šilumos tinklai

Rekordiškai šiltas ruduo artėja pabaigos link, todėl dalis Vilniaus senamiesčio skulptūrų jau pasipuošė šiltais šalikais. Anot akcijos iniciatorių, toks simbolinis veiksmas gyventojams primena apie artėjantį šildymo sezoną ir kviečia tinkamai jam pasiruošti. Akcijos iniciatorius AB Vilniaus šilumos tinklai šalikais papuošė Katedros aikštėje esančią Gedimino skulptūrą, žaliu šaliku apsigaubė ir Romainas Gary, Gedimino prospekte esanti Žemaitė taip pat dėvi šaliką.

Gyventojai jau ima ruoštis būsimam šildymo sezonui. Pernai ilgai laukę kompensacijų už šildymą, šiemet prašymus joms teikti žmonės suskubo dar vasarą. Savivaldybės skaičiuoja, kad šimtai gyventojų jau teiraujasi apie šildymo sezoną ir kompensacijas. O prašymus teikti jie gali jau nuo rugsėjo 1 d. Pernykščio šildymo sezono rekordinės kainos lėmė, kad šildymo kompensacijų prašė kur kas daugiau žmonių nei užpernai.

Seime kelią skinasi siūlymas uždrausti daugiabučio šilumos punktus perduoti trečiųjų asmenų nuosavybėn. Tačiau gyventojams paliekama galimybė šilumos punktus leisti prižiūrėti kitoms įmonėms ar asmenims.    Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė tokioms Šilumos ūkio įstatymo pataisoms – už balsavo 119 parlamentarų. Pataisų priėmimas numatytas kitą savaitę.

Didžiausia šalyje centralizuotos šilumos tiekimo bendrovė Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) nuo birželio pradeda rekonstruoti tinklo atkarpas įvairiose miesto vietose. Šiemet įmonė planuoja atnaujinti 6,2 km tinklų ir investuoti apie 10 mln. eurų, pranešė VŠT. „Rekonstruoti vamzdynus yra būtina norint turėti patikimą centralizuoto šildymo tiekimą. Taip pat mažėja šilumos nuostoliai ir CO2 išmetimas į aplinką.

Vilniaus šilumos tinklai kovo 31 d. vidurdienį baigė naudoti mažasierį mazutą šilumos ir karšto vandens gamybai, rašoma bendrovės pranešime spaudai. Iki 1 proc. sieringumo mazutas sostinėje pradėtas deginti lapkričio pabaigoje kaip alternatyva brangusioms dujoms. Dėl šio sprendimo vilniečiams šilumos kaina nuosekliai mažėjo ir buvo viena mažiausių Lietuvoje. Šildymo sezoną bendrovė užbaigs naudodama atpigusias gamtines dujas, biokurą ir nepriklausomų šilumos gamintojų tiekiamą šilumą.

Gyventojai jau gavo lapkričio sąskaitas už šildymą. Kai kuriems jos – dvigubai didesnės nei praėjusį mėnesį. Vilniuje lapkritį šilumai gaminti pradėtas naudoti mazutas, anot tiekėjų, tai turėjo sumažinti gyventojų sąskaitas. Vis tik, jeigu jos gyventojams per didelės, jiems siūloma kreiptis dėl kompensacijų. Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Evelina pasidalijo naujausia savo sąskaita už buto šildymą.  „Už lapkritį turėsiu mokėti beveik 85 eurus.

Gyventojai skaičiuoja, kad kas mėnesį komunaliniai mokesčiai auga. Žmonės piktinasi, kad tenka mokėti net už tas paslaugas, kurių jie negauna. Štai vilnietis bute jau kelerius metus neturi gyvatuko, tačiau sąskaita už jį atėjo beveik 40 eurų. Šilumos tiekėjai komentuoja, kad gyvatukų atsisakyti galima, tačiau mokestį už jį vis tiek teks mokėti.

Stokholmo arbitražas išnagrinėjo Vilniaus savivaldybės ir jos valdomų Vilniaus šilumos tinklų ieškinį Prancūzijos energetikos koncernui „Veolia“ – juo iš prancūzų reikalaujama 560 mln. eurų kompensacijos už 2002–2017 metais „Veolia“ ir jos partnerės Lietuvoje „Vilniaus energijos“ valdytą Vilniaus šilumos ūkį. Arbitražo sprendimo laukiama maždaug po metų ar dar vėliau.  Arbitražo bylos liudytojų apklausos vyko balandžio mėnesį, BNS patvirtino Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.

„Luminor“ bankas skolina Vilniaus savivaldybės kontroliuojamai bendrovei Vilniaus šilumos tinklai (VŠT). Pastaroji lėšas naudos dujoms biržoje įsigyti arba tiesioginiai iš „Igničio“.  Tokio pat dydžio garantiją sausį įmonei suteikė Vilniaus miesto savivaldybė, pranešė „Luminor“. „Tam, kad Vilniaus šilumos tinklai galėtų lanksčiau reaguoti į kintančią situaciją dujų rinkoje ir užsitikrinti geriausias įmanomas kuro įsigijimo sąlygas, bendrovei būtina turėti nuolatinį priėjimą prie papildomų...

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas sako, kad dėl aukštų gamtinių dujų kainų apyvartinių lėšų trūkumą jaučia tik didžiausia šalyje šilumos tiekėja įmonė Vilniaus šilumos tinklai (VŠT), deginanti daug dujų. Pasak Valdo Lukoševičiaus, kitų miestų šilumos tiekėjai kol kas tokios problemos nejaučia ir pagalbos į savivaldybes nesikreipia. Be to, jo teigimu, kai kurios įmonės turi kitų kuro rūšių, pavyzdžiui, mazuto atsargų.

Dėl itin aukštų gamtinių dujų kainų apyvartinių lėšų trūkumą jaučiančiai bendrovei Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) miesto valdžia suteikė 15 mln. eurų vertės garantiją. Bendrovės vadovas sako, kad šiuo metu laidavimas nėra būtinas, bet jis gali praversti netolimoje ateityje. Miesto tarybos trečiadienį priimtas sprendimas numato, kad garantija galios paskoloms iki penkerių metų, o jų prireiktų, jeigu pasikartotų gruodį fiksuoti ypač dideli gamtinių dujų kainų šuoliai.

Bene brangiausią šildymą šalyje miestiečiams tiekiantys Vilniaus šilumos tinklai nebeturi pinigų už ką pirkti pabrangusias dujas ir prašo savivaldybės bei vyriausybės pagalbos pasiskolinti 100 milijonų eurų. Įmonės vadovas tvirtina, kad dar nemažina šilumos tiekimo, tačiau buvęs meras Artūras Zuokas perspėja, kad pritrūkusi pinigų įmonė gali pradėti mažinti temperatūrą miestiečių radiatoriuose.

Prieš dvi savaites kritinėje situacijoje dėl apyvartinių lėšų trūkumo atsidūrusi didžiausia centralizuotos šilumos tiekėja bendrovė Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) sako šiuo metu situaciją suvaldžiusi.

Šildymo sezonui įpusėjus sąskaitos už šildymą nenustoja augti. Vilniaus gyventojai skaičiuoja, kad kai kur šildymas pabrango daugiau nei 90 proc. Už gruodžio šildymą daliai gyventojų teks pakloti ir po 200 eurų. Žmonės baiminasi, kad tai dar ne pabaiga ir sąskaitos dar augs. Tuo metu šilumos tiekėjai siūlo mokėjimus atidėti. Savaitgalį gyventojai socialiniame tinkle „Facebook“ dalijosi naujausiomis gautomis šildymo sąskaitomis.

Rugsėjui atšalus labiau nei įprastai, gyventojai pradeda reikalauti šilumos namuose. Tačiau institucijos primena, kad šildymo sezono laukti nebūtina ir šildytis daugiabučius bendrijos gali pradėti savarankiškai. Visgi, kai kurie gyventojai, bandydami inicijuoti ankstesnę šildymo sezono pradžią, susidūrė su šiokiais tokiais biurokratiniais niuansais. „Šalta, bet, o biurokratija, tu nenugalima“ Vilnietė Rima (vardas pakeistas – aut. past.

Vilniaus savivaldybė užsimojo pusę milijardo eurų prisiteisti iš Vilniaus šilumos ūkį valdžiusios bendrovės „Veolia“. Iš Prancūzijos bendrovės Vilniui tokią žalą priskaičiavo sostinės valdantieji už „Velios“ 15-os metų veiklą mieste. Tokius skambius valdančiųjų pažadus savivaldybės opozicija vertina kaip viešųjų ryšių akciją artėjant Seimo rinkimams ir nuogąstauja, kad šimtamilijoniniai pažadai nesėkmės atveju gali pavirsti į 20-ies milijonų išlaidas.

Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) planai išsinuomoti beveik 100 naujų automobilių merui Remigijui Šimašiui kelia abejonių - anot jo, situaciją turės įvertinti įmonės valdyba. „Neabejotinai, įmonės valdyba dar turės aptarti tuos dalykus, nes man abejonių tai sukelia. Natūralu, kad vilniečių namus šildo ne automobiliai, o kiti dalykai ir investicijų poreikis yra į šilumos ūkį. Kol kas aš labai abejoju, ar automobilių įsigijimas yra pirmasis poreikis“, - žurnalistams penktadienį sakė R.Šimašius.

Vamzdyno avarija krakmolo gamyklos nuotekų sistemoje Panevėžyje kaip reikiant išgąsdino šalia gamyklos gyvenančius žmones. Mat rūsius akimirksniu užtvindė iš kanalizacijos fontanu besiveržiančios itin karštos krakmolo nuotėkos. Avarinėms tarnyboms atkasus šulinį paaiškėjo, kad dėl užtvindytų patalpų kaltas nuo per didelio karščio išsilydęs kanalizacijos vamzdis. Dėl padarytų nuostolių bendrovė nesigina, nors neigia pati leidusi temperatūrą viršijusias nuotėkas.

Vis nesibaigianti oro linijų bendrovės „Air Lituanica“ epopėja pasipildo vis naujais faktais, susirašinėjimais, sutartimis. Šį kartą tv3.lt gavo duomenis apie šios avialinijų bendrovės smulkiuosius akcininkus. Nors šis smulkiųjų akcininkų sąrašas skelbtas prieš keletą metų ir sudaro vos apie 10 proc. „Air Lituanica“ kapitalo, tačiau jis gana ženkliai pasikeitęs ir jame galima įžvelgti ir korupcinius ryšius.

Šilumos atliekos kainuoja mums milijardus ir jaukia klimatą – planuojama tai apsukti ir pajungti jas darbui Giliai Londono metropoliteno tuneliuose, kaip ir daugelyje metro sistemų pasaulyje, karšta, kaip pragare. Ir nors rūsys vos už keleto metrų, kūrenasi vandens šildytuvas, ruošdamas vandenį kažkieno dušui. Užuot troškinęsi perteklinėje šilumoje, gal galėtume priversti ją dirbti mums? Šilumos atliekų juk netrūksta.

Vis labiau aiškėja, kad Energetikos ministro Arvydo Sekmoko kalbos apie didžiules permainas šilumos ūkyje tėra muilo burbulas. Viena vertus energetikos ekspertai džiaugiasi, kad Energetikos ministerijos biurokratai vėl „nepriskaldė malkų“, kita vertus – gaila prarasto laiko dėl sukeltos sumaišties. AB „Vilniaus šilumos tinklai“ savarankiškai tęsia Vilniaus šilumos ūkio reformą, kurios pagrindinis tikslas – sumažintas šilumos tarifas vilniečiams.

Vykdant šilumos tinklų remontą nuo 2012 m. liepos 30 d. iki 2012 m. rugpjūčio 7 d. bus ribojamas transporto eismas Gerosios Vilties gatvės dalyje tarp Savanorių prospekto ir Geležinio Vilko gatvės. Privažiavimas prie Gerosios Vilties gatvės pastatų Nr. 2-10 ir Nr. 1-3 galimas tik iš Geležinio Vilko gatvės. Darbų zoną apvažiuoti galima Savanorių prospektu, Savanorių ir Laisvės prospektų žiedine sankryža ir Geležinio Vilko gatve.

Birželio 4 d. energetikos ministras Arvydas Sekmokas pareiškė, kad iki rugpjūčio 1 d. planuojama parengti įstatymo pakeitimus ir lydinčiuosius aktus, leidžiančius atskirti šilumos tiekimą, perdavimą ir skirstymą.

Per žiemą už šildymą įsiskolinę gyventojai skolas stengiasi grąžinti vasarą. Tačiau jos gali ir nesumažėti – šilumos ir karšto vandens tiekėjai nuo liepos 1 dienos padidino įkainius. Nuo liepos 1 dienos įsigaliojusios naujos šilumos ir karšto vandens kainos nustebino ne vieną panevėžietį.

Pernykštės vasaros pabaigoje į viešumą pradėjo kilti dabar jau buvusių Alytaus miesto vadovų ketinimai pakloti pustrečio milijono litų vietinio biudžeto lėšų šilumos tiekėjams už trasų iškėlimą iš tiesiamos antrosios Naujosios gatvės eilės. Paaiškėjus šiai konfidencialiai sutarčiai, pasitarti buvo pakviesti miesto tarybos nariai. Dauguma jų pritarė, kad iš tarybos narių būtų sudaryta komisija konfidencialios milijoninės sutarties aplinkybėms ištirti.

Kai kurie gyventojai mano, kad namų renovacija neduos efekto, kol nebus atnaujintos šilumos trasos. Šaltiniai nurodo, kad Lietuvos šilumos tinkluose vidutiniškai prarandama 17 procentų šilumos energijos, Šiauliuose — apie 19 procentų, o Vilniuje — tik 14 procentų. Gyvenimas ant parako statinės Šiaulių universiteto docentas Mykolas Pelikša netiki šiais skaičiais: „Šilumininkai sugalvojo tokią skaičiavimo metodiką, kad nuostoliai atrodytų mažesni.

Pasimokius iš situacijos Ukmergėje, Vyriausybėje siūloma nustatyti, kad ginčo atveju būtų paskirtas nepriklausomas garantinis šilumos tiekėjas. Tai įtvirtinančias Šilumos ūkio įstatymo pataisų projektą ketinama trečiadienį teikti Vyriausybės posėdyje.

Seimas nepritarė siūlymui sudaryti laikinąją komisiją, kuri ištirtų, ar teisėti ir skaidrūs yra Vilniaus valdžios ketinimai pratęsti šilumos tinklų nuomos sutartį. Tai numatantis nutarimo projektas ketvirtadienį grąžintas iniciatoriams tobulinti. Už tai pasisakė 49 Seimo nariai, 43 parlamentarai siūlė jį atmesti. Komisijos sudarymą inicijavo Seimo frakcija Tvarka ir teisingumas, tam savo parašais pritarė 50 Seimo narių iš įvairių frakcijų.