Vilniuje vykstančios energetrikos konferencijos „Kodėl nepinga šildymas Lietuvoje“ delegatai pabrėžė, kad nors nuostoliai Lietuvos miestų šilumos perdavimo tinkluose per pastaruosius 10 metų buvo sumažinti vidutiniškai nuo 32 iki 15 proc., mes vis dar atsiliekame nuo modernių Skandinavijos šalių šilumos ūkių, kuriuose prarandama tik apie 12 proc. šilumos.
Aptardami Lietuvos energetikos sektoriaus problemas ir lygindami situaciją mūsų ir kitose ES šalyse, pašnekovai akcentavo, kad yra du būdai atpiginti šilumą Lietuvos gyventojams: pereiti prie biokuro bei renovuoti netaupius senuosius daugiabučius gyvenamuosius namus.
Imtis neatidėliotinų priemonių reikia dėl to, kad artėjantis šildymo sezonas bus brangesnis už visus ankstesnius, o tendencijos, jeigu nebus pereita prie alternatyvių kuro šaltinių, ateityje jos taip pat nemažės, pabrėžė Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininko pavaduotojas Danas Janukonis.
Jo teigimu, Komisija taip pat siekia sudaryti geresnes konkurencines sąlygas šilumos gamintojams, o nuo 2012 m. sausio 1 d. bus privaloma perskaičiuoti šilumos kainas keičiantis kuro kainoms.
Pristatydamas Lietuvos energetikos viziją, dr. V. Lukoševičius, Lietuvos energetikų konsultantų asociacijos prezidentas, sakė, kad patys didžiausi rezervai šilumos kainai ateityje sumažinti yra atsinaujinantys energijos ištekliai. Jo teigimu, centralizuotas šilumos tiekimas yra Lietuvos privalumas prieš kitas šalis, tačiau tuo reikia tinkamai pasinaudoti.
,,Pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių yra mūsų įsipareigojimas, kurį privalome vykdyti, - sakė jis, aiškindamas ES Energetikos direktyvos nuostatas. - Iki 2014 m. kiekviena ES šalis turi pateikti savo planą, kaip toliau bus vystomas energetikos ūkis".
Jo teigimu, jau dabar Lietuvos privatus sektorius naudoja daug malkų, tačiau prioritetinis išliks centralizuotas šilumos tiekimo sektorius, kuriam taip pat reikės persiorientuoti ir naudoti ženkliai daugiau biokuro negu dabar.
Anot konferencijos dalyvių, dar viena priežastis pereiti nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančių išteklių - griežtėjantys reikalavimai taršai mažinti.
Kalbėdamas apie daugiabučių namų energetikos fektyvumo didinimo galimybes, Būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas Juozas Antanaitis pabrėžė, kad iki šiol nevykdoma būsto strategija.
,,Privatizavę butus džiaugėmės įgiję nuosavybę, bet taip ir neišmokome ja rūpintis: į bendrijas susibūrę tik 17 proc., o kai reikia prižiūrėti būstą, nėra kam to imtis", - sakė jis.
J. Antanaičio teigimu, pro nerenovuotų namų langus ir duris išleidžiame apie milijoną litų.
,,Švaistymas yra akivaizdus", - apgailestavo jis, primindamas, kad tyrimų duomenimis apie 78 proc. namų energiją naudoja neekonomiškai, modernizuojami tie namai, kuriems to reikia mažiau, o ne tie, kurie ,,storina kaimyninės šalies dujininkų kišenes“.
Skaičiuojama, kad sąskaita už šildymą tokio paties ploto renovuotame ir nerenovuotame daugiabutyje gali skirtis kone dvigubai, o vien šilumos ūkio renovacija leidžia 60 kv. m ploto senos statybos namo butui per šildymo sezoną sutaupyti vidutiniškai apie 1 100 Lt.
Tačiau Lietuvoje yra beveik 39 tūkst. energetiškai netaupių daugiabučių gyvenamųjų namų. Iki šiol visiškai renovuota vos 200, iš dalies renovuota apie 750 namų. Nors pagal Vyriausybės programą nuo 2009 m. kasmet turėjo būti renovuojama po 2 500 daugiabučių, kol kas renovuotas tik vienas. Tuo metu mūsų kaimynai lenkai 1998-2011 m. renovavo apie 60 proc. pasenusių daugiabučių, o šios šalies gyventojų išlaidos už šildymą sumažėjo 8 mlrd. Lt per metus.
Biokurui reikia apie 3 mlrd. Lt investicijų, kurių neturi nei savivaldybės, nei šilumos tiekėjai. Tačiau biokuro rinkai plėsti 2004-2011 m. visoje Lietuvoje skirta vos 150 mln. Lt investicijų. Todėl, sakė konferencijos dalyviai, šiai problemai spręsti reikia kryptingos valstybės investicinės politikos.
