Praėjusi savaitė – viena retesnių, kai prekyboje dominavo Lietuvos bendrovių naujienos, o ne reakcija į tarptautinius įvykius. Jei kalbėtume apie kainas - akcijų kainų pokyčius lėmė smulkieji. O itin menką savaitės apyvartą vis tiek lėmė stambiųjų lūkuriavimas ir tarptautinis nerimas. Priežastis - ne palūkanų normos pokytis, bet geopolitinė įtampa Viduriniuose rytuose. Brangsta nafta ir auksas – netiesioginiai neramumų indikatoriai.
Dvi svarbios naujienos Lietuvoje - elektros energetikos kompanijų vienijimasis į vieną, statysiančią atominę elektrinę ir „PKN Orlen“ skelbiamas siekis įsigyti „Klaipėdos naftą“ (KNF1L). Nei viena nei kita naujiena dar nereiškia aiškių plano įgyvendinimo būdų, bet investuotojai susidomėjo.
Pirmadienio brangusių pigusių akcijų santykis – 12/9. Apyvarta be tiesioginių sandorių – 3,5 mln. litų. Pirkėjus domino energijos kompanijų – „Vakarų skirstomųjų tinklų“ (VST1L), „Lietuvos elektrinės“ (LEL1L), „Lietuvos energijos“ (LEN1L), akcijos. Apyvartos lyderis – „Ūkio bankas“ (UKB1L). Besitraukiančios „Gubernijos“ (GUB1L) akcijos krito net 10 proc.
Antradienio brangusių ir pigusių akcijų santykis – 15/13. Apyvarta be tiesioginių sandorių – 4,2 mln. litų. Dėl naujienų 3,64 proc. pašoko viena iki šiol nuobodžiausių pozicijų - KNF1L. Apyvartos lyderiu liko UKB1L.
Trečiadienio brangusių ir pigusių akcijų santykis – 7/19. Apyvarta be tiesioginių sandorių – tik 3,4 mln. litų. Lėtai krenta TEO (TEO1L) ir UKB1L. Sužinojome, kad po nepavykusio bandymo 2007 m., Lietuva dar nėra numačiusi kada vėl vesis eurą.
Ketvirtadienio brangusių ir pigusių akcijų santykis – 15/7. Apyvarta be tiesioginių sandorių – tik 2,8 mln. litų. Rekordiškai maža. VTF paskelbė, kad 70 proc. „Alytaus tekstilės“ (ATK1L) akcijų paketas bus parduotas per biržą laikantis viešo akcijų pardavimo procedūros. Paketas bus parduotas finansiniam, o ne strateginiam investuotojui (kaip kad pas mus įprasta). ATK1L kilo net 10 proc. Reakcija į tokia naujieną tikrai pernelyg impulsyvi. Pradinė neskaidomo paketo kaina yra 358 tūkst. litų – po centą už akciją. Panašu, kad taip paprasčiausiai maskuojamas bendrovės bankrotas.
Seklių apyvartų fone akį patraukė penktadienio spekuliacinė banga SAB1L akcijomis. Užsitikrinę akcininko įrašą ir dividendus susirinkimo metu, vos atnaujinus prekybą, iš pozicijos išskubėjo kitų planų turintys spekuliantai. Prekyba vien tik SAB1L akcijomis siekė 8,5 mln. litų. Vadovaujantis VVPB taisyklėmis „Šiaulių banko“ rinkos kaina perskaičiuota į 3,85 lito. Dienos brangusių pigusių akcijų santykis lygus – 13/13. Apyvarta – 12,3 mln. litų. Beje, tiesioginių sandorių nesudaryta.
OMXV savaitės pokytis nežymiai teigiamas – 0.60
Teigiami energetikos kompanijų pokyčiai per savaitę: VST1L – 7,10, LEL1L - 9,05, LEN1L - 6,13, RST1L - 1,41, KNF1L – 5,45
Šiuo metu investuoti į energetikos kompanijas gan sudėtinga – pernelyg daug neaiškumų, ir vargu ar privataus ir valstybinio kapitalo sąjunga bus tokia sklandi kaip skelbiama. Kita vertus, pozicijos ne itin likvidžios.
Savaitė, nepaisant itin menkų apyvartų buvo įdomi. Pagaliau pasirodo naujienos, kurios nėra metų ar ketvirčio rezultatų pranešimai, bet skelbia apie galimus stambius pokyčius rinkose ir turi žymios įtakos akcijos kainai.
Kita tendencija - keičiasi mada – susidomėjimą bankų sektoriumi ir TEO išstumia susidomėjimas energetikos įmonėmis.
Tęsėsi erzinantys TEO ryšio sutrikimai. Gal šie trikdžiai – sparčios plėtros požymis?
Ateityje laukia įdomios dienos – pamatysime ką galima padaryti su 70 proc. ATK1L paketu biržoje (kodėl eksperimentuojama tik su beviltiška kompanija?) ir kaip vis labiau jungsis elektros energijos bendrovės.
Naftos kainos buvo pakilę iki aukščiausio lygio nuo praėjusių metų rugsėjo mėnesio. Savaitės pabaigoje žalios naftos kaina – 65,87 JAV doleriai, aukso – 669 už Trojos unciją.
Karo kaina
Iranui į nelaisvę paėmus britų karius, įtampa išaugo. Svarstoma apie naujų karinių susidūrimų galimybę ir rinkos tampa nervingesnės dėl galimų nuostolių.
Kiek kainuoja karas? Tiksliai apskaičiuoti nėra įmanoma. Tačiau galima skaičiuoti vien tam, kad įsivaizduotume įtakos ekonomikai mastą. Neįmanomą darbą pabandė atlikti Nobelio premijos laureatas Josephas E. Stiglitzas ir Linda Bilmes studijoje „Ekonominiai Irako karo kaštai“. Žinia, tokie skaičiavimai vargu ar kada bus tikslūs, nes karas turi pernelyg didelę ir ne visada pastebimą įtaką ekonomikai, kad ją būtų galima aprėpti.
Kadangi vertinama ir tai, kas neįkainojama – piliečių gyvybė, todėl kaštai visada bus mažesni už tikruosius. Karas kenkia ir laisvos rinkos ekonomikai, tarptautinei prekybai. Karo pasekmė – išaugusios naftos kainos ir infliacija. Vykstant karui išauga prekybos barjerai, sumažėja prekybos laisvė. Kuo daugiau įtraukiama apskaičiuojamų sričių, tuo labiau aiškėja, kad visko aprėpti neįmanoma. Karo kaštai – tarsi sudėtingas rezginys. Pavyzdžiui, karo kaštus patiria net tik kariaujančioji valstybė, bet ir kitos, mokančios už brangstančią naftą (jei tik nėra eksportuojančios ją šalys). Savo ruožtu tai veikia šalių tarpusavio prekybą ir vidaus vartojimą ir t.t.
Todėl skaičiavusiųjų tikslas - paskatinti ne tik galimų išlaidų, bet ir makroekonominių kaštų analizę prieš pradedant žygius. Taip pat parodyti, kad esant tokiems dideliems kaštams būtų galima ieškoti efektyvių alternatyvų karui – kurti atsinaujinančių energetikos šaltinių technologijas, mažinant priklausomybę nuo naftos ir ją išgaunančių autoritarinių šalių, arba netgi kurti Marshallo plano analogą (?) Viduriniams rytams (nors tai skamba neįtikėtinai).
Nuosaikiais studijos vertinimais karo Irake makroekonominiai kaštai - 2 trilijonai dolerių. Itin konservatyviais – virš 1 trilijono. Tai kur kas daugiau už išlaidas, jau siekiančias virš 400 mlrd. dolerių.
O naudą iš karo daugiausia skaičiuoja naftos kompanijos. Nuosaikiu tyrimo vertinimu – nafta brango 10 dolerių vien dėl Irako karo sukeltos įtampos. Ekonomisto R.Wescott skaičiavimu – akcijų rinkos vertė esti 4 trilijonais dolerių mažesnė nei kad būtų galima prognozuoti remiantis praeities rezultatais. Viename jo tyrime atskleidžiama kas dėtųsi, jei nafta kainuotų 120 JAV dolerių už barelį – tai sudarytų 8 proc. pasaulio BVP ir ženkliai (iki 6-8 proc. lygio) išaugusią infliaciją, globalinę recesiją ir kapitalo rinkų ir namų ūkių nuosmukį.
Todėl dabar jau aiškiau, ko bijo investuotojai – ne kariaujančios valstybės išlaidų mąsto, bet patiriamų ir sunkiai numatomų ekonominių karo kaštų.
Nedrumskime iliuzijų
Ne mažiau sudėtinga nei apskaičiuoti karo kaštus yra sugebėti tinkamu laiku, atsižvelgiant į politinius ir ekonominius ciklus, pakeisti vieną valiutą kita. Paslaptingas pasiruošimas euro įvedimui, apie kurį nuolat girdime; tik labai retai sužinome apie jo vedimo būdus, vėl sukėlė diskusijų – nuo beveik slepiamų antieuropietiškų iki grėsmės įvaizdžiui svarstymų.
Atsakymai, kuriuos gali išgirsti itin kompetentingas pasirengimo eurui kritikas - labai paprasti:
nuo
a) mes naujos įvedimo datos dar nesakėm ir išvis neaišku kaip čia ir kada viskas bus
iki paprasčiausio ad hominem:
b) o tu ne geresnis(-ė).
Neverta stebėtis, kad ši nemaloni vedimo prievolė atiteks kitiems išrinktiesiems.
Stebėdami nepilną savo portfelį, išvydome SAB1L nuosmukį, kurio ir tikėjomės. Energetikos kompanijų akcijomis dar nesigundėme.
