Ispanijos bankams gali prireikti papildomo kapitalo, jeigu ekonominė situacija šalyje pablogės, antradienį pareiškė šalies Centrinio banko vadovas.
Ispanijos bankai nukentėjo nuo nekilnojamojo turto rinkos griūties 2008 metais ir nuo praėjusių metų, kai pagilėjo euro zonos skolų krizė, yra budriai stebimi.
Investuotojai baiminasi, kad bankų problemos privers Ispaniją prašyti paramos, kaip tą teko daryti Graikijai ir Portugalijai. Antradienį jie aktyviai pardavinėjo Ispanijos obligacijas, kurių pajamingumas šoktelėjo iki neregėto nuo gruodžio mėnesio lygio.
Šalies vyriausybė atmetė tokią galimybę, o premjeras Marianas Rajoy pirmadienį pranešė apie papildomus biudžeto karpymus.
Tačiau daugelis analitikų baiminasi, kad tokie apkarpymai gali išprovokuoti gilią recesiją. O šis scenarijus, pasak šalies centrinio banko vadovo Miguelio Angelo Fernandezo Ordonezo, gali reikšti, kad bankams prireiks papildomo kapitalo.
„Jeigu Ispanijos ekonomika pagaliau atsigaus, to, kas buvo padaryta, pakaks, bet jeigu ekonomika trauksis smarkiau nei prognozuota, teks didinti kapitalą“, – M. A. F. Ordonezas pastebėjo, kad artimiausioje ateityje vargu ar tikėtinas žymus atsigavimas šalyje.
„Iš krizės euro zonoje traukiamasi labai lėtai ir todėl negalime sau leisti aprimti“, – sakė jis.
Pagal prieš du mėnesius pradėtą bankų reformą reikalaujama, kad bankai skirtų apie 50 mlrd. eurų nuostoliams, susijusiems su nekilnojamuoju turtu, padengti; taip pat bankai raginami jungtis ir taupyti lėšas nesikreipiant į valstybinius fondus.
Vyriausybė tikina, kad jai nebereiks daugiau lieti valstybės lėšų į bankus, tačiau daugelis analitikų abejoja, ar norint padengti finansavimo trūkumą pakaks perduoti silpnus konkurentus į mokesnių dalyvių rankas.
