gytis matiukas

Įvykus eismo įvykiui, jo žala nukentėjusiajam, pagal vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo taisykles, išmokama draudiko. Tačiau specialistai atkreipia dėmesį, jog šiuos nuostolius gali tekti atlyginti ir kaltininkui. Taip gali nutikti tuomet, kai eismo įvykį padaręs vairuotojas nelaimę sukelia neblaivus, pasišalina iš avarijos vietos ar netgi laiku nesumoka draudimo įmokos.

Praėjusią savaitę prasiautusi audra pridarė nemažai nuostolių žmonėms. Virsdami medžiai apgadino pastatus, automobilius, vėjas ir potvyniai suniokojo pajūrį, o žaibas sukėlė gaisrą. Draudimo bendrovės per pastarąsias dienas sulaukė šimtų prašymų atlyginti per audras patirtą žalą. Tikėtina, kad jų tik daugės – pavyzdžiui, pajūris nuostolių dar net nepradėjo skaičiuoti. Praėjusią savaitę Lietuvoje siautė audra Junis. Virto medžiai, buvo plėšomi stogai, žaibavo.

Vos nutirpus sniegui vairuotojus keliuose pasitiko siurprizas – atsivėrė tūkstančiai naujų duobių. Kai kas šiemet jau spėjo ne tik prakirsti padangas ar sulankstyti ratus, bet ir stipriau apgadinti automobilius. Dalis vairuotojų jau atakuoja draudėjus, o kelininkai tikina kelių remonto darbus pradėję dar paskutinėmis praėjusių metų dienomis.

Kad lazda turi du galus, beveik tiesiogine prasme neseniai galėjo įsitikinti Vilniaus miesto savivaldybė. Viena vertus, prieš medžių pjovimą protestuoja gamtos mylėtojai. Kita vertus, už laiku nenupjautą ir lūžusį medį, kuris sumaitojo automobilį, tenka atlyginti tūkstantinę žalą. Rugsėjo pradžioje Vyriausiasis administracinis teismas neskundžiama nutartimi nusprendė, kad savivaldybė yra atsakinga už miesto želdinius. Jeigu neprižiūrėti medžiai padaro žalos, ją turi atlyginti savivaldybė.

Rudenį kasmet daugėja atvejų, kuomet dėl kelyje sugedusių automobilių vairuotojams tenka kreiptis į pagalbos tarnybas, nes savarankiškai įveikti gedimų nebeįmanoma. Draudimo bendrovės „Gjensidige“ duomenimis, pagalbos prašymų šaltaisiais metų mėnesiais išauga net dvigubai. Dažniausios priežastys, dėl ko atvyksta pagalbos kelyje tarnyba, yra rudenį ir žiemą padažnėjantys eismo įvykiai, po kurių automobilis nebegali važiuoti. Antra svarbi priežastis – neužsivedantys jų varikliai.

Draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ duomenimis, šiemet žemės ūkio technika dažniausiai kentėjo nuo ugnies ar akimirkos neatsargumo. Bendrovės žalų ekspertai sako, kad kuo greičiau atkurti sugadintą transportą ūkininkams svarbiau negu automobilių vairuotojams. „Žemės ūkio darbai labai priklauso nuo oro sąlygų, tad darbymečiu sugedęs traktorius ar šienapjovė ūkininkui yra didžiulė nelaimė. Neseniai išmokėjome bemaž 80 tūkst. litų už sudegusį traktorių.

 Lietuvos gyventojai mieliau renkasi draudimo išmoką, negu remonto darbus ar pagalbą likviduojant padarinius. Septyni iš dešimties draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ apklausos dalyvių pažymėjo, kad nutikus nelaimei jie pageidauja draudimo išmokos, ne meistrų paslaugų. „Žiemos metu žmonės, ypač patyrę nedidelius įvykius, pageidauja draudimo išmokos, o remonto darbus atideda, kol atšils orai“, - pasakoja „PZU Lietuva“ Žalų departamento direktorius Gytis Matiukas.

Sinoptikams prognozuojant vėjuotus orus bei šaltį, draudikai primena Lietuvos gyventojams apie būtinybę pasirūpinti savo namais, namų kieme esančiais daiktais ir automobiliais. Pasak draudimo ekspertų, tinkamai pasiruošus, galima išvengti gamtos padarytų nuostolių. „Praėjusio savaitgalio audra dažniausiai plėšė namų stogus. Gyventojus raginame įvertinti stogo būklę, o galimus plyšius, netvirtai besilaikančias dalis sutvirtinti.

Draudimo bendrovė „PZU Lietuva“ išmokėjo didžiausią šiemet draudimo išmoką - 7 mln. litų UAB „Kurana“. Bendrovė buvo apdraudusi Pasvalyje statomos unikalios bioetanolio gamyklos projektą projektuotojo civilinės atsakomybės draudimu. UAB „Kurana“ pirmoji Europos Sąjungoje sujungė bioetanolio, skirto biodegalams, bei elektros ir šiluminės energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių gamybos technologinius procesus į vieną nepertraukiamą technologinę grandinę.

Beveik pusė šalies vairuotojų žiemines padangas perka kas 2−3 metus, didžioji dalis jų įsigydami žieminių padangų komplektą, renkasi naujas, ne dėvėtas padangas. Tokie rezultatai gauti atlikus Lietuvos vairuotojų apklausą, kurią užsakė „Lietuvos draudimas“. Tyrimo duomenimis, dauguma vairuotojų žiemines padangas keičia kas 2−3 (42 proc.) ar 4−5 (37 proc.) metus, vos 2 proc. Lietuvos vairuotojų žiemines padangas prisipažino perkantys kiekvienais metais.

Didžiausia šių metų audra daugiausiai nuostolių atnešė Panevėžio rajono ir miesto gyventojams, gyventojai užregistravo 10 kartų daugiau žalų nei verslo įmonės, tačiau verslas patyrė vidutiniškai 7 kartus didesnių nuostolių nei privatus turtas.

Absoliuti dauguma Lietuvos vairuotojų staigiai sumažina greitį, pastebėję policiją, beveik pusė signalizuodami įspėja kolegas, pastebėję policijos vykdomą greičio kontrolę. Tai rodo Lietuvos gyventojų vairavimo įpročių tyrimas, kurį didžiausios šalies ne gyvybės draudimo įmonės „Lietuvos draudimas“ užsakymu 2012 m. rugsėjo mėn. atliko „Spinter tyrimai“. Prieš specialiai įrengtas paaukštintas perėjas ar greičio mažinimo kalnelius visada pristabdo 90 proc.

Nors visiems šalies vairuotojams privalomas sveikatos, o kartu ir regėjimo patikrinimas kas penkerius metus, 15 proc. jų ignoruoja šį patikrinimą. Tokius rezultatus atskleidė „Lietuvos draudimo“ užsakymu atlikta Lietuvos vairuotojų apklausa. Tuo tarpu, sociologinės apklausos duomenimis, daugiau nei pusė (51 proc.) šalies vairuotojų mano, kad net ir menki regėjimo sutrikimai turi įtakos vairuotojų gebėjimams ir elgsenai keliuose.

„Daugiau nei ketvirtadaliu pagausėjo techninės pagalbos kelyje iškvietimų, o pagal jų geografiją jautėsi, kad ilgąjį savaitgalį lietuviai traukė prie jūros: ypač išaugo kvietimų skaičius pajūrio regione. Techninę pagalbą žmonės kvietė dėl problemų, susijusių su automobilio aušinimo sistemomis: trūkusių žarnelių, perkaitusių variklių, išbėgusio aušinimo skysčio“, ‒ sako AB „Lietuvos draudimas“ Kompleksinių žalų direktorius Gytis Matiukas.

„Lietuvos draudimas“ remdamasi pastarųjų 5 metų statistika apskaičiavo, kad per Jonines draudėjai, vardu Jonas ar Janina, vidutiniškai patiria nuostolių už 1300 litų. Dažniausiai tą dieną varduvininkai nukenčia eismo įvykiuose. „Daugiausiai vardadienio proga žalų atlyginome pernai – vien tik Jonams ir Janinoms už įvykius tą vieną trumpiausią metų naktį išmokėjome beveik 18 tūkstančių litų, tai yra net tris kartus daugiau nei siekė varduvininkų nuostoliai 2010 metų Joninių proga.

Kol kai kurie džiaugiasi kiekviena iškritusia snaige, o kiti keiksnoja rytais neužsivedantį automobilį. Savaitraštis „Ekonomika.lt“ nusprendė paskaičiuoti, kiek gyventojui atsieina lietuviška žiema. Lietuvoje iš keturių metų laikų būtent žiemą prireikia gerokai daugiau išlaidų. Žiemą daugiau išleidžiame komunalinėms paslaugoms, drabužiams, degalams, medikamentams, automobiliui ir visokiems įrankiams nuo žiemos kritulių gintis ir valytis.

Jei išsiruošėte pasivaikščioti po sostinės senamiestį, turėtumėte atidžiai žiūrėti ne tik po kojomis, nes plikledis gali pakoreguoti jūsų pasivaikščiojimo planą, bet ir pasidomėti tuo, kas kabo virš galvos. Kasmet pasitaiko atvejų, kai žmones rimtai sužaloja nuo stogų krentantys įspūdingo dydžio varvekliai. Naujienų portalas Balsas.lt domėjosi, kas atsakingas už pavojingų varveklių pašalinimą nuo namų stogų ir kaip dažnai dėl to kreipiamasi į draudimo bendroves.

Ne gyvybės draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ skaičiuoja, kad į kelią iššokantys laukiniai gyvūnai atneša maždaug ketvirtadaliu daugiau žalos nei vidutinis nuostolis automobiliui dėl kitų įvykių. Draudikai savo klientams už laukinių gyvūnų sugadintą automobilį išmoka vidutiniškai 2500 litų, tuo tarpu bendrai vidutinis atlygis už sugadintą automobilį pagal kasko draudimą yra 1900 litų.

Šalies draudimo rinkos lyderis „Lietuvos draudimas“ skelbia per tris žiemos mėnesius fiksavęs 15 proc. daugiau draudžiamųjų įvykių nei pernai tuo pačiu metu. Gyventojų ir įmonių nuostoliams atlyginti bendrovė jau išmokėjo 41 mln. litų.

Bendrovė „Lietuvos draudimas“ teigia, jog 2009 metais Lietuvoje išaiškino rekordiškai daug bandymų neteisėtai gauti draudimo išmokas. Bendrovės specialistai pernai išaiškino 272 tokius atvejus. Tai yra beveik 75 proc. daugiau nei 2008 metais, kai išaiškinti 157 bandymai sukčiauti. „Daugiausiai bandymų sukčiauti buvo privalomojo vairuotojų atsakomybės ir kasko draudimo srityse. Tokie atvejai sudarė net 78 proc. visų išaiškintų sukčiavimų.

Didžiausios šalyje draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ duomenimis, pirmasis šį rudenį iškritęs sniegas ir stiprus vėjas nukentėjusiems vairuotojams ir namų savininkams padarė vidutiniškai po 1750 litų nuostolių. Bendrovė gavo pusantro karto daugiau nei paprastai – 400 – pranešimų apie patirtas žalas. Iš viso „Lietuvos draudimas“ planuoja klientams kompensuoti 700 tūkst. litų nuostolių. Iki 25 m/s greitį vakar siekęs vėjas daugiausiai žalos padarė gyventojų turtui.

Draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ automobilių savininkams pradeda teikti naują nemokamą paslaugą. Bendrovė praneša organizuosianti avarijose nepataisomai sudaužytų automobilių aukcionus ir padėsianti jų savininkams gauti geriausią kainą. Paslauga galės naudotis „Lietuvos draudime“ kasko polisus įsigiję vairuotojai, taip pat tie, kurie į avariją pateko dėl bendrovės klientų, apsidraudusių privalomuoju draudimu, kaltės.

Didžiausia šalies draudimo kompanija „Lietuvos draudimas“ per pirmąsias dvi sausio savaites jau išmokėjo daugiau negu 300 tūkst. litų automobilių vagysčių padarytų žalų. Vidutinė automobilio vagystės žala sudaro beveik 40 tūkst. litų. Anot bendrovės ekspertų, jaučiama tendencija, kad automobilių vagysčių daugėja. 2008 m. jų iš „Lietuvos draudimo“ klientų buvo pavogta 16 proc. daugiau negu 2007 m. Vagiamiausi, kaip ir 2007 m., išliko „VW“ ir „Audi“ markės automobiliai.

Prieš savaitę Vilnių, ypač jo senamiestį, nusiaubusios liūtys padarė šimtatūkstantinių žalų, teigia draudikai. Pasigirdus kalboms, kad tokio potvynio nebūtų buvę, jei būtų tinkamai prižiūrimos vandens surinkimo sistemos, kai kurie draudikai svarsto, ar nevertėtų kreiptis į jas prižiūrinčią įmonę ir taip išsiieškoti žalas. Ši savo ruožtu ragina negaišti tam laiko, nes sugebėsianti įrodyti, kad nuostoliai susikaupė ne dėl jos kaltės.

Pirmąjį šių metų ketvirtį šalies draudimo rinkos lyderis „Lietuvos draudimas“ augo 38,1 proc. – greičiau už visą rinką, kurios augimas siekė 37,2 proc.  Per pirmuosius tris šių metų mėnesius bendrovė pasirašė įmokų už 86,6 mln. Lt, pernai tuo pačiu metu šis skaičius siekė 62,7 mln. Lt.

Didžiausia Lietuvos ne gyvybės draudimo bendrovė "Lietuvos draudimas" savo klientams atlygins beveik 2,5 mln. litų nuostolių, kuriuos padarė neseniai šalį nusiaubusios audros. Bendrovės Žalų centre registruojamų pranešimų apie nuostolius skaičius praėjusią savaitę keliolika kartų viršijo įprastą srautą - iš viso buvo užregistruota 2,5 tūkst. pranešimų, teigiama įmonės pranešime. Didžioji dalis nukentėjusiųjų yra gyventojai, o vidutinė padaryta žala - apie tūkstantį litų.