Rugsėjo pradžioje Vyriausiasis administracinis teismas neskundžiama nutartimi nusprendė, kad savivaldybė yra atsakinga už miesto želdinius. Jeigu neprižiūrėti medžiai padaro žalos, ją turi atlyginti savivaldybė.
Teismo neįtikino argumentai, kad medis nulūžo mieste siaučiant vėtrai ir suniokoto automobilio savininkas turėjo būti atsargesnis rinkdamasis, kur jį palikti stovėjimui.
Kieno medžiai, to ir kaltė
Ši istorija prasidėjo dar 2014 m. gegužę, kai vieną ankstų rytą policija gavo pranešimą, kad ant bendrovei „Abbot Laboratories“ priklausančio automobilio nuvirto medis ir jį apgadino.
Kadangi automobilis buvo apdraustas, jos savininkė paprašė bendrovės „Ergo“ atlyginti patirtą žalą. Nuostoliai įvertinti beveik 3 tūkst. Eurų, kurie ir buvo išmokėti. Tuo pačiu draudimo bendrovė įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį.
Paprastai kalbant, automobilį apdraudusiai įmonei „Ergo“ sumokėjo nuostolius ir įgijo teisę juos išsiieškoti iš žalos atsiradimo kaltininko.
Skunde draudimo bendrovė pažymėjo, kad pagal galiojančius teisės aktus Vilniaus miesto savivaldybė privalėjo užtikrinti, kad neskelbiamoje vietoje augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui.
Kadangi ji atsakinga už ant automobilio nukritusio medžio priežiūros organizavimą, ji pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Bendrovė įrodinėjo, kad nelemtas medis buvo nesveikas, jo šaka nulūžo esant nestipriam vėjui, kadangi medžio kamiene buvo puvinys.
Neturėjo ten palikti automobilio?
Vilniaus savivaldybės teisininkai su tuo nesutiko. Jų vertinimu, savivaldybės atsakomybė būtų atsiradusi, jei jos darbuotojai nevykdytų savo pareigų, pvz., jei nevykdytų želdynų ir želdinių inventorizavimo.
Savivaldybė paaiškino, kad medžiai mieste pertvarkomi esant nustatytam leidimui. Vilniaus miesto savivaldybė nebuvo gavusi prašymo išduoti leidimą nukirsti medį arba nugenėti medžius, augančius ten, kur vienas iš jų užkrito ant automobilio.
„Iš nuotraukų, pateiktų į bylą, buvo matyti, kad medis augo kelio pakraštyje visai prie pat namų valdos, aptvertos tvora, kur dažnai vaikščiodavo pėstieji ir buvo parkuojamos mašinos. Jei gyventojai būtų pastebėję nors minimalią medžio keliamą grėsmę, jie būtų kreipęsi į Vilniaus miesto savivaldybę su prašymu išduoti leidimą nukirsti medį.
Prašymų iki įvykio nebuvimas įrodė, kad akivaizdžios grėsmės kilti žalai nebuvo. Iš byloje pateiktų nuotraukų akivaizdu, kad medis nebuvo sudžiūvęs ar netekęs lapų, nematyti ir jokių žievės pažeidimų, kenkėjiškų ligų požymių. Priešingai, medienos spalva nepakitusi, nepatamsėjusi, nėra puvimo požymių, lapai žali“, – teismo dokumentuose perteikiama savivaldybės pozicija.
Remdamasi „Google Maps“ vaizdais, užfiksuotas 2012 m. liepą, savivaldybė įrodinėjo, kad prieš dvejus metus iki incidento medis buvo sveikas ir per tiek laiko negalėjo tapti silpnu ir pažeistu.
„Nagrinėjamu atveju žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, todėl atsakomybė netaikytina. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažyma apie hidrometeorologines sąlygas patvirtino, kad 2014 m. gegužės 20 d. kilo škvalas, krito kruša. Škvalo metu didžiausias vėjo greitis siekė 18–21 m/s“, – aiškino savivaldybė, pridūrusi, kad visoje šalyje tądien buvo neramūs orai.
Anot jos, nenustačius, kad medis buvo pažeistas, labiau tikėtina, kad jam sušlapus ir apsunkus, nuo stipraus vėjo gūsio jis buvo nulaužtas visiškai sveikas.
„Be to, asmuo, palikdamas automobilį nesaugiu atstumu nuo medžio, turėjo numatyti, kad medis dėl stipraus vėjo gali nugriūti ir, elgdamasis, kaip rūpestingas ir atsakingas asmuo, turėjo nepalikti automobilio šalia medžio“, – argumentavo savivaldybės atstovai.
Stiprus vėjas nulaužė tik vieną medį
Žemesniosios instancijos teismas nustatė, kad medžio kamienas šakos lūžimo vietoje yra pajuodavęs, t. y. supuvęs, ir padarė išvadą, kad savivaldybė neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, taigi, buvo nustatytos visos būtinos viešosios (valstybės) atsakomybės sąlygos.
Tačiau atsižvelgęs į faktą, kad vėjo greitis lemtingą dieną siekė 14 m/s, žalos atlyginimą mažino vienu trečdaliu.
Vis dėlto neskundžiama nutartimi Vyriausiasis administracinis teismo tai neįtikino. Teisėjų vertinimu, savivaldybė neįrodė, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos (force majeure). Esą dėl tokio stiprumo vėjo paprastai medžiai nevirsta, o jeigu būtų buvę stipresni gūsiai, turėjo virsti ir šalia buvę medžiai.
Taip nebuvo, tad savivaldybė, teismo sprendimu, pripažinta visiškai atsakinga už atsiradusią žalą ir ją turės atlyginti visą.
Vilniaus miesto savivaldybė portalui tv3.lt pripažino, kad tokio pobūdžio bylų, kai tenka pareiga atlyginti nuostolius dėl lūžusios medžio šakos ar medžio, turinti jau keletą metų:
„Kiekvieną bylą teismas sprendžia individualiai: nustato, kokioje teritorijoje, kas jos valdytojas ir kam tenka pareiga prižiūrėti, augo medis, kokia buvo medžio būklė, kokios tuo metu buvo oro sąlygos, pvz.: itin stiprus vėjas ar leistinoje vietoje buvo parkuojamas automobilis ir pan. Ir tik, įvertinęs visas aplinkybes, teismas sprendžia, ar priteisti žalą, ir jei priteisti, vertina, kokio ji turi būti dydžio.“
Bendrovės „Ergo“ Žalų administravimo departamento direktorius Gytis Matiukas, bylos baigtį pakomentavo taip:
„Už kiekvieno objekto – medžio, kelio duobės, stogo, lietvamzdžio ir kt. – priežiūrą atsakingas jo savininkas arba tą objektą prižiūrinti įmonė. Atvejai, kai vairuotojų turtas nukenčia nuo minėtų objektų nepriežiūros, draudimo rinkoje nėra itin reti. Dėl šių objektų nepriežiūros patyrus žalą automobiliui ar asmeniui, ji turi būti atlyginta įstatymų nustatyta tvarka.
Tačiau pačiam nukentėjusiajam po įvykio susigaudyti, į ką kreiptis, kaip teisingai užfiksuoti įvykio faktą ir kaip po to išsiieškoti žalą, nėra labai paprasta. Kai turtas arba gyvybė yra apdrausta, išmokėjus draudimo išmoką, kaltųjų paieška ir įrodinėjimu teismuose, jei to prireikia, užsiima draudimo kompanija. Tai reikalauja daug pastangų, teisinių žinių ir laiko, nes atvejai, kai kaltoji pusė geranoriškai atlygina žalą, dar gana reti.“
