Svarstydama, kokias valstybines įmones privatizuoti, Vyriausybė kol kas neparduos savo valdomų žemės ūkio įmonių, tačiau ateityje jos vis tiek neišvengs permainų.
Vyriausybė sprendė kelių savo valdomų įmonių likimą. Tarp jų buvo ir kelios pavaldžios Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM). Ši pateikė daug argumentų, kodėl viską reikėtų palikti kaip buvę. Tačiau ateityje kai kurias įmones gali tekti perduoti žemdirbių savivaldai ar į privačias rankas kaip yra visoje Europos Sąjungoje. Daugelyje šalių žirgynai taip pat nepriklauso valstybei. Diskutuojama ir dėl bendrovės „Jonavos grūdai“ likimo. Šiuo metu ji turi strategiškai svarbios įmonės statusą.
Permainų kol kas nebus
„Vyriausybė šiuo metu ieško būdų, kaip papildyti deficitinį biudžetą, todėl svarstoma, kokių įmonių galima atsisakyti jas privatizuojant, – VL sakė Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis. – Tačiau žemdirbiškų įmonių nutarta neprivatizuoti.“
Vyriausybė svarstė, ar nereikėtų atsisakyti Sartų, „Nemuno“, Vilniaus žirgynų, įmonių „Šeduvos avininkystė“ ir „Šiaulių regiono veislininkystė“, bendrovės „Jonavos grūdai“. Nors D.Matulionis dėstė, kad ne visi ŽŪM argumentai įtikinantys, Vyriausybė nusprendė šių įmonių kol kas nejudinti.
Gina žirgynus
ŽŪM skelbia, kad valstybiniuose žirgynuose per 60 metų atkurta žemaitukų banda, sukurtas stambiųjų žemaitukų arklių tipas, įkurtas vienintelis Lietuvoje arabų arklių veislynas, auginami didelį genetinį potencialą turintys trakėnų veislės eržilai ir kumelės, Rytų Aukštaitijoje veisiami senas tradicijas turintys ristūnų veislės žirgai.
„Nemuno“ žirgyno direktorius Juozas Bučinskas aiškino, kad privatizavus žirgynus didelė grėsmė prarasti lietuviškų veislių žirgus iškiltų ekonomikos nuosmukių laikotarpiais. „Pavyzdžiui, sunkmečiu verslininkams kiltų pagunda išparduoti trakėnų veislės, sunkiuosius ir kitus arklius, kuriems jau grėsė išnykimas“, – mano direktorius.
Tačiau žirgynai visame pasaulyje paprastai yra privatūs arba juos valdo savivaldybės. Pagrindinė Lietuvos valstybinių žirgynų veikla, be genofondo saugojimo, yra tokia pat kaip ir privačių – pramogos, gardų nuoma, prekyba žirgais.
Saugo genofondą
Genofondo išsaugojimo argumentas pateiktas ir diskusijose dėl veislininkystės įmonių „Šiaulių regiono veislininkystė“ ir „Šeduvos avininkystė“ privatizavimo. ŽŪM tikina, kad privačios įmonės, prekiaujančios bulių reproduktorių sperma, vengia bulių vertinimo. Pasak ministerijos atstovų, sužlugdžius veislininkystės programą, visą genetinę medžiagą tektų importuoti iš kitų ES šalių jų rinkos kainomis, kurios yra keletą kartų didesnės už šiuo metu esamas Lietuvoje.
Įmonės „Šeduvos avininkystė“ direktorius Juozapas Mikutis įsitikinęs, kad skubota jo vadovaujamos įmonės privatizacija būtų klaida. „Manau, kad per 2–3 metus reikia parengti aiškias sąlygas, kurios garantuotų, kad valstybės globos netekusi įmonė toliau saugotų juodgalvių avių genofondą“, – sakė jis.
Yra kitokių nuomonių
Norvegiško kapitalo kiaulių veislininkystės įmonė „Norsvin“ direktorius Jonas Žultauskas mano, kad genofondo išsaugojimas nėra pakankamas argumentas. „Tai turėtų būti daroma mokslo institutų bazėse, o veislininkystė yra komercija, – aiškino jis. – Pasaulyje tuo užsiima privačios kompanijos arba žemdirbių kooperatyvai.“
Žemės ūkio rūmų veislininkystės komisijos pirmininkas Jonas Lingys įsitikinęs, kad ateityje neturėtų likti valstybinių veislininkystės įmonių. „Tačiau negalima kartoti senų klaidų, kai visos perdirbimo įmonės buvo atiduotos verslininkams. Antai dabar pieno gamintojams tenka statyti savo gamyklą, – aiškino jis. – Veislininkystės įmonės turi būti perduotos žemdirbių savivaldai – gyvulių augintojų asociacijoms.“
Grūdų atsargos – valstybės reikalas?
Valstybės globojama liks ir grūdų perdirbimo įmonė „Jonavos grūdai“. ŽŪM įsitikinusi, kad tik valstybės įmonė gali saugiai kaupti valstybinį grūdų rezervą. „Tai mūsų savininko – valstybės – pozicija, o aš tik atlieku savo darbą, – kalbėjo bendrovės „Jonavos grūdai“ generalinis direktorius Vilmantas Tovenskas. – Įmonė dirba pelningai ir tomis pačiomis sąlygomis kaip ir kitos perdirbimo įmonės, moka dividendus.“
Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos viceprezidentė Dalia Stasiūnienė mano, kad privataus kapitalo grūdų perdirbimo įmonių nereikėtų nuvertinti. „Grūdų rezervas sėkmingai galėtų būti saugomas ir kitose įmonėse“, – įsitikinusi ji.
Tokios pat nuomonės buvo ir Vyriausybės kancleris D.Matulionis. „Bet tam, kad bendrovė „Jonavos grūdai“ būtų privatizuojama, ją pirmiausiai reikia išbraukti iš valstybei svarbių įmonių sąrašo“, – sakė jis.
Saulius Tvirbutas