Socialiniame tinkle „Facebook“ I. Šimonytė rašė, kad dabar, stebėdama diskusiją dėl NT mokesčio, premjerė „gali suprasti populizmo dedamąją“.
„Būna, kad politikoje be jos sunku ir tada ne šiaip, kad ignoruoji, kas rekomenduojama tarptautinių organizacijų (imkim tik tas rekomendacijas, kurios mums patinka, kurios ne – tai gal ne tokios jau ir tarptautinės), kas įrašyta Vyriausybės programoje ir jos priemonių plane, siūlai didinti savivaldos išlaidas, bet kategoriškai atsisakai didinti savivaldos pajamas – tegul viską apmoka finansų ministrė „iš biudžeto“, nors funkcija absoliučiai ir visiškai savivaldybės savarankiška. Išgyvenama, ne pirmas kartas. Ne visi matematiką mylėjo mokykloje“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Jos teigimu, dabartinės realybės ignoruoti nereikėtų.
„Realybė, gerb.vilniečių gynėjai, yra tokia, kad ir dabar pagrindinis būstas yra apmokestinamas mokesčiu. Bėda tik, kad jo neišeina pavadinti NT mokesčiu, nes jis yra toks „buržujaus“ mokestis, kur klausimas, ar mokėsi mokestį, ar ne, priklauso nuo to, ar pagal įstatymą esi „buržujus“. Tai diagnozuojant pliusuojama visa nekomercinio turto vertė ir jeigu viršijo 150 000 eurų, turi mokėti mokestį. Ir tai dar progresinį“, – sakė premjerė.
Atkreipė dėmesį, kuo blogas esamas mokestis
I. Šimonytė svarstė, kad mokestinė tvarka, kuri buvo nustatyta dar 2011 metais, nėra tikslinga, todėl ją privalu koreguoti.
„Kai įstatymą priėmė 2011-aisiais, buržujum būti reikėjo bent milijono litų (mokestinės) vertės nekomercinio turto. Šiandien ši vertė – 150 tūkstančių eurų. Sakysit, paradoksas. Turto vertė visą laiką tik kilo, o štai kartelė, nuo kurios tampi turčium, gerokai sumažėjo (beje, NT mokesčio pokyčius kritikuojančio p. Karbauskio, nūnai atradusio netikėtų bendražygių, valdžios laikais).
Kuo blogas esamas mokestis, paklausite? Tuo ir blogas, kad, visų pirma, jis yra labiau „gerovės/gerbūvio“ (angl. wealth) mokestis, nes pliusuoja visą bet kur Lietuvoje esantį NT ir neapmokestinamą minimumą viršijančiai sumai taiko gana riebų ir beapeliacinį, net įstatyme įkaltą iš pradžių 0,5 proc. tarifą (sutikit, kad gerokai skiriasi nuo NT mokesčio pokyčius siūlančio minimalaus tarifo, kurį galėtų pasirinkti savivaldybės)“ – rašė premjerė.
I. Šimonytė įžvelgia ir dar vieną problemą, kuri verčia griebtis permainų dėl NT mokesčio.
„Kadangi pliusuojamas visas turtas, mokestis įskaitomas į valstybės biudžetą, nes kitaip jo įskaityt neįmanoma, kai į krūvą sumestas butas Vilniuje, antras butas Palangoje ir sodyba Labanore. O minimumo riba – nukabinta iš palubės, kažkada 2011 paimta iš liaudies folkloro („milijonierių mokestis“, todėl milijonas litų), bet per laiką sumažėjusi (užuot augusi, kaip augtų vidurkiai ir medianos) dėl diskrecinių buvusios Vyriausybės sprendimų“, – teigė ji.
Politikė taip pat žeria kritiką ir savivaldos atstovams. Pasak jos, už paslaugas, kurias turi finansuoti pačios savivaldybės, dabar jų atstovai ragina skirti pinigų iš centrinės valdžios išteklių.
„Tad galima girdėti nepasitikėjimą savivaldybių tarybomis ir jų gebėjimu priimti racionalius sprendimus (turinti mintyje, kad sprendžia vietos, bet politikai) – nors tas pats buvo kalbama priimant žemės mokesčio įstatymo pataisas ar pataisas dėl komercinio turto apmokestinimo prieš du dešimtmečius, kai savivaldai buvo nustatytos gana plačios žirklės spręsti dėl tarifų.
Ir ta baimė nepasiteisino, nes jokių milžiniškų žemės mokesčių ar mokesčių komerciniam turtui savivaldybės nenustatė (moku maždaug 10 eurų mokestį už sklypą Vilniuje, tai, sakyčiau, kad turiu empirinio patyrimo). Sprendžia politikai, kurie nori būti perrinkti“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Premjerė atkreipia dėmesį, kad savivaldos atsakomybė, teikiant paslaugas savo bendruomenėms, ir toliau didės, o kuriama infrastruktūra gali kelti turto vertę jų savininkams.
„Esamas apmokestinimas (taip, ir pagrindinio būsto, jei kas iš Laisvės partijos pamiršo) yra nesusipratimas. Jis nėra nei gerovės (angl. wealth), nei NT mokestis. Krizės metais gal jo priėmimas buvo ir kažkiek suprantamas (reikėjo dengti didžiulį deficitą), per laiką jis išsigimė į visiškai nepaaiškinamą dalyką, kurio logika yra priešinga savarankiškesnei, stipresnei, labiau atsakingai ir atskaitingai savivaldai, kuri turi savo rinkėjams paaiškinti, ką darys su savo nustatytais mokesčiais“, – rašė I. Šimonytė.
I. Šimonytė sako apgailestaujanti dėl kiekvieno politiko, kuris, pakalbėjęs apie mokesčių blogį, įregistruoja pasiūlymą kam nors daugiau išleisti pinigų.
„Skolon. Nes taip neva mažiau skauda. Būti liberalu „ant mokesčių“ ir socialdemokratu „ant išlaidų“ strategija atrodo tik tol, kol tampi atsakingas už tai, kad galai maksimaliai sueitų. Pažadas amžinai kažką padaryti kito sąskaita ardo visuomenės audinį ir suvokimą, kad valstybės/savivaldos yra tik tiek, kiek dedam ant bendro stalo. Ir yra tokia liūdna naujiena, deja, skola irgi kainuos mokesčius. Ateityje. Kai, atrodys, kad galėtum tiek daug puikių dalykų už tuos pinigus padaryti“, – teigė ji.
Mindaugas Lingė apie NT mokestį: prakalbo, ar šiemet jis bus priimtas
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sako, kad nekilnojamojo turto (NT) mokestis dar gali būti koreguojamas numatant konkretesnius intervalus gyvenamosios ir kitos paskirties būstui. Visgi jis nėra tikras, ar šį mokestį pavyks priimti šiemet.
„Galėtumėme įnešti daugiau aiškumo tam tikroms gradacijoms. Tai, kas dabar labai platu, suskaidyti dalimis. Matyt, praktika dėl to labai nesikeistų, bet atsirastų aiškumas ir žinojimas, kad už gyvenamąjį būstą tikrai nebūtų pritaikomas didesnis tarifas“, – interviu „15min“ galimas mokesčio korekcijas vardijo M. Lingė.
Anot jo, maksimalus tarifas pagrindiniam būstui neturėtų viršyti 0,2 proc.: „Jeigu man tektų siūlyti ir būti kažkokioje taryboje, tikrai nesiūlyčiau viršijančio 0,2 proc.“.
Negali garantuoti, kad mokestis bus priimtas
Pasak jo, koreguojant NT mokestį, ir pagrindinis būstas, ir antrinis turėtų bendrą intervalų rėžį.
„Dar sunku įvardinti, kokia ta galima riba. Bet, kaip pavyzdys, tarkim, iki 1 proc. – ar dar reikėtų smulkiau išskirti, pavyzdžiui, pagrindiniam būstui, jau yra diskusijos objektas. Vyriausybės buvo pasiūlytas 0,06 proc. tarifas visiems. Kokia tada kritika atsirado? Kad bus pažeistas horizontalus ir vertikalus teisingumas mokestinėje sistemoje – už tokios vertės būstą, už kokį moka Naujojoje Akmenėje, Vilniuje nebemokėtų. Jeigu tas argumentas tikrai yra svarbus ir vertingas – turėti tokią mokestinę sistemą, kad teisingumas būtų užtikrinamas, tai yra instrumentas, kad pačios savivaldybės nustatytų: gal Vilniuje bus 0,3 proc., o Naujojoje Akmenėje – 0,2 proc.“, – teigė M. Lingė.
Jis pripažino negalintis garantuoti, jog NT mokestis bus priimtas dar šiais metais, nes surinkti platesnę politinę paramą NT mokesčiui sudėtinga, o koalicija šiuo klausimu – trapi.
„Tokios garantijos negaliu duoti (kad mokestis bus priimtas šiemet – BNS). Tiesiog nenoriu neregėti tos politinės situacijos, kuri yra ir kuri jau projektuojasi“, – teigė M. Lingė.
Valdančiajai koalicijai nesutariant dėl naujo NT mokesčio modelio, balsavimas dėl NT įstatymo pataisų nukeltas į lapkritį. Finansų ministrė Gintarė Skaistė pirmadienį sakė, kad politikams ir visuomenei nuogąstavimus dėl galimo savivaldybių piktnaudžiavimo NT mokesčiu, rengiamas naujas jo modelio pasiūlymas.
