškia, kad apribojus eismą aktyviuose miesto taškuose, pavežėjai ir maisto kurjeriai turės persiplanuoti darbus.

Vis daugiau gyventojų įvairias prekes užsisako internetu, o klientams jas pristato vairuotojai. Siuntų išvežiotojams per dieną tenka nuvažiuoti vidutiniškai 70, kartais net 300 kilometrų. Tad kiek jie dirba ir kiek gali uždirbti už šį jokio išsilavinimo, regis, nereikalaujantį darbą? Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad siuntų surinkinėjimas ir išvežiojimas yra monotoniškas darbas.

Nuo balandžio 12-osios Estijos sostinėje naudojantis „Wolt“ programėle 24 valandas per parą bus galima užsisakyti paruoštų patiekalų, maisto produktų ir kitų mažmeninės prekybos prekių. Be Talino, visą parą veikiančia platforma bus galima naudotis ir Rygoje bei Vilniuje. „Wolt Baltic“ vadovės Liis Ristal žodžiais, toks paslaugos išplėtimas visiškai logiškas, juolab kad vartojimas visą parą yra bendra tendencija, kuri kasmet tik stiprėja.

Lietuvos kurjerio paslaugų startuolis „Ziticity“ pranešė stabdantis veiklą. Kaip teigiama įmonės interneto puslapyje paskelbtame pranešime, sprendimas uždaryti startuolį priimtas dėl nepalankios verslo aplinkos.  „Nepaisant ankstesnio augimo, šių metų verslo aplinka mums nėra palanki. Kokybiškoms logistikos paslaugoms reikia infrastruktūros – sandėlių, specialios įrangos, automobilių, didelės kurjerių komandos.

Vis didesnes kainas gyventojai pastebi ne tik degalinėse, parduotuvėse ar sąskaitose už šilumą ar elektrą. Daugiau tenka mokėti ir užsisakant maistą į namus. Šias paslaugas teikiančios įmonės neslepia, kad padidėjo tiek pristatymo kaina, tiek minimali suma, kurią reikia išleisti, norint pavalgyti neišeinant iš namų. Populiariose maisto pristatymo platformose minimali užsakymo suma padidėjo iki 12–15 proc., o maksimali pristatymo įkainis – net iki 20 proc.

Gyventojai vis dažniau įvairias prekes įsigyja elektroninėse parduotuvėse, kai kurie jose jau perka ir kalėdines dovanas. Tačiau elektroninė prekyba išaugusi tiek, kad siuntos jau nebetelpa į paštomatus. Specialistai įspėja: jeigu laiku norite patys gauti užsakytas prekes arba kad siunčiamos siuntos neužtruktų, turite paskubėti.

Neslūgstant koronaviruso pandemijai, vis daugiau gyventojų maisto produktus perka ne patys gyvai, o užsisako internetu. Prekių pristatymo paslaugas teikiančios įmonės neslepia, kad šis verslas klesti.

Pastaruoju metu sparčiai augant siuntų kiekiui, juos pristatančios bendrovės ruošiasi priimti daugiau darbuotojų. Įmonių atstovai skaičiuoja, kad įdarbins kelis šimtus darbuotojų. Taip pat papildomai užsidirbti kvies žmones, kurie galės tapti laisvai samdomais kurjeriais. Įmonės žada plėsti ir paštomatų skaičių. Siuntų pristatymo įmonės „DPD Lietuva“ komunikacijos vadovas Tomas Vaišvila prognozavo, kad internetinė prekyba vėl rudenį suklestės, kaip buvo ir pernai.

Maisto kurjeriai Vilniuje surengė protestą ir kelioms minutėms užblokavo eismą. Kurjeriai prie „Wolt“ biuro skandavo „gėda“. Kurjeriai tokiu būdu išreiškė nepasitenkinimą dėl naujo apmokėjimo modelio, pagal kurį darbdaviai nuvažiuotą atstumą pristatant maistą ėmė skaičiuoti ne pagal realiai nuvažiuojamą kelią, o tiesia linija. Įmonė kurjeriams siūlo pakentėti, esą rudenį, kai padaugės užsakymų ir darbo, jų pajamos vėl bus tokios pačios arba net padidės.

Gyventojai piktinasi maisto pristatymo į namus „Bolt Food“ kurjerio elgesiu. Šis gamtinius reikalus nusprendė atlikti tiesiog daugiabučio, į kurį pristatė maistą, laiptinėje. Įmonės atstovas apgailestavo dėl kurjerio elgesio, tačiau priminė, kad kurjeriai nėra bendrovės darbuotojai, o savarankiški platformos partneriai. Tačiau jis patikino, kad netinkamai besielgiančių kurjerių paskyra yra blokuojama.

Maisto bei kitų prekių išvežiojimo bendrovių kurjeriai nėra jų darbuotojai, tačiau jie neturėtų būti palikti be apsaugos, sako „Wolt“ vadovė Baltijos šalims.   Anot Liis Ristal, santykį tarp platformos ir kurjerių, kuriuos ji vadina partneriais kurjeriais (angl. courier partners), reikėtų sureguliuoti Europos Sąjungos lygiu.

Į daugiabučių kompleksą Kalifornijoje prekes pristačiusi kurjerė sumušė klientę ir už tai buvo suimta vietos pareigūnų. Po Alamedos apygardoje įvykusio šiurpaus incidento „Amazon“ darbuotoja buvo skubiai atleista iš darbo. Šis incidentas įvyko birželio 3 dieną, kai prekes pristačiusi kurjerė apsižodžiavo su jas priėmusia 67-erių pensininke. Įžeidimų sulaukusi 21-erių Itzel Ramirez į tai sureagavo labai impulsyviai ir puolė „Amazon“ klientę.

Pusantrų metų Lietuvoje veikianti maisto pristatymo į namus platforma „Bolt Food“ paslaugą ima teikti vis daugiau šalies miestų. Vos prieš mėnesį platforma tapo prieinama Marijampolėje, o nuo gegužės 17 d. „Bolt Food“ kurjeriai maistą pristato ir Mažeikiuose. Maistą tieks 10 maitinimo vietų „Bolt Food“ plėtrą Mažeikiuose lėmė jau esamų platformos partnerių susidomėjimas maisto pristatymo paslauga šiame mieste.

Per pandemiją siuntų apimtims šovus į neregėtas aukštumas, bendrovių, kurie siuntas pristato, mažėja. Kai kurių smulkių įmonių pajamų šaltinius apkarpė COVID-19, o naujiems žaidėjams į rinką įsiterpti sudėtinga, rašo portalas vz.lt.

Dėl pandemijos ilgą laiką uždarytiems restoranams ir kavinėms maisto pristatymas į namus buvo bene vienintelis būdas bent kiek palaikyti savo veiklą. Visgi restoranų valdytojai greitai pajuto, kad užsidirbti iš maisto pristatymo per kurjerių platformas – sudėtinga arba net neįmanoma, nes kurjerių platformų taikomi paslaugų mokesčiai „suvalgo“ bene trečdalį uždarbio.

Kaunietė, nusprendusi pasinaudoti paštomatų paslaugomis, liko it musę kandusi – siuntą gavo, bet ne savo. Apie tai pranešusi „Omnivai“, per klaidą jai pristatyta siuntą grąžino, o savosios taip ir nesulaukė. Galiausiai siuntų tarnyba pranešė, kad pasimetusio pirkinio nebeieškos. Tuo tarpu „Omniva LT“ operacijų departamento direktorė Giedrė Vaitekūnaitė nurodo dėl pasimetusios siuntos kreiptis į siuntėją, kad šis galėtų atlyginti žalą gavėjui.

Laisvėjant karantinui siuntų bendrovės taip pat žada pokyčius – už prekes vėl bus galima atsiskaityti grynaisiais. O registruotos pašto siuntos bus įteikiamos gavėjams į rankas. Vis tik bendrovės tikina, kad netgi ir pasibaigus karantinui prekybos internetu apimtys nemažės, tad įmonės nežada mažinti paštomatų ar darbuotojų skaičiaus. „DPD Lietuva“ komunikacijos vadovas Tomas Vaišvila teigė, kad atsiskaityti už prekes klientai netrukus galės ir grynaisiais pinigais.

Užsisakėte siuntą ne iš Europos sąjungos šalies? Nenustebkite, jei teks susimokėti ne tik už muitus ar PVM, bet ir  išmuitinimo mokestį. Jį teks sumokėti tarpininkams, kurie sutvarko visus dokumentus. Gyventojams norintiems tai padaryti patiems, gali tekti nueiti nelengvą kelią. Lietuvos pašto duomenimis, retas siuntų gavėjas pasiryžta pats išmuitinti gaunamus siuntinius.

Gyventojai skundžiasi, kad dar prieš Naujuosius metus užsisakė siuntinius, tačiau jų iki šiol nesulaukia. Tokių situacijų, panašu, yra ne viena. Naujienų portalui tv3.lt Gediminas (vardas ir pavardė redakcijai žinoma – aut. past.) teigė, kad daugiau nei mėnesį nesulaukia savo pirkinių. „Užsisakiau iš vienos parduotuvės patefoną ir garso kolonėles. Patefoną jie turi vietoje, viskas gerai, bet kolonėlių neturi.

Lietuvos paštas perspėja, kad dėl gausaus sniego ir dėl to pablogėjusių eismo sąlygų, gali sutrikti laiškininkų bei kurjerių darbas, todėl gyventojus korespondencija, laiškai bei siuntos gali pasiekti vėliau. „Kurjeriai bei dalis laiškininkų pas gyventojus vyksta automobiliais, todėl prastos eismo sąlygos tiesiogiai liečia jų darbą.

„DPD Lietuva“ sulaukė pranešimų apie suaktyvėjusį finansinį sukčiavimą, kai internetiniai sukčiai bando išvilioti asmenų, pardavinėjančių prekes skelbimų portaluose, mokėjimo kortelių duomenis Tai buvo daroma imituojant siuntų savitarnos internetinę svetainę esiunta.lt ir dpd.lt, rašoma įmonės pranešime žiniasklaidai.  Siuntų pristatymo bendrovė ragina gyventojus būti itin atidžiais ir primena, kad visuomet įsitikintų, jog atidaromi DPD internetiniai puslapiai baigiasi būtent galūne „dpd.

„Maxima Grupės“ valdoma trijose Baltijos šalyse veikianti elektroninė parduotuvė „Barbora“ žengia į Lenkijos rinką, kur ji turi prekybos tinklą „Stokrotka“. Anot „Barboros“ vadovo, toks žingsnis žengtas, pernai įtvirtinus pozicijas Baltijos šalių rinkose. Pasak Andriaus Mikalausko, pirmuoju plėtros etapu „Barbora“ žengs į Lenkijos sostinę Varšuvą. „Plėtra į Lenkiją – jau subrendęs strateginis įmonės plėtros etapas. Pirmuoju plėtros etapu žengsime į Varšuvą.

Per karantiną išsiilgę švenčių ir pramogų tautiečiai ieško išskirtinių būdų, kaip atšvęsti Naujuosius metus. Šiomis dienomis viešbučiai neatsigina žmonių skambučių – gyventojai paskutinę minutę teiraujasi apie Naujametes pramogas ir šventines vakarienes. O ant išlikimo ribos balansuojantys prabangūs viešbučiai siūlo ne tik šventinę nakvynę, bet ir prašmatnią vakarienę kambaryje. Toks Naujųjų metų sutikimas gali kainuoti nuo kelių šimtų iki tūkstančio eurų.

Norintiems atsiimti siuntas tenka apsišarvuoti kantrybe – kai kuriems žmonėms eilėse tenka laukti net porą valandų. Siuntų tarnybų atstovai sako, kad užsakymų kiekis palyginti su pirmu karantinu išaugo net 80 procentų. Taigi, ar visi šiais metais sulauks savo Kalėdinių dovanų – nežinia. Greta, kaip ir daugelis lietuvių, savo Kalėdines dovanas užsisakinėjo internetu.

Bankui atlikus atsiskaitymų analizę, aiškėja, kad lietuviai per karantiną maisto prekėms išleido beveik ketvirtadaliu daugiau, o latviai ir estai – sutaupė. Labiausiai Lietuvoje šoko mokėjimai už pašto paslaugas. „Lietuvos paštui“ karantino laikotarpis buvo gerokai užimtesnis nei Kalėdos – išsiųsta per milijoną siuntų. Banko analizė parodė, kad latvių ir estų pirkimo įpročiai pastarąjį mėnesį smarkiai skyrėsi.

Koronavirusas iš dalies kuriam laikui pakeitė žmonių gyvenimo būdą – jie vis dažniau perka internetu, rinkdamiesi pristatymo į namus ar paštomatus paslaugą. Tokia susiklosčiusi situacija pakeitė ir darbo rinką – jau pirmą karantino savaitę išaugo kurjeriams skirtų darbo pasiūlymų skaičius. Dėl išaugusios elektroninės prekybos, galima pastebėti, kad šiuo metu aktyviau ieškoma prekių surinkėjų, užsakymų apdorotojų, kurjerių, prekių suvedinėtojų, sandėlininkų/sandėlio darbuotojų, el.

SPY ir JWH – Kinijoje pagaminti kvaišalai jau spėjo užkariauti šalies rinką. Kriminalinės policijos biuro Narkotikų kontrolės valdybos viršininkas Edvardas Šileris portalui Balsas.lt sakė, kad naujos rūšies narkotikai – SPY ir JWH – dar neįtraukti į draudžiamųjų preparatų sąrašą: „Kvaišalai gaminami Kinijoje biriu ir kietu pavidalu. Pas mus patenka per siuntas, kitais būdais“. Šio narkotiko rūšys skiriami skaičiais. Pavyzdžiui, JWH 212 – tai rūkymui skirtas preparatas.

Klaipėdos policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro (ONTB) pareigūnai sulaikė asmenis, Klaipėdos mieste platinusius narkotines medžiagas. Anot pranešimo, kriminalistai sulaikė tris narkotinių medžiagų platintojus: 18–21 metų amžiaus jaunus vyrus, kurie, kaip įtariama, platino kanapes ir jų dalis. Policijos operacijų metu sulaikyti keturi asmenys, kurie įgijo ar pasikėsino įsigyti įtariamųjų platinamas medžiagas.

Jau 60 metų „Volkswagen“ sėkmingai gamina nedidelius komercinius automobilius. Minėdama šią sukaktį vokiečių kompanija parodė elektrinį koncepcinį furgoną „eT“. Jo išorės dizainas turi daug ką bendro su ankstesniu konceptu „Bulli“, tačiau jo viduje gausu dar neregėtų praktinių savybių, kurios šį elektromobilį gali paversti kiekvieno kurjerio svajone. „eT“ Ingolštadto specialistai kūrė bendradarbiaudami su Vokietijos paštu ir Braušveigo menų universitetu.

Narkotikų kurjerė iš Lietuvos sulaikyta Argentinoje. Medikai iš moters skrandžio išplovė kelias dešimtis kapsulių su kokainu. Lietuvos pilietė sulaikyta Argentijoje, Salvador Mazza mieste per transporto patikrinimą. Pareigūnams sukėlė įtarimų itin nervinga moteris, kuri atrodė labai susijaudinusi. Vėliau paaiškėjo, jog nurytos kapsulės jai kėlė diskomfortą. Kurjerė paguldyta į ligoninę. Viso moteris skrandyje ir po drabužiais slėpė apie 100 plastikinių kapsulių su kokainu.

Grįžus iš visokių užjūrinių kelionių mūsų televizinis kino repertuaras turbūt atrodo labai jau menkai? Bet ir jame pasitaiko filmų, kadaise blizgėjusių įvairiuose festivaliuose, pagrindinė jo bėda – turbūt tie amžini pakartojimai, kilę ne iš turtingo gyvenimo. Šeštadienis Na, taip, visi puikiai žinome, kad brolių Wachowsky „Matrica“( TV1. 21.00 val.