„Žmonės prisimena problemas, kurios verslui visada yra ir buvo aktualios. Jei vertinsime kaštų požiūriu, didžiausi kaštai, kurie bus susiję su euro įvedimu, tai bus kaštai, reikalingi informacinių sistemų pertvarkymui. Natūralu, kad didesniuose versluose išlaidos bus gerokai didesnės, negu mažuose versluose. Bus daugiau administracinio darbo, negu verslas yra įpratęs“.
Pasak I. Šimonytės, nederėtų šitų pasikeitimų naudoti kaip motyvą gasdinimams dėl kainų didėjimo. Nes esą objektyvių priežasčių kainoms didėti nėra.
„Mes šiandien turime fiksuotą kursą, kuris, labai tikėtina, tuo pačiu santykiu bus pakeistas kitos išraiškos piniginiais vienetais. Man sunku įsivaizduoti, kad dėl euro įvedimo kažkas turėtų bankrutuoti. Juk tikrai įmonėms nereikės investuoti milžiniškų sumų į sudėtingas informacines sistemas. Man neteko girdėti, kad šalyse, kurios įsivedė eurą per pastarąjį dešimtmetį, smulkus verslas dėl euro įvedimo ėmė staiga ir bankrutavo“.
Pašnekovė teigė, jog grynosios išlaidos dėl euro įvedimo bus mažesnės, nei bandoma aiškinti.
„Tie 700 - 900 milijonų litų, apie kuriuos mes kalbame, kaip apie euro įvedimo kaštus, kuriuos patirs ir verslas, ir tas pats Lietuvos bankas monetų kaldinimui, ir įvairios valstybinės institucijos, tai grynieji kaštai bus gerokai mažesni. Dalis tų kaštų bus padengta ES lėšomis. Užsakymai, susiję su informacinių sistemų, kasos aparatų perprogramavimu, juk atiteks Lietuvos įmonėms. Vadinasi, grynieji kaštai Lietuvos ekonomikai bus gerokai mažesni“, - sakė Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja.