90 mln. litų papildomai siūloma numatyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, kad be sutrikimų iki metų pabaigos būtų finansuojama savivaldybėms priskirta valstybės funkcija mokėti išmokas socialinės paramos gavėjams.
Panaikinus Konstitucijai prieštaraujantį teisinį reguliavimą dėl valstybinių pensijų dirbantiems pensijų gavėjams mokėjimo ir atsižvelgus į pensininkų skaičiaus augimą, Finansų ministerija siūlo papildomai skirti 13,2 mln. litų valstybinėms pareigūnų ir teisėjų pensijoms išmokėti. Iš jų 12 mln. litų - Vidaus reikalų ministerijai, 0,8 mln. litų - Kalėjimų departamentui, beveik 0,1 mln. litų - Nacionalinei teismų administracijai, bemaž 0,3 mln. litų - Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui.
28,5 mln. litų siūloma papildomai numatyti asignavimų valdytojų kreditiniams įsipareigojimams mažinti. Iš tos sumos Policijos departamentui tektų 8,5 mln. litų, Kalėjimų departamentui - beveik 4,7 mln. litų, Švietimo ir mokslo ministerijos pavaldžioms įstaigoms - 4 mln. litų, Vidaus reikalų ministerijai - 3 mln. litų, Kultūros ministerijai - beveik 1,9 mln. litų, teismams - 1,4 mln. litų ir kitiems asignavimų valdytojams (daugiausia nacionalinėms kultūros įstaigoms) - 5 mln. litų.
Didžiąją dalį papildomų lėšų poreikio siūloma padengti sumažinus kitus asignavimus 88,2 mln. litų. Didžiausia suma, t. y. 58,6 mln. litų, siūloma mažinti Finansų ministerijai skirtas biudžeto lėšas. Perskirstomi dar 22,1 mln. litų yra dėl sumažėjusio vaikų skaičiaus sutaupytos mokinio krepšelio lėšos - įstatymas numato, kad jos grąžinamos į biudžetą. Į papildomai perskirstomas lėšas įskaičiuoti 3,7 mln. litų sumažinami asignavimai Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijai, 1,9 mln. litų - Susisiekimo ministerijai, 1,4 mln. litų - Nacionalinei teismų administracijai, 0,5 mln. litų - Akademinei etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai.
Dėl asignavimų perskirstymo šių metų valstybės biudžeto deficitas bus 0,04 proc. BVP didesnis nei pernai gruodį patvirtintas. Toks nežymus padidėjimas neturėtų pakenkti siektinam viešųjų finansų deficito rodikliui, kuris, kaip rodo biudžetų vykdymo duomenys, turėtų būti labai artimas 3 proc. BVP.
Parengtame projekte taip pat siūloma įtvirtinti nuostatą, kuri suteiktų Finansų ministerijai teisę, esant poreikiui ir laikantis grynojo skolinimosi limito, skolintis valstybės vardu Europos investicijų banko kapitalo padidinimo daliai apmokėti. Tai sudaro 26,1 mln. litų ir ši dalis nedidina Lietuvos valdžios sektoriaus deficito, nes įgyjamas valstybės finansinis turtas.
