Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė ketinantis paversti savo šalį penkta galingiausia ekonomika pasaulyje. Šiuo metu Rusija užima vienuoliktą poziciją, rašo BBC.
Sudedamoji ekonomikos augimo plano dalis – tiesioginės užsienio investicijos, kurios turėtų suteikti šaliai teigiamo stimulo. Vis dėlto užsienio investuotojai nerimauja dėl V. Putino sprendimo grįžti prie šalies vairo. Dar labiau neramina augantis šalies gyventojų nepasitenkinimas. Dalis didžiųjų miestų gyventojų nenori šalies vadovu dar šešis metus matyti V. Putino, tad eina į gatves ir rengia protestus.
Rusija priklauso sparčiai besivystančių BRICS valstybių klubui ir mėgaujasi pasakiškais energetiniais ištekliais, tačiau stebėtojai sako, kad šalis nesugeba išnaudoti savo potencialo.
Korupcijos kliūtis
Buvęs BBC korespondentas Maskvoje ir Kremliaus viešųjų ryšių patarėjas Angusas Roxburghas sako, kad pagrindinė Rusijos ekonomikos negalavimo priežastis yra korupcija.
„Valdžia puikiai suvokia šią problemą ir nuolatos inicijuoja programas nukreiptas prieš korupciją, tačiau yra bejėgė pakeisti padėtį“, - sako A. Roxburghas.
„Tiesą sakant, kasmet padėtis darosi vis prastesnė, kalbama esą vidutinis kyšis Rusijojos verslo aplinkoje siekia 10 tūkst. JAV dolerių“, – neslepia buvęs Kremliaus patarėjas.
„Transparency International“ kasmet atlieka korupcijos suvokimo tyrimą, organizacijos duomenimis, 1996 metais Rusija pagal šį kriterijų užėmė 46 vietą, o 2011 buvo nukritusi į 146 poziciją ir pateko tarp pačių korumpuočiausių pasaulio valstybių.
Biurokratai, atsakingi už bet kokius su verslo plėtojimu susijusius leidimus, nevengia prašyti milžiniškų kyšių, kurie didina verslo veiklos kaštus ir išpučia galutines kainas.
„Pernai įvyko negirdėtas dalykas, trys aukštas pareigas užimantys valdininkai buvo nuteisti už 1 mln. JAV dolerių vertės kyšio reikalavimą iš Japonijos bendrovės „Toshiba“, kuriai žadėjo suteikti galimybę dalyvauti viešuose pirkimuose“, - prisiminė A. Roxburghas.
Daugelis užsienio investuotojų iki šiol atsimena tragišką Sergėjaus Magnickio istoriją, kuomet užsienio investicinio fondo pasamdytas teisininkas, atskleidęs palataus masto korupciją, atsidūrė kalėjime ir mirė nuo smurtinių sužalojimų.
Skundžiasi ne tik užsienio investuotojai, bet ir vietos verslininkai taip pat nekenčia esamos sistemos.
„Daugybė verslininkų pateko į kalėjimą, nes aukšti pareigūnai panoro neteisėtomis priemonėmis perimti jų verslus“, - sako A. Roxburghas.
Pabėgo 42 mlrd. JAV dolerių
Rusijos centrinio banko duomenimis, vien tik per pirmus keturis 2012 metų mėnesius iš šalies pabėgo 42 mlrd. JAV dolerių kapitalo. Iš pirmo žvilgsnio sprendimas atrodo parastas ir aiškus – tereikia pašalinti korumpuotus pareigūnus. Tačiau, kaip sako rusai, ši padėtis yra be išeities, nes žuvis pradeda pūti nuo galvos.
Kremliaus vadovai puikiai žino apie korupcijos mastą ir gali įvardinti konkrečius aukštas pareigas užimančius asmenis, kurie susikrovė turtus nešvariais būdais, tačiau sistema yra pernelyg glaudžiai tarpusavyje, kad aukščiausi šalies pareigūnai imtų naikinti vieni kitus.
Per keturis prezidentavimo metus Dimitrijus Medvedevas šalies prioritetu paskelbė siekį modernizuoti Rusijos ekonomiką ir sukurti aplinką, kurioje klestėtų pramonė ir aukštųjų technologijų sektorius.
D. Medvedevas Maskvos priemiestyje Skolkove įkūrė inovacijų centrą, kuris turėjo tapti Rusijos Silicio slėniu. Be to, prezidentas buvusį Kremliaus personalo vadovą įpareigojo Maskvoje kurti pasaulinį finansų centrą.
Tačiau tokiu keliu inovacijos negimsta, iš viršaus nuleisti sprendimai gali visiškai nesiderinti su rinkos užmačiomis, todėl D. Medvedevo iniciatyvos buvo pasmerktos žlugti.
Vis dėlto negalima teigti, kad Rusijoje nėra sėkmingo verslo pavyzdžių. Kai kuriems verslininkams kuo puikiausiai sekasi plaukioti drumzlinuose šalies verslo vandenyse.
Perdėtos kalbos
Sergėjus Belusovas įsteigė didžiausią Rusijoje programinės įrangos gamintoją „Parallels“. Anot jo, visada sunku sukurti kelių šimtų milijonų JAV dolerių vertės verslą, tiesiog skirtingose šalyse tenka susidurti su skirtingomis kliūtimis.
„Pavyzdžiui, JAV sunku suvilioti talentingus darbuotojus, be to, ten milžiniška konkurencija, aukšti veiklos kaštai, - sako milijonierius. - Tuo tarpu kai mes 2000 metais Rusijoje pradėjome savo verslą, didžiausiu kliuviniu tapo biurokratija ir neišvystyta infrastruktūra.“
Verslininkas pripažįsta, kad politinio stabilumo stoka gali pakenkti verslui, tačiau mano, jog kalbos apie padėtį Rusijoje yra perdėtos.
„Nemanau, kad dėl valdžios kaitos Rusijoje šiuo metu gali kilti didelė grėsmė, tik pagalvokite, kaip reikėtų vystyti verslą tokiomis sąlygomis, kokias šiandien išgyvena Egiptas“, - svarsto verslininkas.
„Šiandien važiuodamas Maskvos gatvėmis ir regėdamas prabangius automobilius, restoranus bei prekybos centrus nejučia pradedu lyginti dabartį su sovietmečiu, kai padėtis buvo kur kas prastesnė, manau, kad kapitalizmas ir demokratijos plėtra keičia Rusijos veidą“, - sako S. Belusovas.
„Tiesą sakant, šiandien eiliniai Rusijos gyventojai vertinant materialiniu ir laisvės požiūriu gyvena kur kas geriau nei bet kuri kita iki šiol buvusi karta“, - baigia pokalbį verslininkas.
