Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė pasakojo, kad daugelis Lietuvos verslų šiuo metu susiduria su ekonominiais sunkumais.
„Dėl nedarbo išmokų verslai neranda darbuotojų nekvalifikuotam darbui. Taip pat įmonės susiduria su trūkinėjančiomis tiekimo grandinėmis. Dar brangsta žaliavos, energijos ir transporto sąnaudos. Dėl pažeistų susitarimo terminų mažėja įmonių galimybės pelningai parduoti produkciją, kurios savikaina padidėjo. Šiuo metu valdžia atidėjo įmonių skolas, tačiau, kai bus imtasi jų išieškoti, verslai dar nebus spėję atsigauti.
Todėl didės šešėlis dėl nelegalaus darbo, nes tuo bus suinteresuotos abi pusės. Įmonės, neradusios darbuotojų, sutiks su bet kokiomis sąlygomis. O darbuotojai nenorės prarasti išmokų“, – prognozavo D. Čibirienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad minimalios algos didinimas ar reikalavimai trumpinti darbo dieną, gali dar labiau pabloginti įmonių situaciją, tai gali atnešti net bankrotų bangą.
Sunkumų patiria pramonė ir mažmeninė prekyba
„Brandonomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas išskyrė du verslo sektorius, kurie šiuo metu yra labiausiai pažeidžiami.
„Tai yra dalis pramonės sektorių, kuris šiuo metu susiduria su reikalingų komponentų trūkumu ir aukštomis energetinių išteklių kainomis. Gamybos apimtys jau lėtėja popieriaus, elektronikos komponentų, transporto priemonių ir jų įrenginių įmonėse.
Pavyzdžiui, popierių gaminančias įmones paveikė energetinių išteklių didelės kainos. O kitos įmonės tiesiog negauna užsakymų iš Europos, nes tų šalių įmonės irgi mažina darbų apimtis. Komponentų ir energetinių išteklių krizė dar kurį laiką tęsis, tada dalis pramonės įmonių tuo laikotarpiu turės mažiau užsakymų“, – pastebėjo ekonomistas.
Anot jo, kitas sektorius, kuris patiria jau dabar patiria nuostolius yra mažmeninė prekyba.
„Įvedus galimybių paso ribojimus, gyventojų srautai į prekybos centrus sumažėjo, jie yra apie 15 proc. mažesni nei iki pandemijos. Galimybių paso panaikinimas prekybos centruose sugrąžintų pirkėjus.
Tačiau nemanau, kad galimybių pasas bus panaikintas, jis turi ir privalumų, ir trūkumų. Daugelis šalių jį irgi naudoja, kaip priemonę valdyti pandemijai. Tad kurį laiką tiesiog teks su juos susitaikyti“, – pažymėjo ekonomistas.
Įmonės liks skolingos?
A. Izgorodinas atkreipė dar dėmesį į dar vieną problemą.
„Yra rizika, kad metų pabaigoje Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ir „Sodra“ pradės griežčiau vertinti joms skolingas įmones. Tai yra logiška, nes šiuo metu situacija nėra tokia bloga, kaip pirmosios COVID-19 bangos metu. Tačiau iš kitos pusės Europos ekonomikos augimas ėmė lėtėti. Tai gali daryti neigiamą įtaką mūsų įmonių eksportui. Taip pat vartotojų nuotaikos ėmė blogėti, tai gali turėti įtakos vidaus vartojimui.
Tad jeigu įmonės turės gražinti valdžios atidėtus mokėjimus, jos įsiskolins viena kitai. Įmonėms turės rinktis kam būti skolingoms – valstybei ir dėl to sulaukti baudų ir sankcijų ar klientams ir partneriams“, – įspėjo ekonomistas.
Anot jo, tikėtina, kad įmonės pirmiausia bandys atsiskaityti su valstybe, todėl bendrovių tarpusavio atsiskaitymai gali pastrigti.
„Šioje situacijoje valstybė turėtų stebėti bendrą ekonominę situaciją. Tikėtina, kad šių metu paskutinio ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) rezultatai bus blogesni nei antro ar trečio šių metų ketvirčio.
Taip pat valdžiai reikėtų periodiškai komunikuoti su verslo asociacijomis, kad jos galėtų apibūdinti esamą situaciją. Turi vykti sąžiningas žaidimas, jeigu įmonės turi pinigų, jos gali grąžinti skolas. Tačiau jeigu dėl force mejaure aplinkybių įmonės turi finansinių sunkumų, valdžia galėtų į tai atsižvelgti“, – siūlė A. Izgorodinas.
Verslai norėdami išlikti brangina prekes
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sakė, kad verslui nerimą kelia ne tik blogėjanti pandemijos situacija, bet ir disbalansas tarptautinėse žaliavų ir prekių rinkose, trukdžiai tiekimo grandinės.
„Todėl jau dabar matome, kad kai kurios įmonės stabdo savo veiklą arba mažina veiklos apimtis ne tik dėl išbrangusių žaliavų, augančių elektros kainų, bet ir dėl dėl komponentų trūkumo.
Verslininkams nerimą kelia ne pandemijos problemos, o disbalansai tarptautinėse žaliavų ir prekių rinkose, sutrūkinėjusios tiekimo grandinės, didžiausios gamyklos yra stabdomos dėl komponentų trūkumo. LPK duomenimis, 28 proc. Lietuvos pramonės įmonių susidūrė su žaliavų ir kitų įvairių gamybos procesuose svarbių komponentų trūkumu. Būtent tai ir riboja jų gamybos apimtį“, – sakė pramonininkų atstovas.
Anot jo, įmonės nuolat jaučia konkurenciją dėl žaliavų, auga transportavimo kaštai, o visa tai didina produkcijos savikainą.
„Akivaizdu, kad įmonės susiduria su konkurencingumo klausimu. Jeigu vietinei rinkai gaminamos prekės branginamos, tai eksportuojamas prekes yra bandoma išlaikyti konkurencingomis įmonių pajamų ir pelno sąskaita.
LPK duomenimis, Lietuvos rinkai parduodama produkcija vidutiniškai brango 18 proc., o užsienio rinkai – 13 proc.“, – skaičiavo pramonininkų asociacijos prezidentas.
Nuo lapkričio ims išieškoti skolas
„Sodra“ informavo, kad įmonės skolos atidėjimą galėjo išdėstyti maksimaliai penkeriems metams, taigi, įmonės, kurios šių metų vasarą pateikė prašymus atidėti įsiskolinimą, turi sumokėti vėliausiai iki 2026 metų.
Tuo metu Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Nepriemokų administravimo departamento vyresnioji patarėja Džiuginta Balčiūnienė komentavo, kad nuo COVID-19 nukentėjusios įmonės, taip pat gyventojai, kuriems taikomos mokestinės pagalbos priemonės, nepriemoką, susidariusią iki š. m. rugpjūčio 31 d., gali sumokėti be delspinigių iki š. m. spalio 31 d. Iki šios datos jiems dėl minėtos nepriemokos nevykdomas išieškojimas
„Nuo 2021 m. spalio 31 d. delspinigiai skaičiuojami įstatymų nustatyta tvarka.
Mokesčių mokėtojai, kurie turi finansinių sunkumų ir negali susimokėti mokestinės nepriemokos laiku, gali pateikti prašymą sudaryti mokestinės paskolos sutartį (MPS) su palūkanomis bendra tvarka. Palūkanų dydis – 0,01 proc. už dieną“, – komentavo D. Balčiūnienė.
Anot jos, nepriemokos, kuriai taikoma mokestinė pagalba, nesumokėjus laiku – iki spalio 31 d., taip pat nesikreipus dėl MPS su palūkanomis, bus taikomas išieškojimas iš sąskaitų, o jam nepavykus, išieškojimas perduodamas antstoliui.
„Primename, kad nuo pandemijos nukentėję mokesčių mokėtojai, kuriems taikomos VMI mokestinės pagalbos priemonės, galėjo iki rugpjūčio 31 d. kreiptis dėl MPS be palūkanų sudarymo. Mokestinę nepriemoką jie galėjo išdėstyti dalimis sudarant MPS be palūkanų iki 2022 m. gruodžio 31 d. Pirmąją įmoką atidedant ne ilgesniam laikotarpiui nei iki 2021 m. spalio 31 d.
Jei dėl sudėtingos finansinės situacijos laikotarpio iki 2022 m. gruodžio 31 d. skolai išdėstyti ir sumokėti mokesčių mokėtojams neužteko, jie galėjo prašyti ir ilgesnio mokesčių išdėstymo termino, bet ne ilgesnio kaip iki penkerių metų. Tokiu atveju, turimą nepriemoką iki 2022 m. gruodžio 31 d. buvo galima išdėstyti ir sumokėti be palūkanų, o vėlesnio laikotarpio įmokoms skaičiuojamos 0,01 proc. per dieną palūkanos“, – sakė specialistė.
