Savaitgalį gyventojai socialiniame tinkle „Facebook“ dalijosi naujausiomis gautomis šildymo sąskaitomis.
Štai Vilniaus, Justiniškių mikrorajono gyventojas pasidalijo, kad gruodžio sąskaita už šildymą ir karštą vandenį jam siekia daugiau nei 200 eurų. Anot jo, pernai tuo pačiu laiku sąskaita buvo beveik tris kartus mažesnė.
„Sąskaitos didžiulės, už 70 kvadratinių metrų, trijų kambarių butą irgi mokėsime 200 eurų. Įdomu, kas laukia kitą mėnesį? Jeigu taip ir toliau, tuoj sąskaitos viršys ir 300–400 eurų ribą“, – skundėsi kita gyventoja.
Tuo metu kita vilnietė svarstė, kad šilumos tiekėjai naudojasi susidariusia padėtimi.
„Ar jums butuose nėra per karšta? Pas mus jau net per daug šildo, manau šilumininkai specialiai tai daro“, – komentavo Justiniškių rajono gyventoja.
Tačiau kita moteris pastebėjo, kad jos bute priešinga situacija.
„Sąskaita viršija 100 eurų, tačiau bute šalta. Tikrai galėtų daugiau šildyti, nes dabar mokame didžiules pinigų sumas, tačiau tinkamos paslaugos negauname“, – piktinosi moteris.
Vilniaus Viršuliškių rajono gyventojai irgi skundėsi, kad sąskaitos jau viršijo 200 eurų ribą. Žmonės ėmė diskutuoti apie būdus, kurie padėtų kainas sumažinti.
Štai viena moteris siūlė pagalvoti apie renovaciją
„Labai norėčiau gyventi šiltame, renovuotame bute, draugai pasakojo, kad tokiuose butuose ir kainos už šildymą kur kas žemesnės. Tačiau juk ne visi gyventojai nori renovacijos. Be to, tai užtrunka, per mėnesį daugiabučio niekas nesutvarkys“, – sakė moteris.
Kitas gyventojas abejojo renovacijos nauda.
„Sąskaitos didelės, nes šildymo kuro kainos išaugo. Kažin ar renovacija padėtų jas sumažinti, juk jos niekas nemokamai nedarys. Tad reikėtų paskaičiuoti, ar tikrai apsimoka“, – teigė vyras.
Gyventojus įspėjo iš anksto
Tuo metu Vilniaus šilumos tinklai sausio 7 d. taip pat socialiniame tinkle „Facebook“ gyventojus apie dideles sąskaitas įspėjo iš anksto.
„Labai norėtume pradžiuginti ir pasakyti, kad sąskaitos bus mažesnės, tačiau realybė, deja, yra kardinaliai priešinga. Sąskaitos už gruodį gerokai didesnės nei lapkritį. Tai lemia keletas priežasčių. Pirmiausia energijos išteklių kainų krizė. Jeigu 2020 m. gruodį vidutinė svertinė gamtinių dujų kaina buvo vos 14,43 Eur/MWh, tai 2021 m. tą patį mėnesį pasiekė net 94,82 Eur/MWh. Be to, praėjusį mėnesį buvome priversti dujų naudoti kur kas daugiau negu planavome.
Augo ir šilumos kaina. Ji 2020 m. gruodį siekė 3,96 ct/kWh su PVM, o šio šildymo sezono gruodį išaugo net iki 8,74 ct/kWh su PVM. Stebint gamtinių dujų kainas, neabejotinai, šilumos kaina augs ir kitais mėnesiais. Be to, šiemet gruodis buvo šaltesnis nei pernai. Praėjęs gruodis buvo 3,5 laipsniais šaltesnis negu 2020-aisiais. Būtent 2021 m. gruodžio vidutinė lauko temperatūra buvo žemiausia nuo pat 2018 m.“ – aiškino šilumos tinklai.
Jie tikino suprantantys, kad didelės sąskaitos bus iššūkis klientų biudžetui, todėl priminė apie galimybę kreiptis kompensacijos į savivaldybę.
„Nuo šių metų ją gauti gali daugiau gyventojų, todėl kviečiame būtinai pasitikrinti, ar ji priklauso. Tai galima padaryti internetinėje svetainėje www.spis.lt
Taip pat galite pasinaudoti ir mūsų siūloma pagalba atidėti dalį mokėjimų,“ – skelbė šilumos tinklai.
Mokėjimų atidėjimas
Vilniaus šilumos tinklų klientų aptarnavimo departamento direktorius Laurynas Jakubauskas pasakojo, kad neseniai buvo nuspręsta fiksuoti sąskaitų augimą iki 35 proc., o likusią mokėjimų dalį atidėti.
„Tai reiškia, kad šia galimybe pasinaudoti nusprendę gyventojai mokės 35 proc. didesnę sąskaitą už šildymą ir karštą vandenį palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Likusi suma bus kaupiama iki šildymo sezono pabaigos ir apmokama lygiomis dalimis pagal pasirinktą mokėjimo terminą – nuo 1 iki 18 mėnesių.
Dėl mokėjimų atidėjimo į galima kreiptis bet kada iki šio šildymo sezono pabaigos. Mokėjimo atidėjimas nebus taikomas automatiškai, todėl šia galimybe pasinaudoti nusprendę gyventojai patys turės apsilankyti VŠT Klientų aptarnavimo centre (Spaudos g. 6-1) arba Vilniaus miesto Klientų aptarnavimo centre (Konstitucijos pr. 3) Vilniuje. Čia bus pasirašomas Susitarimas, įteisinantis dalies mokėjimų atidėjimą“, – pasakojo šilumos tinklų specialistas.
Renovacija padėtų sumažinti sąskaitas
Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto mokslininkė Jurgita Černeckienė sakė, kad gyventojams sutaupyti padėtų daugiabučių renovacija.
„Didžioji renovacija apima sienų, stogų, perdangų šiltinimą, langų keitimą kaip kada, nes žmonės dažniausiai juos jau būna pasikeitę savarankiškai. Taip pat modernizuojama šildymo sistema, sudedami automatiniai reguliatoriai. Šiuo metu šiluma daugiabučiuose paskirstoma netolygiai, nes kai kurie gyventojai piktybiškai ir savarankiškai tvarko radiatorius, prisijungia jų daugiau nei galima. Tai išbalansuoja viso daugiabučio sistema, vienuose butuose būna šalta, o kituose jau per karšta.
Renovacijos metu gali būti diegiami ir atsinaujinantys energijos šaltiniai. Dažniausiai tai būna saulės kolektoriai vandeniui šildyti. Jie integruojami ir į karšto vandens ir gyvatukų sistemą. Tad vasarą didelę dalį energijos pastatas ir gauna iš saulės kolektorių. Senieji daugiabučiai turi didžiulius plokščius stogus, ant kurių puikiai galima įrengti saulės kolektorius“, – komentavo KTU mokslininkė.
Jos teigimu, gyventojai gali rinktis ir mažąją renovaciją.
„Ji apima šilumos punkto modernizavimą ir atnaujinamą. Šios renovacijos metu minimaliai kišimasi į butus, dauguma darbų atliekama šilumos punktuose, pagrindinėse vamzdynų magistralėse.
Investicijos mažojoje renovacijoje mažesnės“, – sakė mokslininkė.