Užuot karpiusi ir taip mažas bedarbių pašalpas, valdžia galėtų pakelti mokesčius turtingiesiems. Taip mano ekonomistas Romas Lazutka, rašo "Balsas.lt savaitė".
Valdžia, maksimalią bedarbio išmoką sumažinusi iki 650 litų, elgiasi labai neapgalvotai, nes dėl tokių sprendimų labiausiai nukentės kvalifikuoti, didesnes įmokas „Sodrai“ mokėję žmonės, todėl daug sutaupyti irgi nepavyks. „Niekur pasaulyje taip nedaroma. Bedarbio pašalpos turi būti siejamos su buvusia alga. Ar negalėtų žmonės, kurie uždirba daugiau, ir mokesčių daugiau sumokėti?“ – kalbėdamas su „Balsas.lt savaite“ teigė Vilniaus universiteto ekonomikos profesorius Romas Lazutka.
Nepagrįsti skaičiavimai
– Maksimalią bedarbio išmoką Seimas sumažino iki 650 litų. Kai kurie ekspertai sako, kad tai blogiau nei sumažintos pensijos.
Sutinku, tai yra labai blogai. Mažinama viršutinė bedarbio išmokos riba, tai yra tiems, kurie mokėjo daugiau, kurie dirbo labai ilgai. Dabar tie žmonės yra 50, 55 metų, jie netenka darbo ir vietoj algos gauna apie 40 proc. sudarančią išmoką. O dabar ją dar sumažino. Juk ta pašalpa 9 mėnesius mokama. Maksimalią, siekiančią kiek daugiau nei tūkstantį litų, bedarbis gaudavo pusę metų.
– Valdantieji teigia, kad nėra normalu, jog minimali alga siekia 800 litų, o maksimali bedarbio pašalpa – daugiau nei tūkstantį litų. Esą tai skatina bedarbius nedirbti, o gauti pašalpą.
Mažinti bedarbio pašalpą – nepagrįstas ir labai primityvus skaičiavimas. Iš visų darbo neturinčių žmonių pašalpas gauna kas trečias. Maksimalias gauna ne daugiau kaip 5 proc. visų bedarbių. Jei atsiranda darbo vietų, už minimalią algą, manau, dirbtų 95 proc. darbo neturinčių žmonių, kurie negauna pašalpos arba gauna ją mažesnę.
Jei žmogus, kaip aš įsivaizduoju, gauna tūkstančio litų pašalpą ir jam pasiūlo darbą, yra tikimybė, kad jis dirbs ilgiau, nei gaus pašalpą. Racionalus žmogus galvoja būtent taip, nes kitą dieną darbo juk gali ir nebepasiūlyti.
Dėl tokio sprendimo nukentės tik kvalifikuoti specialistai, kurie uždirbo daugiau, darbininkams niekas didelės algos niekada nemokėjo. Nereikėtų svarstyti, kad bedarbio pašalpa turėtų būti mažesnė už minimalią algą. Niekur pasaulyje taip nėra.
Pašalpos bedarbiams yra siejamos su buvusia alga, tai draudimas. Pavyzdžiui, žmogus apsidraudė namą, jo rinkos vertė – milijonas. Tarkime, namas sudegė, žmogui išmokama 100 tūkstančių litų, kad galėtų nusipirkti bendrabučio kambarį. Kodėl išmokėti turėtų daugiau? Kad vėl nusipirktų namą? Ne.
Nes tai draudimas, o ne socialinė parama. Jeigu tai būtų parama, nebūtų reikalaujama, kad mokėtum „Sodrai“. Išmokos dydis turi būti susietas su buvusia įmoka.
Sutaupoma nedaug
– Tačiau į „Sodros“ biudžetą surenkama vis mažiau. Valdantieji sako, kad išmokų mažinimas neišvengiamas.
– Iki krizės irgi buvo surenkama mažai. Ir pensijos, ir išmokos jau iki krizės buvo mažos. Didžioji dalis bedarbių ir iki krizės tų pašalpų negavo.
Apie kokius pinigus čia kalbama? Kiek žmonių nebegaus maksimalios išmokos? Juk ją gauna labai nedidelė dalis. Tokių, kurie daug uždirbo ir neteko darbo, nėra daug. Gal išeitų keliolika milijonų litų. Tos sutaupytos lėšos – smulkmena.
Skirtinga politika
– Ką siūlote?
– Jei turėčiau Finansų ministeriją su 500 darbuotojų, tuoj pat paimtume ir suskaičiuotume, kur nukirpti. Reikia turėti pasidėjus šalia biudžetą ir žiūrėti, kur galima nurėžti.
Kolega ekonomistas Raimundas Kuodis yra apskaičiavęs, kad, tarkime, geležinkelių sistemoje galima rasti 200 milijonų litų.
Pavyzdžiui, yra žmonių, kurie gauna pajamas, didesnes nei 4 tūkstančiai litų, tegul jie sumoka mokesčių 20-ia, 30-ia litų daugiau, o tie, kurių pajamos viršija 8 tūkstančius litų, tegul sumoka papildomai 100 litų ar daugiau. Ar tai jiems būtų labai sunku? Ir būtų surinktos lėšos tiems bedarbiams.
Mes, kurie uždirbame daugiau, pajėgūs mokėti didesnius mokesčius. Tik Finansų ministerija kartoja, kad dideles algas žmonių uždirbančių nėra daug ir nedaug ką surinksime, tačiau finansų ministrė yra minėjusi, kad tai galėtų būti apie 100 milijonų litų. Kiek yra tekę dalyvauti tarptautinėje veikloje, visos šalys krizės metu plečia paramą bedarbiams ir skurstantiesiems, Lietuva – karpo.
Kodėl nepadidinus gyventojų pajamų mokesčio? Žinoma, Lietuvoje tai būtų labai nepopuliaru – progresiniai mokesčiai. Nejaugi tas, kuris uždirba 5 tūkstančius litų, negalėtų mokėti nors kiek daugiau mokesčių? Čia jau principo reikalas. Lietuvoje vyrauja dogmatinis supratimas, esą jei įvedame progresinį mokestį, grįžtame į komunizmą.
Pokomunistinėse šalyse yra ne progresiniai mokesčiai. O tose šalyse, kurios neturėjo kumunistinės praeities, mokesčiai progresiniai.
***
Gruodžio 10 dieną darbo ieškojo 257,5 tūkst. asmenų, turinčių bedarbio statusą, Lietuvos darbo biržos duomenų bazėje buvo 1093 laisvos darbo vietos.
